Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Tomdova“ ir pareiškėjas T. M. kreipėsi į teismą su 2019 m. balandžio 4 d. patikslintu skundu prašydamas panaikinti atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 4 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ST-103 ir priteisti iš atsakovės pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjų patikslintame skunde nurodoma ir pareiškėjų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2019 m. kovo 4 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statybos poskyrio specialistė surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ST-103, kuriuo pareikalavo nutraukti remonto dirbtuvėse, adresu Luokės skg. 41, Paežerės k., Viešvėnų sen., Telšių r., vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. kovo 12 d. Su skundžiamu Telšių rajono savivaldybės administracijos aktu nesutinka, mano, kad reikalavimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neteisėtas, nenurodytos nustatytos aplinkybės ir dėl kokių teisės normų pažeidimų ar nustatytų aplinkybių reikalaujama nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą įmonės veiklą. Kaip nurodo atsakovas 2019 m. balandžio 2 d. atsiliepime į ieškinį, administracinis ginčas šioje byloje kilo dėl Patikrinimo akto, kuriuo T. M. buvo įpareigotas iki 2019 m. kovo 12 d. nutraukti paslaugų paskirties patalpose, esančiose adresu Luokės skg. 41, Paežerės k., Viešvėnų sen., Telšių r. sav., vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą. Pažymėtina, kad T. M. nevykdo autoservisui priskiriamos veiklos, pareiškėjas UAB „Tomdova” patalpose, esančiose Luokės skg. 41, Paežerės k., Viešvėnų sen., Telšių r., vykdo įvairių pavarų mechanizmų remontą, todėl T. M. negali nutraukti veiklos, kurios jis nevykdo. Be to, atsiliepime nurodoma, kad akivaizdu, jog Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui UAB „Tomdova” jokių konkrečių teisinių pasekmių, kadangi yra adresuotas ne pareiškėjui, o T. M.. Su tokiomis atsakovo nuostatomis nesutiktina, kadangi net gi vertinant, jei skundžiamas aktas buvo surašytas T. M., tai uždraudus, kaip nurodoma akte, servisui priskiriamą veiklą, tai neabejotinai turėtų tiesioginę įtaką įmonei UAB „Tomdova”, kadangi būtų uždrausta jos veikla. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. VAĮ 2 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, jog savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotas LVAT praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija 23, p. 542-877, II.4. skyrius). Ginčijamu administraciniu aktu pareiškėjas T. M., o tuo pačiu ir UAB „Tomdova” įpareigoti nutraukti autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. kovo 12 d. Tai reiškia, jog ginčijamame sprendime yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (įpareigojimas atlikti veiksmus) ir jis laikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjams. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija analogiškoje byloje (2017 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-759-342/2017) laikė, kad ginčijamas sprendimas pagal savo turinį bei formą laikytinas individualiu teisės aktu. Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis. Taigi, nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama, ar viešojo administravimo subjektas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas reikalauti tokių veiksmų atlikimo (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-759-342/2017). 2018 m. liepos 2 d. Telšių rajono savivaldybės administracija išdavė pastato savininkei Z. M. leidimą Nr. LPSP-83-180702-00005, kuriuo leista jai priklausančio dalies statinio, esančio Luokės skg. 41, Paežerės k., Viešvėnų sen., Telšių r., patalpų paskirtį pakeisti iš pagalbinių patalpų į paslaugų paskirties – leidžiant įrengti remonto dirbtuves. Įgyvendinus visus statinio paskirties keitimo reikalavimus, nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. viešame Nekilnojamojo turto registre patalpos buvo įregistruotos kaip negyvenamosios paslaugų paskirties patalpos – remonto dirbtuvės. UAB „Tomdova” po patalpų paskirties pakeitimo ir įregistravimo išsinuomojo kitas patalpas, adresu Statybininkų 3 c, Telšiai (nuomos sutartis pridedama), kuriose įmonė atlieka autoservisams būdingą veiklos dalį, t. y. remonto dirbtuvėse (Luokės skg. 41, Paežerės k., Viešvėnų sen., Telšių r.) suremontuotą transmisijos mechanizmą atsiveža ir sumontuoja į transporto priemonę, užpildo tepalais ir atlieka testavimo darbus. Taigi UAB „Tomdova”, kurios specializacija automatinių pavarų mechanizmų remontas remonto dirbtuvėse, esančiose Luokės skg. 41-2, Paežerės k., Viešvėnų sen., Telšių r., remontuoja pavarų mechanizmus, t. y. remonto dirbtuvėse įmonė vykdo ne automobilių, o automobilių dalių – pavarų dėžių remontą ir minėta veikla negali būti priskiriama prie autoserviso veiklos. 