Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovams UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“, UADB Compensa Vienna Insurance Group, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. B. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-03-24 8.43 val. UAB „Šiaulių techninių apžiūrų“ centre buvo atliekama ieškovui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra (7, 111 b. l.). Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 601-0409912 patvirtina, kad ieškovo transporto priemonė pripažinta neatitinkanti techninių reikalavimų, nes neatitinka techninių reikalavimų priekinių žibintų skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas), galinis rūko žibintas nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis, variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (7 b. l.). Iš matavimo liudijimo (8, 100 b. l.) matyti, kad 2017-03-24 9.22 val. transporto priemonei Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti šie parametrai: tuščios eigos sūkiai – 800 (kai minimali normatyvinė reikšmė 500, o maksimali – 1500), maksimalūs sūkiai – 4190 (kai minimali normatyvinė reikšmė 2000, o maksimali – 6000), variklio temperatūra – 69⁰ C (kai minimali normatyvinė reikšmė – 60⁰ C), matavimo laikas – 1 sekundė. Atliekant minėtos transporto priemonės techninę apžiūrą, pasigirdo nebūdingas bildesys, dėl ko techninė apžiūra buvo nutraukta, ką patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės, šalių ir trečiojo asmens teismo posėdyje duoti paaiškinimai bei prie bylos prijungti vaizdo/garsai įrašai (16, 114 b. l.) bei 2017-07-26 antstolio Ričardo Kudrausko atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 98-49 (15 b. l.). Po šio įvykio ieškovas remontavo transporto priemonės variklį ir pateikė teismui 2017-03-27 Autodoc GmbH sąskaitą/faktūrą Nr. 12449214 (18 b. l.), kurioje nurodyta mokėtina 181,10 Eur suma už pavaros grandinės komplektą bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2017-03-29 mokėjimo nurodymas (120 b. l.) ir išrašas iš banko sąskaitos (121 b. l.), UAB „Autoera“ 2017-03-30 kvitas, kuriame nurodyta mokėtina viso suma - 30,00 Eur, UAB „Autoera“ 2017-03-28 PVM sąskaita faktūra serija ASP Nr. 0007523 580,00 Eur sumai (19 b. l.) už cilindro galvutės tarpinę (1 vnt.), cilindro galvutės varžtus (1 vnt.), įsiurbimo vožtuvus (8 vnt.), vožtuvų svirteles (8 vnt.), vožtuvų gumeles (16 vnt.), vožtuvo pakėlėjus (16 vnt.), tarpinę ism. Kolekt. (1 vnt.), išmetimo vožtuvus (8 vnt.), vožtuvų dangtelio tarpinę (1 vnt.), vožtuvų svirteles (8 vnt.), tarpinę isiurb. kolekt. (1 vnt.) bei mokėjimą patvirtinantys 2 kvitai, kuriuose nurodyta viso mokėtina suma (580,00 Eur) ir kad apmokėta 580,00 Eur suma ir 2017-04-22 mokėjimo nurodymas (122 b. l.) bei išrašas iš banko sąskaitos (123 b. l.), UAB „Dizva“ 2017-04-04 PVM sąskaitą faktūrą serija D701 Nr. 166 (21 b. l.) 300,00 Eur sumai už 4 sandarinimo poveržles, 2 sąvaržas, 4 l aušinimo skysčio ir variklio galvutės nuėmimą, uždėjimą, grandinių keitimą bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2017-04-04 kasos pajamų orderio kvitas serija D 17 Nr. 65 (20 b. l.), UAB „Šiaulių autodota“ 2017-04-11 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AFA0029762 (22 b. l.) 71,48 Eur už 10 l tepalo varikliui ir 10 kg aušinimo skysčio, prie minėtos sąskaitos – faktūros prisegtas jos apmokėjimą patvirtinantis kvitas, UAB „Dizva“ 2017-04-12 PVM sąskaita faktūra serija D701 Nr. 184 (24 b. l.) 18,00 Eur sumai už alyvos filtrą ir alyvos, aušinimo skysčio keitimą bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2017-04-12 kasos pajamų orderio kvitas serija D 17 Nr. 71 (23 b. l.), UAB “Šiaulių techninių apžiūrų centro“ 2017-04-07 kvitas 5,51 Eur sumai už papildomą dūmingumo patikrinimą ir M1 klasės lengvųjų automobilių techninę apžiūrą (25 b. l.). Iš viso ieškovas teigia turėjęs 1436,09 Eur nuostolių, kuriuos ieškovo teigimu patvirtina minėti dokumentai, pridėjus 280,00 Eur automobilio galvutės remonto darbo sąnaudas (darbą atliko pats). Plačiau dėl nuostolius galimai patvirtinančių dokumentų vertinimo teismas pasisakys nustatinėdamas žalos dydį.

