Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9180-251/2017 pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ ir akcinei draudimo bendrovei Compensa Vienna Insurance Group, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. B. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. I. Sutkus kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ ir iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) Compensa Vienna Insurance Group solidariai 1436,09 Eur patirtos žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ ir iš atsakovės ADB Compensa Vienna Insurance Group 5 procentus procesinių palūkanų nuo 1436,09 Eur sumos (nuo ieškinio teismui pateikimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo); 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo)I. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo I. S. ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 24 d. UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ buvo atliekama ieškovui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės KIA SORENTO (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 111) techninė apžiūra (b. l. 7). Iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 601-0409912 matyti, kad ieškovo transporto priemonė KIA SORENTO (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) pripažinta neatitinkanti techninių reikalavimų, kadangi: techninių reikalavimų neatitinka priekinių žibintų skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas); nešviečia galinis rūko žibintas arba yra netinkamas šviesos šaltinis; variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (b. l. 7). Iš į bylą pateikto 2017 m. kovo 24 d. matavimo liudijimo nustatyta, kad transporto priemonei KIA SORENTO (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyti šie parametrai: tuščios eigos sūkiai – 800 (kai minimali normatyvinė reikšmė 500, o maksimali – 1500), maksimalūs sūkiai – 4190 (kai minimali normatyvinė reikšmė 2000, o maksimali – 6000), variklio temperatūra – 69⁰ C (kai minimali normatyvinė reikšmė – 60⁰ C), matavimo laikas – 1 sekundė (b. l. 8). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 m. kovo 24 d. atliekant jo transporto priemonės išmetamųjų dujų dūmingumo patikrą, pasigirdo nebūdingas variklio bildesys ir patikra buvo nutraukta, šį faktą patvirtina šalių bei trečiojo asmens paaiškinimai, vaizdo/ garso įrašai (b. l. 16, 114), 2017 m. liepos 26 d. antstolio R. K. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 15). Ieškovas ADB Compensa Vienna Insurance Group (atsakovės UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ draudikui (b. l. 52–55) pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. kovo 24 d. UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ atliekant techninės apžiūros išmetamųjų dujų dūmingumo patikrą, dėl techninių apžiūrų centro kontrolieriaus A. B. kaltės buvo sugadintas jo automobilis KIA SORENTO; pareiškime prašoma atlyginti visus patirtus nuostolius, susijusius su variklio remontu (b. l. 9–13). Į bylą pateikti ieškovo patirtus nuostolius liudijantys įrodymai (b. l. 18–24, 120–123). Draudikas ADB Compensa Vienna Insurance Group, nenustatęs visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pripažino, kad 2017 m. kovo 24 d. įvykis nėra draudžiamasis; žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimas buvo baigtas (b. l. 101–102).

Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis).

Aptarta CK 6.264 straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieškovas) nurodė, kad žala jo automobiliui buvo padaryta dėl atsakovės UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ darbuotojo – trečiojo asmens A. B. kaltės. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo yra atsakovės darbuotojas, vykdantis motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros kontrolieriaus pareigas; jam 2015 m. rugsėjo 25 d. išduotas UAB „Transporto studijos“ mokymo baigimo pažymėjimas (b. l. 67); trečiasis asmuo pasirašytinai supažindintas su Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros kontrolieriaus pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 60-158 (b. l. 62–66). 2017 m. kovo 24 d. įvykis įvyko UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“, kai šios įmonės darbuotojas – trečiasis asmuo A. B. atliko ieškovui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės techninės apžiūros išmetamųjų dujų dūmingumo patikrą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos minėtos papildomos sąlygos, būtinos netiesioginei darbdavio atsakomybei atsirasti.

Be papildomų sąlygų, netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, tai: neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Vadinasi, šioje byloje būtina nustatyti, kad dėl atsakovės UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ darbuotojo – trečiojo asmens A. B. kaltės netinkamai vykdant ar nevykdant darbines (tarnybines) pareigas, ieškovui priklausančiai transporto priemonei buvo padaryta žala, taip pat būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros kontrolieriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 60-158, 3.6. punkte numatyta, kad kontrolierius privalo žinoti ir išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių apžiūros atlikimą, svarbiausias nuostatas ir jų taikymo principus, kelių transporto priemonių konstrukcinės ir eksploatacinės saugos pagrindus, kelių transporto priemonių techninės būklės įvertinimo principus, informacinių technologijų panaudojimo automatizuojant techninės apžiūros procesą pagrindus. 4.1.5. punkte nustatyta, kad kontrolierius darbo metu privalo vadovautis techninę apžiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, patikrinimo metodikomis, aprašais, instrukcijomis ir taisyklėmis. Laikytis įmonės darbo tvarkos taisyklių, kontrolieriaus profesinės etikos kodekso, darbo drausmės, saugos darbe ir priešgaisrinės saugos taisyklių, įmonės direktoriaus įsakymų bei šių pareiginių nuostatų.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ (aktuali redakcija nuo 2016-08-05) (toliau – Techniniai reikalavimai) nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos; techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus, kurių privalo laikytis techninę apžiūrą atliekantis kontrolierius.

