Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams M. G. ir D. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teisme 2020 m. liepos 20 d. gauti atsakovo M. G. rašytiniai paaiškinimai. Juose M. G. nurodė, kad ieškovės ir atsakovų teisiniai santykiai pagal Sutartį laikytini vartojimo teisiniais santykiais. Sutarties 2 ir 3 punktuose numatyti įkainiai VPK ir nagrinėjamu atveju atsakovams skiriasi daugiau nei 13 kartų, atsakovai negalėjo derėtis dėl įkainių už paslaugas, todėl Sutarties 2 punktas turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Automobilio saugojimas UNIPARK aikštelėje kainuoja 25-35 Eur per mėnesį. Ieškovė piktybiškai negrąžino automobilio pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Atsakovas M. G. į bylos nagrinėjimą po pertraukos neatvyko, pateikė baigiamąją kalbą, kurioje papildomai nurodė, kad ieškovė nepagrįstai negrąžina automobilio atsakovui pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą reikalaudama VPK leidimo.

Atsakovas D. S. į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. ieškovė su VPK sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį Nr. 86-ST2-89, kurios 1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. 2018 m. gruodžio 19 d. automobilis Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš įvykio vietos Telšių r., kelio Viešvėnai-Luokė-Upyna-Dirvonėnai 12 kilometro į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. S. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilis Nissan Terrano grąžintas savininkui M. G., VPK turėtos 57,70 Eur išlaidos už minėto automobilio transportavimą (28 Eur) ir saugojimą (nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 20 d., 33 dienas) pripažintos procesinėmis išlaidomis ir priteistos iš D. S. 2019 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu M. G. informuotas apie automobilio atsiėmimo sąlygas, abiem atsakovams siųsti pranešimai dėl automobilio atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo.

Santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

Priverstinai nuvežta transporto priemonė paprastai yra saugoma pagal policijos komisariato ir saugotojo sudarytą sutartį, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį gali kilti (kyla) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Kasacinio teismo konstatuota, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

Byloje kilus ginčui dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios teisingos paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jeigu teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jeigu saugojimo paslaugų teikėjo veikla susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas M. G. nurodė, kad ieškovė negalėjo negrąžinti jam automobilio, taip pat reikalauti išduoti vekselį. Teismas su tokia atsakovo nuomone nesutinka. Automobilio atsiėmimo tvarką nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 5-V-200 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 21 p. nustato, kad transporto priemonė, kuri laikoma ūkio subjekto transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, šiuo atveju teisės aktų nustatyta tvarka grąžinama, kai ūkio subjektas, saugantis priverstinai nuvežtą transporto priemonę, gauna iš policijos įstaigos Tvarkos aprašo 3 priede nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir transporto priemonės savininkas (valdytojas) pateikia ūkio subjekto įgaliotam darbuotojui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalis nustatė, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Konstitucinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarime pasisakė, kad nuostatos, jog išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovas M. G. mano, kad Sutarties 2 punktas dėl paslaugos įkainių turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu.

Dėl pareigos asmeniui mokėti už automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugą, kai sutartis sudaryta tarp policijos komisariato ir saugotojo, yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, kurioje konstatavo, kad pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo, sudarytos tarp policijos komisariato ir saugotojo, ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų, pareiga atlyginti saugojimo išlaidas transporto priemonės savininkui atsiranda specialios viešosios teisės normos SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 pasisakė dėl kainodaros ir neįžvelgė nieko neteisėto, nesąžiningo ir diskriminuojančio. Remiantis išdėstytu atsakovo M. G. pozicija dėl Sutarties 2 punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu yra nepagrįsta bei atmestina.

Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės reikalavimo sumos. Vadovaujantis Sutarties 8 punktu, nuvežimo ir saugojimo paslaugos teikiamos taikant sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytus įkainius, kai priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga) ir už šias paslaugas turi sumokėti automobilio savininkas ir/ar valdytojas. Iš minėtos sutarties priedo Nr. 1 matyti, jog transporto priemonės nuvežimas Telšių mieste ir rajone kainuoja 72 Eur, o pasauga – 11,85 Eur už vieną parą. Atsakovas ginčija tokią kainą, motyvuodamas tuo, jog ji nepagrįstai didelė, mano, kad saugojimo mokestis turi būti nustatytas pagal kitą Sutarties įkainį – 0,90 Eur už parą (Sutarties 2 priedas), paslaugos įkainiai Sutarties 2 ir 3 punkte skiriasi 13 kartų.

SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas D. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už KET pažeidimus vairuojant, todėl darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai taikė Sutarties 2.1 punktą, nustatantį, jog nuvežimo ir saugojimo paslaugos teikiamos, taikant sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius, kai priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga) ir už šias paslaugas turi sumokėti automobilio savininkas ir/ar valdytojas. Remiantis nustatytu, atsakovo M. G. pozicija dėl netinkamai taikomo Sutarties priedo yra nepagrįsta bei atmestina.

Iš viešai prieinamos informacijos Centriniame viešųjų pirkimų portale matyti, kad Tauragės apskrities VPK su UAB „Sauliaus transporto sistemos“ 2017 m. gegužės 22 d. sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį Nr. 85-ST2-64, kurios 1 priede nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Šilutės savivaldybėje 72 Eur, saugojimas – 7,01 Eur už parą, sutartis galioja iki 2020 m. birželio 12 d. Klaipėdos apskrities VPK su UAB „Transadria“ 2017 m. liepos 3 d. sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį Nr. 30-ST2-101-(5.39), kurios 1 priede nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Plungės rajone ir Rietavo savivaldybėje 121 Eur, saugojimas – 6,05 Eur už parą, sutartis galioja iki 2020 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities VPK su ieškove 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį Nr. 40-ST2-86-(1.32), kurios 4.1 punkte nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Raseinių rajono savivaldybėje 120 Eur, saugojimas – 5 Eur už parą, sutartis galioja iki 2020 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apskrities VPK su ieškove 2017 m. birželio 28 d. sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį Nr. 30-ST2-98-(520), kurios 1 priede nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Klaipėdos mieste ir Neringoje 35,04 Eur, saugojimas – 10,51 Eur už parą, sutartis galioja iki 2020 m. birželio 26 d. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės panašiu laiku (2016 m.) sudarytos sutartys, kuriose nuvežimo įkainis svyruoja nuo 73,59 Eur iki 84,70 Eur, vienos paros saugojimo įkainis 5,60 Eur ir 4,84 Eur (2016 m. gegužės 9 d. sutartis su Marijampolės apskrities VPK Nr. 64-ST2-113, 2016 m. gruodžio 2 d. sutartis su Panevėžio apskrities VPK Nr. 50-ST2-140).

Iš šių duomenų darytina išvada, kad aplinkiniuose rajonuose (miestuose) panašiu laikotarpiu buvo nustatyti mažesni vienos paros transporto priemonių saugojimo įkainiai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovės ir VPK sudarytoje Sutartyje numatyti transporto priemonių saugojimo įkainiai yra nepagrįsti ir ieškinio reikalavimo suma turėtų būti mažinama.

Mažinant paros saugojimo įkainį teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovai, žinodami apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis yra sulaikytas ir saugomas, nesiimdami aktyvių veiksmų tam, kad automobilis būtų iš saugojimo aikštelės paimtas, neatlikdami kitų aktyvių veiksmų tam, kad sumažintų automobilio saugojimo terminą ir susidariusių išlaidų sumą, patys nebuvo apdairūs ir rūpestingi, dėl to turi atsakyti dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo. Taip pat vertintina ir tai, kad automobilis bylos nagrinėjimo metu nėra atsiimtas ir vis dar saugomas aikštelėje. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovė saugojimo paslaugų kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu neteikia, t. y. teikia išskirtinai tik priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas, numatytas SEAKĮ bei kitų teisės aktų normose, kylančias iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Bendrovei, teikiančiai minėto pobūdžio paslaugas, yra keliami specifiniai kvalifikaciniai bei techniniai reikalavimai – specialios technikos, teritorijos turėjimas, jos apsauga, įmonės veiklos civilinės atsakomybės draudimas ir kt., ir tai nulemia didesnius paslaugų įkainius.