Kadangi atsakovo UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2017-08-24 buvo drausta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu (liudijimas (polisas) serija Nr. 1304 Nr. 9000839) Compensa Vienna Insurance Group UADB (52, 53-54, 55, 77, 78-79, 80-88, 89-98 b. l.), ieškovas kreipėsi į draudiką su prašymu atlyginti dėl variklio gedimo patirtus nuostolius pagal pateiktus kvitus (9-13 b. l.), be to, ieškovo pateiktą pretenziją dėl žalos atlyginimo draudikui persiuntė ir atsakovas UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ (14 b. l.). Draudikas, nenustatęs visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pripažino, kad 2017-03-24 įvykis nėra draudžiamasis ir baigė žalos bylos Nr. 9033622-1 administravimą (101-102 b. l.).

Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad 2017-03-24 atliekant ieškovo transporto priemonės techninę apžiūrą nustatytas transporto priemonės variklio gedimas, tačiau kyla ginčas dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo.

Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto, tai patvirtina ir teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2012; kt.).

CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (2 dalis). Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (3 dalis). Teismas pažymi, kad kvalifikuojant vartojimo teisinius santykius būtina nustatyti ne tik šalis ir dalyką, bet ir identifikuoti tikslus, kurių siekia šalys.

Pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, o šios įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių valdytojai privalo šias transporto priemones pateikti periodinei privalomajai techninei apžiūrai. Motorinių transporto priemonių ir priekabų techninė ekspertizė atliekama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 29 str. 5 d.). Pagal Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 126-4826; TAR, 2014-07-01, Nr. 2014-09477) (toliau - Aprašas) (aktuali redakcija nuo 2016-06-01) 8 punktą valdytojas turi teisę transporto priemonę pateikti privalomajai apžiūrai į bet kurią techninės apžiūros įmonę ar stotį nepriklausomai nuo transporto priemonės įregistravimo ar ketinimo registruoti Lietuvos Respublikoje vietos. M1 klasės transporto priemonių apžiūra atliekama po trejų metų nuo pirmosios registracijos datos, po to kas 24 mėn. (Aprašo 29.3 p.). Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad registruotų motorinių transporto priemonių valdytojai, norintys dalyvauti viešame eisme, privalo įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytu periodiškumu pateikti valdomas transporto priemones techninei apžiūrai atlikti, ir valdytojai gali savo nuožiūra pasirinkti įmones, kurios akredituotos atlikti technines ekspertizes, tačiau negali pasirinkti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos, periodiškumo, apžiūros kainos, negali nurodyti kontrolieriui, kokių techniniuose motorinių transporto priemonių reikalavimuose nurodytų tikrinimo pozicijų, susijusių su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi ir (ar) numatomu panaudojimu, reikia ir (ar) būtina patikrinti, o ko tikrinti nereikia. Taigi valstybinė techninė apžiūra nėra laisvoje rinkoje esanti prekė ir ieškovas, pateikdamas savo transporto priemonę UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ privalomai apžiūrai atlikti vykdė valstybės prievolę, nustatytą transporto priemonių valdytojams, o nerealizavo savo teisės įsigyti norimas paslaugas. Todėl šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ nesusiformavo vartojimo teisinių santykių ir ieškovui pagal bendrą įrodinėjimo pareigą tenka pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad analogiškus išaiškinimus yra pateikę ir kiti teismai, o būtent Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo mėn. 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I10-11/2002 pasisakė, kad atliekant kelių transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą tarp transporto priemonės valdytojo ir valstybinės techninės apžiūros atlikėjo neatsiranda pardavimo, tiekimo, rangos ar kitokie teisiniai santykiai, būdingi laisvosios rinkos dalyviams <...>. Savanoriškumo ir sandorio šalių lygiateisiškumo principai, būdingi laisvosios rinkos dalyviams, šiuo atveju nėra taikomi. Transporto priemonių valstybinė techninė apžiūra transporto priemonių valdytojams yra valstybės nustatyta prievolė, kurios neatlikimas užtraukia administracinę atsakomybę. Jokia prievolė įsigyti prekę ar paslaugą ir kokia nors teisinė atsakomybė už jos neįsigijimą nėra taikoma laisvosios rinkos dalyviams.

