Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ukrainietis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, remiantis LR BK 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų LR BK 145 str. 1 d., 145 str. 1 d., padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamoji byla nutraukta;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per elgesio apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždrausti žaisti azartinius žaidimus, lankytis diskotekose, baruose, restoranuose ir kavinėse bei be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atliki laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose.

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis pakeistas: remiantis LR BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi - 1 metais 22 dienomis laisvės atėmimo, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 64 str. 1 d., paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 2 d., 215 str. 1 d., paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui bei grasino nužudyti, o būtent: jis 2015 m. birželio 23 d. apie 16.30 val., bute, adresu L. Asanavičiūtės g. 8-166, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.91 promilių girtumas) konflikto su savo sutuoktine T. K. ir svainiu B. P. metu, tyčia spyrė koja T. K. į kairės rankos alkūnę, po to, paėmęs į dešinę ranką žirkles ir jomis užsimojęs grasino juos nužudyti, tokiu būdu nukentėjusiajai T. K. sukėlė fizinį skausmą bei grasino T. K. ir B. P. nužudyti ir dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.

S. K. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti šeimos narį, o būtent: jis 2015 m. birželio 23 d. apie 22.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.62 promilių girtumas), paėmęs į dešinę ranką peilį ir jį durdamas į prieškambaryje stovėjusią batų spintelę šalia kurios stovėjo motina T. K., grasino nužudyti savo motiną T. K., tokiu būdu nukentėjusiajai T. K. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta LR BK 145 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. su kaltinimais nesutiko, paaiškindamas, kad 2015 m. birželio 23 d. miegojo girtas, nebuvo atsikėlęs iš lovos, todėl nieko nedarė. Jį pažadino atvažiavę policininkai ir jį išsivežė. Tvirtino, kad nebuvo jokio konflikto su žmona, tačiau tą dieną gėrė su žmonos broliu ir S. K.. Butas priklauso I. P., tačiau nebuvo nesutarimų dėl to, kad jie ten gyvena.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. su kaltinimu nesutiko, paaiškindamas, kad su mama apsižodžiavęs, o tai įvyko pirmą kartą ir dėl to, jog buvo išgėręs, nuėjo į kambarį, pasiėmė peilį ir ėjo į virtuvę taisyti elektros prietaisą, todėl gal ji pagalvojo, kad ją puola. Peilį, kuris buvo 12-13 cm ilgio, neskaičiuojant rankenos ilgio, laikė dešinėje rankoje, ranka buvo nuleista. Eidamas pro šoną, mamai nieko nesakė. Su peiliu dūrė į spintelę, nes pasikarščiavo, buvo išgėręs, nelabai suprato, ką daro. Kai atliko dūrimo veiksmą, mama nuo jo buvo 2-2,5 m atstumu. Iki to įvykio su mama santykiai buvo geri ir jis tikrai nenorėjo jos nužudyti ir negrasino nužudyti. Po dūrimo į spintelę, užėjo į virtuvę, sutaisė elektros prietaisą ir išėjo iš namų. Iki to įvykio nebuvo grasinęs mamai, po to įvykio irgi negrasino. Po įvykio su mama taip pat nebuvo konfliktų, jos atsiprašė. Tuo tarpu A. K. nunešė miegoti ir paliko jį miegoti, po to išėjo. Mama su jais negėrė. Kai grįžo namo, nematė ant mamos sužalojimų. Nematė, ar tėtis mamos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji T. K. parodė, kad 2015 m. birželio 23 d. su broliu grįžo namo. Name buvo tylu, vyras gulėjo lovoje, jie su broliu nuėjo miegoti. Gal po 40 min. A. atsikėlė ir pradėjo rėkti ant B.. A. jai vieną kartą spyrė viena koja į rankos alkūnę, po to paėmė metalines žirkles. Jie pabėgo su broliu iš namų. Patikslino, kad ant jų puolė su žirklėmis. Žirklės buvo iškeltos į viršų. Jis nieko jiems nepadarė su žirklėmis. Jis lyg pasakė, kad aš jums parodysiu. Jie išsigando, nes ji ne vieną kartą buvo mušama. Jai nebuvo fizinis skausmas sukeltas. Kai jai spyrė, jai neskaudėjo, nors šiek tiek skaudėjo. Mano, kad tuo metu buvo į ją taikytasi. Virtuvėje vyko veiksmas su peiliu. Jos virtuvė nedidelė. Jie su broliu buvo prie lango, po to A. atėjo su žirklėmis. Jei nebūtų pabėgę, nežino, kaip būtų buvę. Žirklės buvo virš jų galvų iškeltos. Parodė, kad nekildavo konfliktų, jog A. gyvena tame bute. A. iškart atėjo prie B. lovos ir pasakė jam, kad jis čia negyvens. Į medikus nesikreipė dėl fizinio skausmo sukėlimo. Matėsi, kad jos sutuoktinis buvo labai išgėręs. Dėl sūnaus parodė, kad jis (sūnus) gėrė virtuvėje, sėdėdamas su V., ir ji jį barė, kad negertų, sakė, kad visi eitų miegoti, o po to ji išėjo. Po to jis nuėjo į kambarį, pasiėmė peilį ir dūrė į batų dėžę, dėl ko ji išsigando ir pagalvojo, kad gali kas įvykti. Tuo metu ji stovėjo koridoriuje, o sūnus stovėjo prie virtuvės su peiliu, jis ne iš karto dūrė su peiliu į batų dėžę. Tvirtino, kad į ją nebuvo taikytasi. Įdūrus į spintelę, ji pabėgo, todėl nematė, kas vyko toliau. Kai dūrė į batų dėžę su peiliu, tada ir pastebėjo, kad jis turi peilį. Anksčiau to nėra buvę. Išsigando peilio ir pabėgo. Nepriėmė to, kaip grasinimo nužudyti. Mano, kad įdurdamas į spintelę, sūnus išreiškė pyktį. Kadangi ji bijo peilių, todėl ir pabėgo. Sūnus atsiprašė dėl šio įvykio. S. yra geras vaikas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis B. P. parodė, kad jis miegojo, tada A. atsikėlė ir ėmė šaukti, todėl jis išėjo. Neatsiminė, ar A. spyrė į T.. Gali būti, kad buvo spyris. A. buvo paėmęs į rankas žirkles. Jis tuo metu nebuvo išgėręs. T. A. priėjo, užsimojo su žirklėmis ir jie pabėgo su seserimi. Žirklės buvo virš jų iškeltos, todėl pagalvojo, kad smogs. A. buvo arti prie jų priėjęs ir stovėjo maždaug per metrą. Išsigando, nes A. buvo išgėręs. Ne pirmas kartas, kai jis taip elgiasi. Pagalvojo, kad jis gali juos sužaloti, nes jis agresyvus, kai išgeria. Kai jis yra blaivas, tai jis geras žmogus. J. A. nieko nesakė. Dėl šio įvykio A. jo atsiprašė, kai jam pasakė, apie įvykį. Jis pats nematė įvykio su S..