2018 m. spalio 2 d. Telšių rajono savivaldybės administracija Statinio (-ių) naudojimo techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. ST-73, įvertinusi paslaugų paskirties patalpose vykdomą veiklą, pareikalavo „ir toliau statinių techninę priežiūrą vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 ir 48 straipsniu, statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės naudojimo priežiūros tvarka“, Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka bei Lietuvos Respublikos kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis”. 2018 m. spalio 3 d. UAB „Tomdova”, atsižvelgdama į 2018 m. spalio 2 d. atliktą tyrimą, pateikė prašymą - paaiškinimą, kuriame pateikė išsamų aplinkybių paaiškinimą. 2018 m. gruodžio 28 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio specialistė surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ST-95, kuriame nurodė: „Reikalauju vadovaujantis Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. Dl-405, 6 punkto nuostatomis - prašau nutraukti remonto dirbtuvėse vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. sausio 8 d. Primenu, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia statinio naudotojams administracinę atsakomybę pagal ANK 359 straipsnį”. Dėl minėto 2018 m. gruodžio 28 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-95 yra paduotas skundas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (bylos numeris Nr. eI-4064-257/2019). 2019 m. kovo 4 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statybos poskyrio specialistė surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. ST-103. Minėtu aktu atsakovas atliko statinio naudotojo atliekamą statinio techninę priežiūrą, adresu Luokės skg. 41, Paežerės k., Viešvėnų sen., Telšių r., ir nustatė, kad patalpų naudotojas nesilaiko LR statybos įstatymo 47 straipsnio nuostatose nustatytų reikalavimų, t. y. patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Akte pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninės būklės ir / ar defektų nenustatyta. Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai: 1) energetikos objektų – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pagal Energetikos ministerijos nustatytą tvarką; 2) susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą; 3) statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, – savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 55 dalį, statinio naudojimo priežiūra – tai viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. To paties įstatymo 2 straipsnio 59 straipsnyje nurodyta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Kaip jau minėta, pareiškėjas UAB „Tomdova” automatinių pavarų remonto veiklą vykdo negyvenamosios paslaugų paskirties patalpose – remonto dirbtuvėse. Atsakovas skundžiamame akte nurodė, kad patalpų naudotojas nesilaiko LR statybos įstatymo 47 straipsnio nuostatose nustatytų reikalavimų, t. y. patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Minėto statybos įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintos statinių naudotojų pareigos – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Tačiau institucija, surašiusi skundžiamą aktą visiškai nenurodė ir nedetalizavo, kuo pasireiškė patalpų naudojimas ne pagal paskirtį, nedetalizavo, kokiu būdu patalpų naudotojo vykdoma veikla pažeidžia patalpų privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose bei kokius normatyvinius statybos techninių dokumentų reikalavimus pažeidžia pareiškėjas. Juolab, kad tiek 2018 m. spalio 2 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos statinio (-ių) naudojimo techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. ST-73, tiek ir 2018 m. gruodžio 28 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. ST-95 nurodyta, kad patalpų techninė būklė gera. Statybos įstatymo 49 straipsnio 6 dalis nustato, kad statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Tokiu būdu statinių naudojimo priežiūros teisiniams santykiams taikytinos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-825 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas” (toliau – Reglamentas) nuostatos. Pagal Reglamento 7.2. punktą, gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus šio Reglamento 7.1 p.) naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Vadovaujantis Reglamento 10.3, 11, 12.3, 13 punktais statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai, atlikdami konkretaus statinio (jo dalies) priežiūrą vietoje, kai gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros, kuris nagrinėjamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, ir apie patikrinimą iš anksto praneša statinio naudotojui bei privalo betarpiškai apžiūrėti statinį (jo dalį) vietoje, taip pat padaryti išvadas apie statinio būklę ir jo techninę priežiūrą ir surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, o apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką. Pažymėtina, kad reikalavimai statinio techninės priežiūros patikrinimo akto turiniui yra nustatyti Reglamente (Reglamento 2 priedas). Iš 2018 m. gruodžio 28 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-95 matyti, kad atsakovas apžiūrėjo negyvenamųjų patalpų – remonto dirbtuvių, paslaugų paskirties, adresu Luokės skg. 41, Paežerės k., Viešvėnų sen., Telšių r., konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę ir nustatė, kad patalpų techninė būklė gera. Kaip jau buvo minėta, statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Statybos įstatymo 1 straipsnio 54 punkte nurodyta, kad statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti. To paties straipsnio 55 punkte nurodyta, kad statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Taigi, atsakovas, įvertinęs jam pavestą statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinio saugos reikalavimų kontrolę, 2018 m. gruodžio 28 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. ST-95 nustatė, kad jie atitinka šiame kontekste patalpoms keliamus reikalavimus, konstatuodami, jog patalpų techninė būklė yra gera. Tačiau kokiu pagrindu pareiškėjams tinkamai įgyvendinant Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose keliamus normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, nusprendė sustabdyti abiejų pareiškėjų veiklą patalpose nenurodyta. Priimdamas skundžiamą 2019 m. kovo 4 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SR-103, atsakovas nenurodė, kokios aplinkybės pasikeitė po 2018 m. gruodžio 28 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-95 surašymo. Taigi, tiek 2018 m. gruodžio 28 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-95 surašymo atveju, tiek ir šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovas, atlikdamas jam priskirtas statinio ir jo techninės priežiūros funkcijas, nenustatęs jokių statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose keliamų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimų ir esant neišnagrinėtam skundui dėl priimto 2018 m. gruodžio 28 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-95, pakartotinai priėmė aiškiai nepagrįstą reikalavimą sustabdyti ne tik UAB „Tomdova” veiklą, bet ir veiklą, kurios T. M. nevykdo. Kaip nurodyta jau aukščiau paminėtoje Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija analogiškoje byloje (2017 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. el-759-342/2017), sprendžiant klausimą dėl skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar skundžiamas atsakovės administracinis aktas buvo priimtas pagal administracinei procedūrai keliamus reikalavimus, numatytus VAĮ. Kaip matyti iš skundžiamo atsakovės administracinio akto, jis buvo priimtas ne pagal administracinei procedūrai keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje nurodyta administracinės procedūros samprata – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (1 dalis); administracinės procedūros dalyviai: asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl gauto skundo pradėjo administracinę procedūrą (2 dalis). Minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudaryta komisija rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis reguliuoja administracinės procedūros terminus: administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios, o kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Ginčijamas aktas buvo surašytas 2019 m. kovo 4 d., pareiškėjo atstovas (arba pareiškėjas T. M.) su juo supažindintas 2019 m. kovo 5 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu pradėta administracinė procedūra pareiškėjo (-ų) atžvilgiu (gautas skundas, pranešimas ar kt.), nėra duomenų apie viešojo administravimo subjektą, kuris dėl galimai gauto skundo pradėjo administracinę procedūrą, nėra duomenų apie subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudarytos komisijos rašytinį pavedimą (įsakymą, potvarkį, rezoliuciją), kada ji buvo pradėta, todėl akivaizdu, kad šios bylos atveju buvo pažeistos aukščiau paminėtos VAĮ straipsnių nuostatos. VAĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu; asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame akte nėra nurodyta akto apskundimo tvarka ir terminai. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Dar daugiau, iš skundžiamo akto turinio matyti, kad priimant administracinės procedūros sprendimą buvo vadovautasi 2007 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-405 patvirtintu aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašu. Minėto aprašo 6 punkte nurodyta, kad veiklos vykdytojas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą turi organizuoti taip, kad būtų užtikrintas šiame Apraše nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis ir imtasi prevencinių priemonių, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose – paslaugų paskirties. Aprašo 1 punkte nurodyta, kad Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas nustato aplinkos apsaugos reikalavimus transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvių įrengimui, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidarančių atliekų ir nuotekų tvarkymui, aplinkos oro apsaugai. Minimas 2007 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-405 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo” patvirtinto aprašo 6 punktas įpareigoja veiklos vykdytoją transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas šiame Apraše nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis. Aprašo tikslas – mažinti neigiamą transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos poveikį aplinkai, kurio kontrolę vykdo aplinkos apsaugos inspekcija, o ne savivaldybės administracija. 2018 m. rugsėjo 12 d., 2017 m. liepos 11 d., 2017 m. spalio 26 d. ir 2018 m. kovo 30 d. aplinkos apsaugos pareigūnai atliko Apraše nurodytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi ir jokių pažeidimų aplinkos apsaugos reikalavimų kontekste UAB „Tomdova” veiklą vykdomose patalpose nenustatė. Taigi, sprendimo priėmimo metu 2007 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. Dl-405 patvirtintu aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašu atsakovas apskritai negalėjo remtis, nes aprašo nuostatų kontrolę vykdo aplinkos apsaugos inspekcija, o ne savivaldybės administracija, todėl aprašas negalėjo būti taikomas priimant ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad 2018 m. liepos 2 d. Telšių rajono savivaldybės administracija išdavė pastato savininkei Z. M. leidimą Nr. LPSP-83-180702-00005, kuriuo leista jai priklausančio dalies statinio, esančio Luokės skg. 41, Paežerės k., Viešvėnų sen., Telšių r., patalpų paskirtį pakeisti iš pagalbinių patalpų į paslaugų paskirties, leidžiant įrengti remonto dirbtuves. Įgyvendinus visus statinio paskirties keitimo reikalavimus, nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. viešame Nekilnojamojo turto registre patalpos buvo įregistruotos kaip negyvenamosios paslaugų paskirties patalpos – remonto dirbtuvės. Taigi, įmonė vykdo veiklą negyvenamosios paskirties patalpose – paslaugų paskirties. Pažymėtina ir tai, kad remiantis aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-825 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas” 12 punktu, priežiūros vykdytojas, tikrindamas statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo nustatyti, ar statinys naudojamas pagal paskirtį (kaip tai apibrėžia statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį”). Minėto reglamento 7 punkte nurodyta, kad negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius – 7.4. paslaugų paskirties pastatai, skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai. Kaip jau minėta, UAB „Tomdova” po patalpų paskirties pakeitimo ir įregistravimo išsinuomojo kitas patalpas, adresu Statybininkų 3 c, Telšiai, kuriose įmonė atlieka autoservisams būdingą veiklos dalį, t. y. remonto dirbtuvėse (Luokės skg. 41, Paežerės k., Viešvėnų sen., Telšių r.) suremontuotą transmisijos mechanizmą atsiveža ir sumontuoja į transporto priemonę, užpildo tepalais ir atlieka testavimo darbus. Taigi