Nagrinėjamu atveju ieškovas privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

CK 6.264 straipsnis reglamentuoja atskirą deliktinės atsakomybės rūšį – samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Darbdavio kaltė kildinama iš darbuotojo kaltų veiksmų; darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 str. 1, 2 d.), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ teigdamas, kad atsakovo darbuotojas A. B. atlikdamas ieškovo transporto priemonės techninę apžiūrą nesilaikė teisės aktų reikalavimų, dėl ko buvo sugadintas transporto priemonės variklis. Byloje esantys atsakovo UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ pateikti dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. yra atsakovo darbuotojas, vykdantis motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros kontrolieriaus pareigas (62-66 b. l.). Jam 2015-09-25 išduotas UAB „Transporto studijos“ mokymo baigimo pažymėjimas (67 b. l.), kuris suteikia teisę atlikti kontrolieriaus pareigas. Nustačius šias aplinkybes, būtina nustatyti žalos padarymo faktą ir dydį, kad žala atsirado dėl atsakovo UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ darbuotojo A. B. kaltės netinkamai vykdant ar nevykdant darbines (tarnybines) pareigas ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Dėl neteisėtų veiksmų.

Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros kontrolieriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ direktoriaus 2015-10-26 įsakymu Nr. 60-158, 3.6. punktą kontrolierius privalo žinoti ir išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių apžiūros atlikimą, svarbiausias nuostatas ir jų taikymo principus, kelių transporto priemonių konstrukcinės ir eksploatacinės saugos pagrindus, kelių transporto priemonių techninės būklės įvertinimo principus, informacinių technologijų panaudojimo automatizuojant techninės apžiūros procesą pagrindus. Be to, darbo metu privalo vadovautis techninę apžiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, patikrinimo metodikomis, aprašais, instrukcijomis ir taisyklėmis. Laikytis įmonės darbo tvarkos taisyklių, kontrolieriaus profesinės etikos kodekso, darbo drausmės, saugos darbe ir priešgaisrinės saugos taisyklių, įmonės direktoriaus įsakymų bei šių pareiginių nuostatų (4.1.5. p.). Kontrolierius taip pat privalo atlikti apžiūrą vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais jos atlikimą (4.1.12. p.).

Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar atsakovo darbuotojas atlikdamas ieškovo transporto priemonės techninę apžiūrą laikėsi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (Žin., 2008, Nr. 88-3550) (aktuali redakcija nuo 2016-08-05) (toliau – Techniniai reikalavimai), kurie nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus.