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. J. (L. J.) parodė, kad buvo tamsu, buvo gautas pranešimas, jog vyksta muštynės bute. Atvyko, pamatė muštynes lauke. S. K. buvo sulaikytas. Paskui sužinojo, jog jis vaikosi mamą su peiliu. Jiems reikėjo surasti peilį. Peilis buvo rastas lauke. Buvo dar informacija, jog prieš visą tą įvykį, nukentėjusioji buvo puolama vyro su žirklėmis. Nežino, kas mušėsi lauke, tačiau girdėjo garsus. Lauke pamatė S. K. ir K. A.. Galbūt jie garsiai šnekėjosi. Nukentėjusioji pasakojo, kad buvo puolama savo sūnaus su peiliu, kad bijo grįžti namo, nes name ištisai geriama. Neatsimena, ar ant nukentėjusiosios buvo aiškių sužalojimų. Neatsimena, ar nukentėjusioji sakė, jog patyrė fizinį skausmą. A. K. buvo neblaivus, tačiau jis pats ėjo į mašiną, nereikėjo jo prilaikyti. Tuo tarpu S. K. buvo sumuštas. Neatsimena, ką S. K. aiškino, kai jie atvyko.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. A. parodė, kad atvažiavo prie namo, susitiko su S. ir pakalbėjo su juo, kad stengtųsi išvengti konfliktų su mama. Jis pasakė kelis kartus, kad susitvarkys ir viskas bus gerai. Jam paskambino Tatjana ir pasakė, kad S. vėl neblaivus. Jis neatsimena, ar sūnus, ar sutuoktinis su žirklėmis, ar peiliu ją vaikėsi. T. buvo išsigandusi dėl konfliktų. Neatsimena, jog ji būtų pasakojusi apie smurtą. N. S. sakydavo, kad nekonfliktuos. Jis jį bandė raminti. Bandė kalbėti kartą ir su A., bet jis buvo neblaivus. Nežino, ar anksčiau tokie įvykiai yra buvę su S. ir A.. Jis pats gerai galėtų apibūdinti abu kaltinamuosius. Taigi nukentėjusieji buvo išsigandę, bijojo grįžti į namus. Kai jis atvažiavo, policijos pareigūnai jau buvo vietoje, jie užsirašė jo duomenis. Patvirtino, kad nukentėjusieji buvo blaivūs.