Apeliantas (ieškovas) nurodė, kad, atlikdamas dūmingumo patikrą, A. B. nesilaikė minėto teisės akto 2 priedo „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės vertinimas“ 8.2.2.2. papunkčio, kuriame numatyta: „išmetamųjų dujų dūmingumo įvertinimo tvarka: a) Dyzelinio variklio išmetamųjų dujų dūmingumas matuojamas taikant toliau aprašytą tikrinimo tvarką, kai varikliui leidžiama laisvai greitėti (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir esant įjungtai sankabai, o automobiliams su automatine transmisija pavarų perjungimo svirtį nustačius į padėtį „N“ arba „P“; b) Transporto priemonės parengtis prieš tikrinimą: 1. Transporto priemonė gali būti tikrinama be parengties, tačiau saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis įšilęs ir yra tinkamos mechaninės būklės. 2. Transporto priemonės parengties prieš tikrinimą reikalavimai: i) Variklis turi būti visiškai įšilęs, t. y. variklio alyvos temperatūra, zondu išmatuota alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80 °C arba įprastos darbinės temperatūros, jeigu ji yra žemesnė už nurodytąją (įprastinė darbinė temperatūra – temperatūra, kuri pasiekiama varikliui veikiant didesniais (2000 ÷ 3000 min-1) tuščiosios eigos sūkiais per protingą laiką (nuo 3 iki 9 min.), ši temperatūra neturi būti mažesnė nei 60 °C, jei nenurodyta kitaip), arba variklio bloko temperatūra, išmatuota šiluminio spinduliavimo lygiu, turi būti bent lygiavertė. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą, automobilyje įrengtų kontrolinių prietaisų rodmenis ir kt. ii) Išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris laisvojo greitėjimo ciklus, akceleruojant nuo minimalių laisvosios eigos sūkių iki ribotuvo ribojamų sūkių arba taikant lygiaverčius metodus. c) Tikrinimo tvarka: 1. Variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti nusistovėjusiais tuščiosios eigos minimaliais sūkiais, t. y. po akceleratoriaus pedalo atleidimo reikia padaryti ne mažesnę kaip 15 sekundžių pauzę. 2. Kiekvienas laisvojo greitėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę, tačiau nuspaudimas neturi būti įnirtingas ir (ar) smūginio pobūdžio), nuspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys (degalų tiekimo į cilindrus sistema) veiktų didžiausiu pajėgumu (našumu). 3. Per kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą, prieš atleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sukimosi dažnį(1) ir šiuo dažniu turi veikti nustatytą laiką(2). Variklio alkūninio veleno sūkių ribojimas (ribotuvo veikimas) patikrinamas, stebint variklio alkūninio veleno sūkius, kai nuspaudžiamas akceleratoriaus pedalas iki galo ir tokioje padėtyje jis išlaikomas pakankamą laiką, t. y. M1 ir N1 klasių transporto priemonėms iki 3 s, M2, M3, N2, N3 klasių transporto priemonėms iki 5 s. Leidžiama variklio alkūninio veleno sūkių paklaida, atliekant patikrinimą nurodytomis sąlygomis: -15 proc. nuo mažesniosios nurodytos ribinių sūkių vertės ir + 0 proc. nuo didesniosios nurodytos ribinių sūkių vertės. Tikrinimas nedelsiant baigiamas, nepraėjus nurodytam laikui, jei ribojamų sūkių tikrinimo metu variklio alkūninio veleno sūkiai viršija didžiausią nurodytą ribojamų sūkių vertę“.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 11 d. įsakymo „Dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 2B-76 3. punkte numatyta, kad kontrolierius, atliekantis transporto priemonės techninę apžiūrą, duomenis apie transporto priemonę ir jos techninę būklę suveda į Centralizuotą techninės apžiūros duomenų bazę (toliau – CTADB). Duomenys apie transporto priemonės matavimus, kurie gaunami iš stabdžių bandymo stendo, keturių komponentų išmetamųjų dujų analizatoriaus, išmetamųjų dujų dūmingumo matavimo prietaiso ir žibintų šviesos kontrolės prietaiso, nuskaitomi ir automatiškai išsaugomi CTADB. Kaip matyti, duomenys, kurie gaunami iš išmetamųjų dujų dūmingumo matavimo prietaiso, yra automatiškai nuskaitomi ir išsaugomi CTADB, o iš CTADB yra įrašomi į techninės apžiūros rezultatų kortelę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti matavimo liudijime (kuris pateiktas į civilinę bylą) užfiksuotų duomenų teisingumu. Byloje esantis matavimo liudijimas (b. l. 8) patvirtina, kad ieškovo transporto priemonės variklio temperatūra, atliekant techninę apžiūrą, buvo 69⁰ C (aukštesnė nei leistina minimali temperatūra 60⁰ C); matavimo metu nustatyta maksimalių sūkių reikšmė – 4190 apsisukimų per minutę (pasiektas dydis neviršija maksimalios normatyvinės vertės 6000 apsisukimų per minutę). Iš šalių paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad buvo leista varikliui veikti tuščia eiga; kontrolierius bandė atlikti pirmąjį laisvojo greitėjimo ciklą; kad atliekant pirmąjį laisvojo greitėjimo ciklą, jis buvo nutrauktas dėl variklyje pasigirdusio bildesio; pasirengimas dūmingumo matavimui buvo nutrauktas ir pats matavimas neįvyko. Maksimalus apsisukimų skaičius nebuvo pasiektas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis pagreitėjimo ciklas truko ilgiau nei 3 sekundes, nes pagal Techninius reikalavimus ne pats pagreitėjimas turi trukti nurodytą laiką, o maksimali normatyvinė apsukų reikšmė turi būti išlaikoma iki 3 sekundžių. Matavimo liudijimas ir jo rezultatai (užfiksuoti dūmamačio) yra suformuojami automatiškai. Apeliantas (ieškovas), apeliaciniame skunde išsakydamas nuomonę dėl matavimo liudijimo suklastojimo, nepateikė jokių taip patvirtinančių objektyvių duomenų, tokių duomenų nepateikė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skirti ekspertizę apeliantas (ieškovas) taip pat neprašo, todėl apelianto (ieškovo) argumentai, jog matavimo liudijimas, yra visiškai neinformatyvus ir nieko neįrodantis, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų pažeidimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ne tik į bylą pateiktus dalyvaujančių byloje asmenų įrodymus, bet ir teisės aktus, reglamentuojančius ginčo situaciją. Minėtus teisės aktus aptarė ir apeliacinės instancijos teismas; norminių aktų, taikomų konkrečioje ginčo situacijoje apžvalga, citavimas ar išaiškinimo pateikimas nelaikytina įrodymų rinkimu teismo iniciatyva.