Pagal Techninių reikalavimų 14. punktą atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai skirstomi į šias kategorijas: nedidelis trūkumas (NT), didelis trūkumas (DT) ir draudžiama eksploatuoti (DE). Vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, arba transporto priemonės identifikavimo bei privalomų pateikti dokumentų nustatytų reikalavimų neatitikimas, arba kiti esminiai neatitikimai. Nustatytas trūkumas laikomas dideliu, kai: visiškai ar pavojingai sutrikusi elemento funkcinė paskirtis; elemento atsparumo ir (arba) standumo savybės pastebimai sumažėjo; pažeista geometrinė forma ir tai lemia kitą neigiamą poveikį; transporto priemonės judėjimo ar tikrinimo metu girdimas aiškus, tačiau nebūdingas tam elementui bildesys, triukšmas, juntama vibracija; matoma ar juntama nebūdinga sujungtų elementų tarpusavio padėtis ar jos pasikeitimas; elemento pažeidimas ar jo nebuvimas lemia greitesnį jo ar kitų elementų susidėvėjimą; nepasiekiami nustatyti veikimo ar efektyvumo rodikliai; matyti didesnis eksploatacijos skysčių, degalų nuotėkis ar girdimas oro (dujų) prasiskverbimas; akivaizdus kitoks neigiamas elemento poveikis saugiam eismui, aplinkai ar žmonių sveikatai; privalomų pateikti dokumentų nepateikimas ar kitų privalomų sąlygų, nustatytų Apžiūros atlikimo apraše, neįvykdymas.

Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 601-0409912 (7 b. l.) matyti, kad visi nurodyti transporto priemonės trūkumai įvertinti kaip didelis trūkumas (DT). Kaip žinoma iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų variklio būklė ir jo veikimas buvo pripažinti netinkamais dūmingumo matavimui atlikti, nes pasigirdo nebūdingas variklio darbui bildesys. Ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotojas nesilaikė Techninių reikalavimų 2 priedo 8.2.2.2. papunkčio reikalavimų, nes nepamatavo variklio temperatūros, neatliko trijų prapūtimų laisvojo greitėjimo ciklų bei sukėlė automobilio variklio apsukas iki 5000 apsisukimų per minutę ir tokias apsukas išlaikė 7 sekundes.

Pagal Techninių reikalavimų 2 priedo 8.2.2.2. papunktį dyzelinio variklio išmetamųjų dujų dūmingumas matuojamas taikant toliau aprašytą tikrinimo tvarką, kai varikliui leidžiama laisvai greitėti (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir esant įjungtai sankabai. Pasirengiant dūmingumo matavimui variklis turi būti visiškai įšilęs, t. y. variklio alyvos temperatūra, zondu išmatuota alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80 °C arba įprastos darbinės temperatūros, jeigu ji yra žemesnė už nurodytąją (įprastinė darbinė temperatūra – temperatūra, kuri pasiekiama varikliui veikiant didesniais (2000 ÷ 3000 min-1) tuščiosios eigos sūkiais per protingą laiką (nuo 3 iki 9 min.), ši temperatūra neturi būti mažesnė nei 60 °C, jei nenurodyta kitaip), arba variklio bloko temperatūra, išmatuota šiluminio spinduliavimo lygiu, turi būti bent lygiavertė. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą, automobilyje įrengtų kontrolinių prietaisų rodmenis ir kt. Be to, išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris laisvojo greitėjimo ciklus, akceleruojant nuo minimalių laisvosios eigos sūkių iki ribotuvo ribojamų sūkių arba taikant lygiaverčius metodus. Tikrinimo eiga yra tokia:

1. variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti nusistovėjusiais tuščiosios eigos minimaliais sūkiais, t. y. po akceleratoriaus pedalo atleidimo reikia padaryti ne mažesnę kaip 15 sekundžių pauzę;

2. kiekvienas laisvojo greitėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę, tačiau nuspaudimas neturi būti įnirtingas ir (ar) smūginio pobūdžio), nuspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys (degalų tiekimo į cilindrus sistema) veiktų didžiausiu pajėgumu (našumu);

3. per kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą, prieš atleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sukimosi dažnį ir šiuo dažniu turi veikti nustatytą laiką.