2015 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015 m. birželio 23 d. apie 22.55 val. patruliams L. J., M. P. atvykus pagal iškvietimą, jog adresu, (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės, nustatė, kad policiją kvietė T. K., kuri paaiškino, jog jos vyras A. K. prieš ją smurtauja, grasino fiziniu susidorojimu, paėmęs į rankas žirkles ją puolė. Moteris pabėgo iš buto ir jų laukė lauke. T. K. buvo apsiverkusi, drebėjo. Smurtautojas buvo bute, akivaizdžiai neblaivus (2 t., b.l. 12-13).

Iš 2015 m. liepos 13 d. peilio apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas peilis rudos spalvos medžiaginiame, panašiame į dirbtinę odą, dėkle. Peilio ilgis - 255 mm, geležtė tiesi, vienašmenė, šviesiai pilko metalo, jos ilgis 155 mm, plotis 27,5 mm, storis - 2,1 mm. Peilio rankena gelsvo - rusvo plastiko, pagrindas - du juodos palvos žiedai ir pilko metalo antgalis. Specialisto, LR BPK 89, 90 ir 205 str. pagrindais atlikusio daiktų ir kitokių objektų tyrimą išvada: apžiūrėtas pramoninės gamybos turistinis peilis šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (2 t., b.l. 14-17).

Iš 2015 m. birželio 24 d. 00.08 val. alkotesterio parodymų nustatyta, kad T. K. buvo blaivi (0.00‰) (2 t., b.l. 20).

Iš 2015 m. birželio 23 d. 23.40 val. alkotesterio parodymų nustatyta, kad A. K. nustatytas 1.91 ‰ promilių girtumas (2 t., b.l. 38).

Iš 2015 m. birželio 23 d. 23.48 val. alkotesterio parodymų nustatyta, kad S. K. nustatytas 2.62 ‰ promilių girtumas (2 t., b.l. 77).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 5 PK KPS tyrėjos N. G. 2015 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. birželio 24 d. nuo 14.30 val. iki 15.30 val. apklausinėjant įtariamąjį A. K. pagal LR BK 145 str., minėtas pilietis sveikatos sutrikimais nesiskundė, greitosios pagalbos iškviesti neprašė (2 t., b.l. 76).

Dėl įrodymų vertinimo ir A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra tada, kai asmens padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme (BK specialiosios dalies straipsnyje) numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Pagal baudžiamąją teisę nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. Nusikaltimo požymių visuma, aprašyta įstatyme, apibūdina veiką kaip nusikaltimą. Jeigu veikoje trūksta bent vieno įstatyme aprašyto nusikaltimo sudėties požymio, asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas).

LR BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą) ar žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant).