UAB „Tomdova”, kuri šiai dienai specializuojasi įvairių pavarų mechanizmų remontu, remonto dirbtuvėse, esančiose Luokės skg. 41-2, Paežerės k., Viešvėnų sen., Telšių r., remontuoja pavarų mechanizmus, t. y. remonto dirbtuvėse įmonė vykdo ne automobilių, o automobilių dalių – pavarų dėžių remontą ir minėta veikla negali būti priskiriama prie autoserviso veiklos. Juolab, kad veikla vykdoma negyvenamosios paskirties patalpose – paslaugų paskirties – remonto dirbtuvėse, kur pareiškėjo veikla negali būti laikoma draudžiama. Pažymėtina, kad šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas nekonkretizuoja, kokie darbai gali būti vykdomi remonto dirbtuvėse. Tą patvirtina ir paties atsakovo 2019 m. sausio 3 d. raštas, kuriame aiškiai nurodoma, kad autoserviso ir remonto dirbtuvių sąvokos nėra apibrėžtos, esamas teisinis reglamentavimas nekonkretizuoja, kokie darbai gali būti vykdomi remonto dirbtuvėse, kurios yra paslaugų paskirties. Pareiškėjo žiniomis, atsakovas minėtu klausimu raštu jau kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministeriją su prašymu išaiškinti, kokie darbai gali būti vykdomi remonto dirbtuvėse, kurios nagrinėjamu atveju yra paslaugų paskirties ir ar šiose patalpose atliekamas įvairių mechanizmų remontas gali būti priskiriamas prie autoserviso veiklos. Kadangi pareiškėjas neturi šio dokumento kopijos, minėtas raštas išreikalautinas iš atsakovo. Atsakovas, skundžiamame akte konstatuodamas, jog pareiškėjas remonto dirbtuvėse vykdo autoservisui priskiriamą veiklą, nenurodė, kuo remiantis padarė būtent tokias išvadas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. LVAT ne kartą akcentavo, kad minėta nuostata iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA1922-662/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.). Įvertinus tai, kas aukščiau nurodyta, konstatuotina, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos skundžiamas individualus administracinis aktas Statinio (- ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. ST-103 negali būti laikomas pagrįstu ir pakankamai motyvuotu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia (tarp kitko, be kita ko) konstitucinių, teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, jog atsakovas, akte nutardamas, reikalauti iš pareiškėjo (-ų), kad jis (jie) nutrauktų remonto dirbtuvėse vykdomą veiklą iki 2019 m. kovo 12 d. (per 7 dienas nuo skundžiamo akto įteikimo pareiškėjui dienos), privalo tokį savo sprendimą argumentuoti vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Dar daugiau, skundžiamas aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta apskundimo tvarka, pažeistas administracinės procedūros terminas, kt. Paminėtina ir tai, jog skundžiamu aktu, kuris priimtas 2019 m. kovo 4 d. (pareiškėjui įteiktas 2019 m. kovo 5 d.), atsakovas pareikalavo nutraukti remonto dirbtuvėse tariamai vykdomą autoservisui priskiriamą veiklą iki 2019 m. kovo 12 d. Nepaisant to, kad aktas surašytas pažeidžiant aukščiau paminėtas įstatymų nuostatas, nustatytas terminas įmonės veiklos sustabdymui taip pat aiškiai prieštarauja ne tik teisingumo ir protingumo principui, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms tokio pobūdžio akto apskundimą. T. y., nors įstatymai suteikia teisę nesutikti ir skųsti viešojo administravimo subjekto priimtus aktus, šiuo atveju pareiškėjui nustačius trumpesnį terminą nei numatytą viešojo administravimo įstatyme skundui paduoti, pareiškėjui yra apsunkinama galimybė ginti savo pažeistas teises, ir nesuėjus apskundimo terminui bausti kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Aukščiau paminėtoje 2017 m. balandžio 20 d. administracinėje byloje Nr. eI-759-342/2017 Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija analogiškoje byloje, įvertinusi skundžiamą aktą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, sprendė, kad jis priimtas pažeidus pagrindines procedūras, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir yra naikintinas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas paminėta aukščiau, skundžiamas aktas turi būti panaikintas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl iš atsakovo priteistinos pareiškėjų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismo posėdyje papildomai pareiškėjų atstovai nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės nurodyti tokio pobūdžio įpareigojimo, nes esant pažeidimui turėjo pradėti Administracinių nusižengimų kodekse numatytą procedūrą.