Variklio alkūninio veleno sūkių ribojimas (ribotuvo veikimas) patikrinamas, stebint variklio alkūninio veleno sūkius, kai nuspaudžiamas akceleratoriaus pedalas iki galo ir tokioje padėtyje jis išlaikomas pakankamą laiką, t. y. M1 ir N1 klasių transporto priemonėms iki 3 s, M2, M3, N2, N3 klasių transporto priemonėms iki 5 s. Leidžiama variklio alkūninio veleno sūkių paklaida, atliekant patikrinimą nurodytomis sąlygomis: -15 proc. nuo mažesniosios nurodytos ribinių sūkių vertės ir + 0 proc. nuo didesniosios nurodytos ribinių sūkių vertės. Tikrinimas nedelsiant baigiamas, nepraėjus nurodytam laikui, jei ribojamų sūkių tikrinimo metu variklio alkūninio veleno sūkiai viršija didžiausią nurodytą ribojamų sūkių vertę.

Iš nurodyto matyti, kad kontrolierius prieš atlikdamas dūmingumo patikrinimą privalo nustatyti transporto priemonės variklio temperatūrą, leisti transporto priemonei veikti tuščios eigos sūkiais bei atlikti tris laisvojo greitėjimo ciklus, akceleruojant nuo minimalių laisvosios eigos sūkių iki ribotuvo ribojamų sūkių. Ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotojas nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų, o jo į bylą pateiktas video registratoriaus įrašas neva patvirtina nurodytas aplinkybes. Paminėtina, kad iš minėto įrašo neaišku, iki kokios skaitinės reikšmės buvo sukeltos apsukos, girdisi padidėjęs variklio ūžesys ir po kurio laiko variklio darbui nebūdingas bildesys. Ieškovo teiginys, kad jis matė 5000 apsukų per minutę reikšmę kompiuterio ekrane, nepagrįstas jokiais rašytiniais byloje esančiais įrodymais, todėl atsižvelgiant į tai, kad kompiuterio ekrane fiksuojama ne skaitinė apsukų reikšmė, o padalos, kad 4190 apsukų per minutę reikšmę yra artima 5000 apsukų per minutę reikšmei, vertintinas kritiškai ir atmestinas. Taip pat nors ieškovas teigia, kad matavimo liudijime nurodytos reikšmės galimai yra suklastotos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kaip matyti iš Aprašo 5.7. punkto, techninės apžiūros rezultatų kortelėje yra įrašomi duomenys iš Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės, pagal 22. punktą atlikus privalomąją apžiūrą, duomenys apie šią apžiūrą, rezultatus ir išvadas, privalomosios apžiūros dokumentų išdavimą ar jų keitimą yra įrašomi į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę. Iš esmės analogiškus paaiškinimus davė teismo posėdyje ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. Atsižvelgiant į nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti matavimo liudijime užfiksuotų duomenų teisingumu. Matavimo liudijimas patvirtina, kad ieškovo transporto priemonės variklio temperatūra atliekant techninę apžiūrą buvo 69⁰ C, t.y., aukštesnė nei leistina minimali temperatūra (60⁰ C), buvo leista varikliui veikti tuščia eiga, bei ieškovo darbuotojas bandė atlikti pirmąjį laisvojo greitėjimo ciklą. Iš matavimo liudijimo matyti, kad matavimo metu nustatyta maksimalių sūkių reikšmė – 4190 apsisukimų per minutę, t.y., pasiektas dydis neviršija maksimalios normatyvinės vertės (6000 apsisukimų per minutę). Iš šalių paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad atliekant pirmąjį laisvojo greitėjimo ciklą jis buvo nutrauktas dėl variklyje pasigirdusio bildesio, taigi pasirengimas dūmingumo matavimui buvo nutrauktas ir pats matavimas neįvyko. Pažymėtina, kad kadangi nebuvo pasiektas maksimalus apsisukimų skaičius, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis pagreitėjimo ciklas truko ilgiau nei 3 sekundes, nes pagal Techninius reikalavimus ne pats pagreitėjimas turi trukti nurodytą laiką, o maksimali normatyvinė apsukų reikšmė turi būti išlaikoma iki 3 sekundžių.