Nagrinėjamu atveju A. K. kaltinamas pareikštas dėl to, jog jis 2015 m. birželio 23 d. apie 16.30 val., bute, adresu L. Asanavičiūtės g. 8-166, Vilniuje, panaudodamas smurtą, t. y. tyčia koja spirdamas savo sutuoktinei T. K. į kairės rankos alkūnę, jai sukėlė fizinį skausmą. Nors abiejų nukentėjusių parodymai dėl to, jog T. K. jos sutuoktinis A. K. iš tiesų spyrė koja į kairės rankos alkūnę, sutapo ir nuosekliai šių parodymų laikėsi, o šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nėra, tačiau nenustatyta, jog dėl šio spyrė nukentėjusioji iš tiesų patyrė fizinį skausmą. Nei pareiškimuose (b.l. 1, 2), nei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nenurodė, kad dėl smurto (spyrio) ji patyrė fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, ar patyrė fizinį skausmą ar nepatyrė, jos parodymai dėl to nebuvo nuoseklūs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad spyrį matęs nukentėjusysis B. P. taip pat nenurodė, jog dėl spyrio jo sesuo sudejavo ar kitokiu būdu išreiškė skausmo pojūtį, t.y. iš tiesų spyrio metu pajuto fizinį skausmą. Be to, po smurto nukentėjusioji nesikreipė į medikus, taip pat spyrio vietoje neliko mėlynės, o tai papildomai leidžia manyti, kad dėl to ji galimai nepajuto fizinio skausmo. Tuo labiau iš bylos duomenų nėra aišku, koks buvo spyris, koks jo intensyvumas, stiprumas, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad šiuo atveju atliktas spyris sukėlė padarinius – fizinį skausmą.

Teismas vertina, kad dėl šios veikos nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą ir dėl to, jog A. K. veikė tyčia, spyris buvo nukreiptas tiesiogiai į nukentėjusiąją (konkrečią jos kūno vietą), siekiant jai sukelti fizinį skausmą.

Taigi nors byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina A. K. smurto prieš nukentėjusiąją T. K. faktą, jai įspiriant į kairės rankos alkūnę, tačiau nenustatyti kiti būtini baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kilti elementai – fizinio skausmo sukėlimas ir tyčia. Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad A. K. išteisintinas, nenustačius nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

LR BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Pagal pareikštą kaltinimą 2015 m. birželio 23 d. apie 16.30 val., bute, adresu L. Asanavičiūtės g. 8-166, A. K. į dešinę ranką paėmęs žirkles ir jomis užsimojęs grasino nukentėjusiesiems T. K. ir B. P. juos nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji parodė, kad A. K. prieš juos užsimojo metalinėmis žirklėmis virš jų galvų, tuo metu A. K. stovint maždaug vieno metro atstumu nuo jų, nukentėjusiajai T. K. papildomai nurodant, kad jis (A. K.) lyg prieš tai sušuko, kad „aš jums parodysiu“. Ikiteisminio tyrimo metu ir byloje liudytojais apklausti L. J. iš K. A. patvirtino, kad po įvykio nukentėjusieji atrodė išsigandę, T. K. ir verkė. Iš tiesų, nukentėjusiųjų tokia reakcija į A. K. elgesį yra suprantama, atsižvelgus į tai, kad A. K. tuo metu buvo neblaivus ir, kaip nukentėjusieji patvirtino, jis išgėręs tampa agresyvus, tuo labiau, kad ir anksčiau A. K. buvo baustas dėl grasinimo nužudyti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja T. K.), tačiau esant pagrįstų abejonių dėl kaltininko tiesioginės tyčios, darant šį nusikaltimą, bei dėl pačių nukentėjusiųjų abejotinų A. K. veiksmų vertinimo kaip grasinimu nužudyti, jiems nesant įsitikinusiems, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti, visos abejonės aiškintinos kaltinamojo A. K. naudai. Kaltinamojo tyčia dėl šios veikos padarymo pirmiausiai kelia dėl to, kaip ir kuo jis užsimojo (žirklėmis virš nukentėjusiųjų galvų), stovėdamas maždaug per metrą nuo nukentėjusiųjų, be to, jog lyg be žodžių „aš jums parodysiu“, nenustatyta, kad išreiškė kitokius grasinimo žodžius. Prieš tai tarp nukentėjusiųjų ir A. K. nebuvo aiškaus konflikto, kuris galėjo sąlygoti tokį kaltinamojo elgesį. Ikiteisminio tyrimo metu B. P. nurodė, kad A. K. ne pirmą kartą grasino, tačiau nežino, ar realiai galėtų įvykdyti grasinimus. Ikiteisminio tyrimo metu T. K. tvirtino, kad vyro grasinimus priėmė rimtai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nei vienas iš nukentėjusiųjų tvirtai neišreiškė, jog A. K. grasinimus suvokė kaip realius, kurie gali būti realizuoti.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad A. K. kaltinimas, pareikštas pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, todėl ir dėl šio kaltinimo A. K. išteisintinas.

