- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-971-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01933-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Telia Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „GS Core“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Telia Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „GS Core“ dėl skolos pripažinimo neteisėta ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms akcinei bendrovei (toliau – AB) „Telia Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GS Core“, prašydama pripažinti skolą kreditorei AB „Telia Lietuva“ neteisėta, priteisti ieškovei 11,81 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo ieškovę pateikti patikslintą ieškinį, kuriame turi būti aiškiai nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės) bei patikslintas ieškinio dalykas, aiškiai nurodant ieškinio sumą, patikslintas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, nurodant kurios atsakovės atžvilgiu (ar abiejų atsakovių) ir (ar) kokia apimtimi reiškiamas toks reikalavimas; taip pat nurodyti teismui teikiamo ieškinio sumą bei sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį už reiškiamus turtinius reikalavimus; taip pat tinkamai nurodyti atsakovių rekvizitus (juridinių asmenų pavadinimus, kodus, buveinės adresus), pateikti savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas bei nurodyti konkretų prie ieškinio pridedamų dokumentų sąrašą (išvardinant visus pridedamus dokumentus), pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovė pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, pateikti atitinkamą kiekį ieškinio ir ieškinio priedų kopijų (egzempliorių), skirtų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
3. Teisme 2023 m. kovo 2 d. vietoje patikslinto ieškinio gautas ieškovės pranešimas dėl trūkumų šalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį atsakovėms AB „Telia Lietuva“ ir UAB „GS Core“ dėl skolos pripažinimo neteisėta ir žalos atlyginimo, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties ir nepašalino (pašalino ne visus) teismo nutartimi nustatytų trūkumų. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateikto prašymo dėl trūkumų šalinimo matyti, jog ieškovė ginčija 207,50 Eur skolos dydį, tačiau patikslinto ieškinio teismui nepateikė, nesuformulavo teismui konkretaus reikalavimo, t. y. ieškovė šioje dalyje ieškinio trūkumus pašalino tik iš dalies. Be to, ieškovė, pradiniame ieškinyje prašydama priteisti jai turtinę žalą (nuostolius), nenurodė, kurios iš atsakovių ar abiejų atsakovių atžvilgiu toks reikalavimas yra reiškiamas, taip pat nenurodė jokių atsakovės (-ių) civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, pateikdama prašymą dėl trūkumų šalinimo ieškovė minėtų ieškinio trūkumų nešalino visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nustatė, jog ieškovė sumokėjo 20 Eur, t. y. minimalaus dydžio žyminį mokestį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovė už savo reiškiamus reikalavimus, įvertinus taikomą indeksavimą, turėjo sumokėti 29 Eur žyminį mokestį. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys nėra apmokėtas tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas konstatavo, jog ieškovė, nepateikdama vientiso procesinio dokumento – patikslinto ieškinio - tinkamai nenurodė ir atsakovių rekvizitų (t. y. procesinio dokumento įžanginėje dalyje), nenurodė konkretaus prie ieškinio pridedamų dokumentų sąrašo (išvardinant visus pridedamus dokumentus). Ieškovės pateiktas prašymas dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriame ieškovė papildomai patikslina tik tam tikras savo reiškiamą reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, teismo vertinimu, negali būti laikomas tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu, t. y. ieškinio, atitinkančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus, pateikimu.
7. Teismas sprendė, kad ieškovei nepateikus vientiso procesinio dokumento, kuriame būtų tinkamai nurodytos visos bylos šalys, jų atžvilgiu reiškiami reikalavimai, ir nurodyti visi būtini ieškinio, kaip procesinio dokumento, elementai, nėra galimas bylos iškėlimas ir nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovės netinkamai pašalinti ieškinio trūkumai eliminuoja teismui galimybę apsibrėžti nagrinėjamo ginčo ribas ir nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą įstatymų nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį ir ieškovės ieškinį dėl skolos pripažinimo neteisėta ir žalos atlyginimo, laikyti paduotu. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Apeliantė nurodo, kad užsitęsęs ieškinio priėmimo procesas, nesąlygoja kuo greitesnės taikos atkūrimo tarp ginčo šalių galimybės (CPK 2 straipsnis). Negalimos tokios situacijos, kai teismas iš karto nenustato visų ieškinio trūkumų, kurių buvimas kliudo priimti nagrinėti ieškinį ir kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Tai neatitinka proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis).