Iš nurodyto teismas sprendžia, kad atsakovo darbuotojas atlikdamas ieškovo transporto priemonės techninę apžiūrą laikėsi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, todėl konstatuotina, kad nenustatyta civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (ar neveikimas).

Dėl turtinės žalos dydžio.

Ieškovas teigia, kad dėl variklio gedimo jis turėjo 1436,08 Eur nuostolių, tačiau su nurodytu nuostolių dydžiu teismas nesutinka. Visų pirma, pastebėtina tai, kad ieškovas nurodo atlikęs automobilio variklio galvutės remonto darbus pats ir juos vertina 280,00 Eur. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už tokius darbus yra mokama tokia suma, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kiek laiko jis atliko automobilio variklio galvutės remonto darbus, koks yra nustatytas šių darbų valandinis įkainis. Dėl kitų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų pastebėtina, kad nėra aišku, ar buvo apmokėtas 2017-03-30 UAB „Autoera“ kvitas su 30,00 Eur suma, neaišku, už ką ši suma paskaičiuota, o 580,00 Eur apmokėjimas UAB „Autoera“(19 b. l.) atliktas bankiniu pavedimu 2017-04-22 (122, 123 b. l.), UAB „Dizva“ 18,00 Eur (24 b. l.) apmokėjimas atliktas 2017-04-12 (23 b. l.), 71,48 Eur apmokėjimas UAB „Šiaulių autodota“ (22 b. l.) atliktas 2017-04-11, t.y., po to tai buvo atlikta papildoma automobilio techninė apžiūra 2017-04-07. Duomenų apie tai, kad apmokėjimas už šias prekes ar paslaugas buvo atidėtas ar kad ieškovas yra sudaręs su nurodytais juridiniais asmenimis sutartis, kuriose numatytas atidėtas apmokėjimas už prekes ar suteiktas paslaugas – byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vieninteliai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas pirko prekes/paslaugas variklio gedimui suremontuoti yra 2017-03-27 Autodoc GmbH sąskaita/faktūra Nr. 12449214 (18 b. l.) bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2017-03-29 mokėjimo nurodymas (120 b. l.) ir išrašas iš banko sąskaitos (121 b. l.), UAB „Dizva“ 2017-04-04 PVM sąskaita faktūra serija D701 Nr. 166 (21 b. l.) 300,00 Eur sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2017-04-04 kasos pajamų orderio kvitas serija D 17 Nr. 65 (20 b. l.). Nurodyti įrodymai patvirtina, jog ieškovas automobilio variklio remontui išleido iš viso 481,10 Eur. Tačiau kaip ir buvo minėta aukščiau, nenustačius neteisėtų atsakovo darbuotojo veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad minėta žala kilo dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų, variklio gedimo priežastis, taigi ir žalos atsiradimo priežastis, nėra nustatyta. Todėl konstatuotina, jog nenustatyta civilinės atsakomybės sąlyga – žala. Teismas plačiau dėl nusidėvėjimo nepasisako, nes ši aplinkybė vertintina tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad dėl atsakovo darbuotojo neteisėtų veiksmų atsirado žala.

Dėl darbuotojo kaltės ir priežastinio ryšio.

Kadangi byloje konstatuota, jog atsakovo darbuotojas neatliko neteisėtų veiksmų, atlikdamas ieškovo automobilio techninę apžiūrą laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, kad nenustatyta žalos kilimo priežastis, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo darbuotojo veiksmų nurodyto įvykio metu ir ieškovo turėtų variklio remonto išlaidų.