Kadangi nenustatyta, kad A. K. padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl ankstesnis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-942-576/2015, nenustoja galioti ir nesprendžiama dėl A. K. baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas pagal nurodytą teismo nuosprendį (LR BK 38 str. 4 d.).

Dėl įrodymų vertinimo ir S. K. veiksmų kvalifikavimo pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį

Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 23 d. apie 22.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), S. K., pasiėmęs į dešinę ranką peilį, juo dūrė į batų dėžę, šalia kurios tuo metu stovėjo nukentėjusioji T. K., o dėl to kaltinamas grasinęs savo motiną nužudyti. Iš tiesų, nors objektyviai S. K. veiksmai pasireiškė peilio dūriu į batų dėžę, šalia stovint jo motinai, tačiau T. K. bei paties kaltinamojo S. K. parodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad S. K. peilio dūris nebuvo nukreiptas į motiną, o ir tokiu veiksmu jis nesiekė pagrasinti motinai nužudymu, o tuo labiau realiai tokį grasinimą įvykdyti. Prieš smogiant peiliu, S. K. nuo motinos stovėjo apie 2-2,5 m, o ir eidamas pro motiną, peilį laikė nuleistoje rankoje. Tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu T. K. tvirtino, kad savo sūnaus poelgio realiai nepriėmė kaip grasinimo nužudyti, o tuo labiau nemano, kad toks grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Anot T. K., tokiu būdu sūnus išreiškė pyktį. Kaip nustatyta, prieš tai nukentėjusioji T. K. jį barė, kad negertų, tačiau su sūnumi nekonfliktuoja, jį apibūdino kaip gerą vaiką. Abejoti kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų teisingumu teismas neturi pagrindo.

Kadangi pagal byloje ištirtus įrodymus nenustatyta, kad S. K. realiai grasino savo motinai T. K. nužudyti ir nukentėjusioji T. K. savo sūnaus grasinimo nesuvokė kaip tikro, jog gali būti įgyvendintas, todėl dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad S. K. išteisintinas, nenustačius nusikaltimo, numatyto LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės, t.y. rašytiniai įsipareigojimai neišvykti, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su garso įrašu pridėta prie baudžiamosios bylos (2 t., b.l. 10 ) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje, o peilis, esantis voke Nr. 212682, perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilnius (kvitas B 2015-08-04, serija BBB Nr. 5PK000625) (2 t., b.l. 18, 19), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai T. K..

Teisme gautas 2016 m. vasario 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo A. K. valstybės naudai priteisti 84,88 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo advokato E. K. dalyvavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-763-1018/2016. 2016 m. balandžio 15 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo S. K. valstybės naudai priteisti 83,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo advokato Algirdo Gurausko dalyvavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-763-1018/2016. Prašymai netenkintini, nes pagal LR BPK 51 straipsnio 2 dalį paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino gynėjų dalyvavimą procese būtinu pagal LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, o pagal teismų praktiką tokiais atvejais (kai byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, pagal nagrinėjamos bylos duomenis kaltinamieji nedirba (S. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę), yra vidurinio išsilavinimo, duomenų apie jų turimą disponuojamą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą nėra, todėl, esant tokiems duomenims, yra pagrindas pripažinti, kad jų finansinė padėtis nėra stabili, todėl ir dėl šių aplinkybių teisinės pagalbos išlaidų iš jų priteisimas nebūtų pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. K. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

A. K. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.

S. K. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Kaltinamajm S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje, o peilį, esantį voke Nr. 212682, perduotą saugoti į Vilniaus aps. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilnius (Kvitas B 2015-08-04, serija BBB Nr. 5PK000625), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai T. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.