Įvertinęs civilinėje byloje esančius įrodymus bei minėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei išanalizavo pateiktus įrodymus; atsižvelgė į techninius reikalavimus, nustatančius techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad atsakovo darbuotojas, atlikdamas ieškovo transporto priemonės techninę apžiūrą, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (ar neveikimas). Kadangi atsakovo darbuotojas neatliko neteisėtų veiksmų, laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo darbuotojo – trečiojo asmens A. B. veiksmų nurodyto įvykio metu ir ieškovo turėtų variklio remonto išlaidų (pažymėtina, kad automobilio variklio gedimo priežastis nebuvo nustatyta). Nenustačius visų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų, teismas neturi pagrindo taikyti netiesioginės darbdavio atsakomybė pagal CK 6.264 straipsnį. Šiuo atveju nenustačius atsakovės UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atsakovės ADB Compensa Vienna Insurance Group (atsakovės UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ draudikės) atžvilgiu taip pat atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įsitikino, kad pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, vadovavosi CPK 12 straipsnyje, 178 straipsnyje reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, vertino, ar pateiktieji įrodymai, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, pagrindžia įrodinėjimo dalyką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apelianto (ieškovo) I. S. apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės UAB „Techninių apžiūrų centras“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apelianto (ieškovo) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymas iš kurio matyti, kad atsakovės išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas siekia 750 Eur (b. l. 171). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015-03-20) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių); už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 1,3 (8.11. punktas). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl atsakovės UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (ieškovo) I. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ (į. k. 144980062) naudai.