Teismas taip pat sutinka su atsakovų teiginiais, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti ieškovo automobilio variklio gedimo priežastį, o valdytojas, prieš pristatydamas transporto priemonę į privalomąją apžiūrą, turi ją tinkamai parengti, kad techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitiktų gamintojo ir teisės aktų nustatytus reikalavimus. Jeigu transporto priemonė nebuvo tinkamai parengta, už gedimus, atsiradusius privalomosios apžiūros ar kontrolinio tikrinimo metu, techninės apžiūros įmonė neatsako (Aprašo 50. p.). Taigi vien tai, kad ieškovo transporto priemonė iki techninių apžiūrų centro atvažiavo be girdimų ar vizualiai matomų apgadinimų, nereiškia, kad tokių gedimų nėra. Tik atlikus periodinę techninę transporto priemonės apžiūrą galima konstatuoti, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir ją galima saugiai eksploatuoti.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų nėra pagrindo nagrinėti klausimą dėl atsakovo darbuotojo kaltės. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo bei visi iš šio reikalavimo kylantys reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ ieškovui I. S. yra nepagrįsti, todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmestinas.

Dėl draudiko civilinės atsakomybės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ civilinė atsakomybė buvo drausta sudarius Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu ADB Compensa Vienna Insurance Group. Taigi tarp atsakovų yra susiklostę sutartiniai draudimo teisiniai santykiai. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. LR draudimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta draudžiamojo įvykio sąvoka, t.y. draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Įvykiui pripažinti draudžiamuoju būtina šių sąlygų visuma: 1) įvyksta draudimo sutartyje/draudimo taisyklėse nurodytas atsitikimas/įvykis bei nustatoma, jog šiam įvykiui galiojo draudimo apsauga; 2) aukščiau nurodytas įvykis/atsitikimas nepatenka į draudimo sutartyje/taisyklėse/prieduose numatytų nedraudžiamųjų įvykių sąrašą; 3) nenustatytas draudėjo pareigų, numatytų draudimo sutartyje/draudimo taisyklėse, pažeidimas. Pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 3.5. punktą draudžiamasis įvykis - tai draudimo apsaugos laikotarpiu ir teritorijoje pateiktas trečiojo asmens reikalavimas atlyginti žalą, kai nustatomos visos šios sąlygos:

3.5.1. žala trečiajam asmeniui ir veiksmas, kuris yra tiesioginė šios žalos priežastis, turi būti įvykę draudimo apsaugos laikotarpiu;

3.5.2. reikalavimas atlyginti Apdraustojo padarytą žalą dėl draudžiamojo įvykio yra pareikštas rašytine (pretenzijos/ieškinio) forma Draudimo sutarties laikotarpiu arba Išplėstiniu reikalavimo pateikimo laikotarpiu, jei dėl jo susitarta pagal Papildomas draudimo sąlygas, o Draudikas apie įvykį yra informuotas BCA taisyklėse nustatytais terminais;

3.5.3. reikalavimas pareikštas dėl draudimo liudijime nurodytos apdraustos Apdraustojo veiklos ar Apdraustojo produkto;

3.5.4. apdraustajam pagal Įstatymus kyla civilinė atsakomybė dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos;

3.5.5. apdraustasis nežinojo ir (ar) negalėjo žinoti apie draudžiamąjį įvykį ir (ar) trečiojo asmens nuostolius iki draudimo sutarties sudarymo

Kadangi šioje byloje konstatuota, jog nenustatytos atsakovo UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ civilinės atsakomybės sąlygos, t.y., apdraustajam nekyla civilinė atsakomybė pagal įstatymus dėl trečiajam asmeniui (ieškovui) padarytos žalos, todėl teismas sprendžia, kad ieškinys ir atsakovo UADB Compensa Vienna Insurance Group atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ prašo priteisti iš ieškovo 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (600,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 100,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) (35, 69, 112-113 b. l.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl priteistinos iš ieškovo atsakovui.

Atsakovas UADB Compensa Vienna Insurance Group pateikė prašymą atlyginti atstovės 40,46 Eur kelionės išlaidas, patirtas vykstant į 2017-09-27 teismo posėdį (128-133 b. l.). Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir yra būtinos, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovui (CPK 88 str. 1 d. 8 p.).

Teismas šioje byloje patyrė 3,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“, juridinio asmens kodas 144980062, 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UADB Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, 40,46 Eur (keturiasdešimt eurų, 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,74 Eur (trijų eurų, 74 ct) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.