8.2. Teisinis reguliavimas nenumato galimybės teismui laikyti ieškinį nepaduotu dėl ieškinio trūkumo, kurio jis nebuvo nurodęs pašalinti. Trūkumo šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai. CPK nenustatyta reikalavimo, kad ieškinio tikslinimas turi būti išdėstytas viename procesiniame dokumente ir turi būti kartojama jame tai, kas nėra tikslinama.
8.3. Apeliantės nuomone, galutinis ieškinio reikalavimas, įrodymai ir kita informacija, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, teismas turėtų surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Šiuo atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neįvykdė teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties ir nepašalino nutartimi nustatytus trūkumus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys dėl skolos pripažinimo neteisėta ir žalos atlyginimo, laikytinas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos (CPK 111, 135 straipsniai), o taip pat teismingumo reikalavimai (CPK IV skyrius), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, o pasirinkęs, pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir ieškinio pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir leidžia įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas jo teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl, kai iš ieškinio turinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio rezultato yra siekiama, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantei taikė trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, kad ieškovės ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nesumokėtas žyminis mokestis už reiškiamus turtinius reikalavimus.
14. Susipažinęs su apeliantės ieškiniu, pranešimu dėl trūkumų šalinimo, taip pat su atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė nepašalino (pašalino ne visus) teismo nutartimi nustatytų trūkumų.
15. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas būtent ir sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Teismo nustatytų trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
16. Apeliantė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neįvykdė teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties ir nepašalino nutartimi nustatytus trūkumus. Apeliantė nurodo, jog CPK nenustatyta reikalavimo, kad ieškinio tikslinimas turi būti išdėstytas viename procesiniame dokumente ir turi būti kartojama jame tai, kas nėra tikslinama. Apeliantės nuomone, galutinis ieškinio reikalavimas, įrodymai ir kita informacija, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, teismas turėtų surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
17. Pažymėtina, kad įstatyme (CPK 135 straipsnis) konkrečiai išdėstyti reikalavimai, keliami ieškinio formai ir turiniui, tarp kurių yra ir aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo reikalavimą, ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (ieškinio pagrindas). Ieškinyje ieškovas turi tiksliai nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Ieškinio dalykas ir pagrindas turi būti išdėstyti raštu teismui paduodamame ieškinyje.
18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė ne vieną ieškinio trūkumą, tarp kurių: aiškiai nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas, ieškinio dalykas, ieškinio suma, reikalavimas dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo, atsakovių rekvizitai ir pan. Taigi, ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis) keliamų reikalavimų. Ieškinio dalykas ir pagrindas turi būti aiškiai išdėstomas ieškinyje. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė pašalindama teismo nurodytus trūkumus, turėjo pateikti vientisą procesinį dokumentą – ieškinį, kuriame būtų tinkamai nurodyti ne tik anksčiau minėti trūkumai, tačiau ir atsakovių rekvizitai, konkretus pridedamų dokumentų sąrašas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas pranešimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame ieškovė papildomai patikslino tik tam tikras savo reiškiamą reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, nelaikytinas tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu, t. y. ieškinio, atitinkančio CPK reikalavimus, pateikimu.
19. Ieškovei išaiškinta, kad nesant tinkamai suformuluotų reikalavimų, nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos, kas lemia neįmanoma efektyvų pažeistų teisių ir interesų gynimą, tinkamą teisminį bylos nagrinėjimą. Be to, neaiškus ir nekonkretus reikalavimo, aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas, nurodymas apriboja atsakovo teises gintis nuo pareikšto reikalavimo, išdėstant savo poziciją ir atsikirtimus, teikiant įrodymus ir argumentus. Pažymėtina, jog bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999).
20. Pažymėtina, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teismui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Iš pateikto procesinio dokumento turinio tebėra neaišku, kokį konkretų reikalavimą reiškia ieškovė, kurios iš atsakovių atžvilgiu reiškiamas reikalavimas priteisti žalą ir pan., be to tinkamai nenurodyti atsakovių rekvizitai, prie ieškinio pridedamų dokumentų sąrašas, todėl pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą, kurį teismas reikalavo patikslinti, tinkamas civilinis procesas nėra įmanomas.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai ieškovei nepašalinus jai nutartyje nurodytų trūkumų, jos ieškinį laikė nepaduotu. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.