Teismas sprendžia, kad Sutartyje numatytas 11,85 Eur įkainis už saugojimą, neatitinka tokių paslaugų rinkos kainų panašioje vietovėje konkrečiu 2019 m. laikotarpiu, teisingumo bei proporcingumo principų, nes mažesni saugojimo įkainiai taikyti kitų pasaugos paslaugas teikiančių bendrovių sutartyse su VPK.

Teismas mano, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įkainius aplinkiniuose rajonuose, protinga ir teisinga vienos paros automobilio saugojimo įkainį sumažinti iki 7 Eur. Mažinti automobilio transportavimo 72 Eur įkainio nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju teisingas atlygis, užtikrinantis šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, derinant privatų ieškovės interesą (vykdant veiklą gauti pelno) ir viešąjį interesą (užtikrinti įstatyme nustatytų funkcijų vykdymą), iš atsakovų priteisia 72 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą ir 2212 Eur už automobilio saugojimą (7 Eur x 316 dienų), iš viso priteisia 2284 Eur.

Atskirai dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-188-304/2020 iš atsakovo D. S. priteistos sumos teismas pažymi, kad baudžiamuoju įsakymu buvo išspręstas policijos reikalavimas tik vieno atsakovo atžvilgiu pagal tuo metu policijos pateiktus duomenis. Siekiant išvengti dvigubo tų pačių išlaidų išieškojimo, baudžiamuoju įsakymu priteistų sumų įskaitymo klausimas gali būti išspręstas įstatymų nustatytais būdais – atnaujinant procesą, atsisakant išieškojimo (kaip nurodyta Telšių AVPK atsiliepime) ar sudarant taikos sutartį vykdymo procese ir pan.

Iš atsakovų ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė sumokėjo 86 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tenkinta 60 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovų ieškovei priteistina po 25,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (86 Eur x 60 proc. : 2).

Atsakovas M. G. patyrė 2420 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Pateikta paslaugų detalizacija, kurioje nurodyta, kad atsakovui teikiamos paslaugos: teisinės konsultacijos dėl priverstinės transporto priemonės pasaugos pažeidus KET 50 Eur, susipažinimas su bylos duomenimis, papildomų dokumentų surinkimas, padėties įvertinimas, teisinės išvados ir galimų sprendinių pateikimas 50 Eur, atsiliepimo į ieškinį ir priedų parengimas 1500 Eur, rašytinių paaiškinimų parengimas ir pateikimas 300 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui 50 Eur, atstovavimas teisme 50 Eur.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytus kriterijus.

Byla nesudėtinga, nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, bylos apimtis nedidelė, atsiliepime į ieškinį pagrinde perrašytos teisės aktų normos, rašytiniai paaiškinimai nebuvo privalomi ir būtini, taip pat atsižvelgtina į ginčo sumos dydį, todėl teisingomis ir protingomis atsakovo išlaidomis advokato pagalbai laikytina 1000 Eur suma. Tenkinus ieškinį iš dalies, atsakovui iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos (1000 Eur x 40 proc.).

Atlikus šalių viena kitai mokėtinų lėšų užskaitymą, iš ieškovės atsakovui M. G. priteistinos 374,20 Eur (400 Eur – 25,80 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų M. G. ir D. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ solidariai skolą 2284 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ 25,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atsakovui M. G. bylinėjimosi išlaidas 374,20 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.