- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- 1S-288-1058/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- T. J.
- Advokatai
- Aivaras Alimas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J. (T. J.) gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo T. J. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-25-1743 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu T. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. T. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. kovo 1 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2030 m. kovo 1 d., pusę paskirtos bausmės atliks – 2025 m. kovo 1 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 26 d. – 5 metai 8 mėnesiai 3 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2024 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. RV-25-1743 vienbalsiai (4 balsai prieš) nutarta netaikyti T. J. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 82 straipsnio 4 punktą ir rekomendavo nuteistajam vykdyti jo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą bei numatė pakartotinį svarstymą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2024 m. gruodžio mėnesį.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis T. J. dėl Komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-25-1743 pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nuteistojo T. J. skundas atmestas. Nutartyje nurodyta, kad nuteistojo oficialaus darbo patirtis yra nedidelė, asmens byloje nėra duomenų apie jo savarankišką piniginės baudos mokėjimą, nuteistasis Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Pusiaukelės namuose yra trumpą laiką, universitete kol kas studijavo tik vienerius metus, be to, yra įvykdęs ir sunkią, ir labai sunkią nusikalstamas veikas, neatlikęs nė pusės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesys bausmės atlikimo vietoje taip pat nėra pavyzdinis.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai
5. Skundu nuteistojo T. J. gynėjas advokatas A. Alimas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį (toliau ir – skundžiama nutartis) bei Komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. RV-25-1743 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam T. J. ir taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad tiek Komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarime Nr. RV-25-1743, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje sutinkama, jog egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl šioje dalyje ginčo nėra. Skundžiamoje nutartyje neabejotinai sutinkama, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą keičiant savo elgesį ir tuo pačiu mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Vis tik, daromos nepagrįstos ir formalios išvados, jog nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro materialiojo pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
5.2. Skundžiamoje nutartyje atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis savarankiškai nemoka ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos, o ši skola yra vienas iš pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių. Visgi, skundžiamoje nutartyje neįvertinta aplinkybė, jog nuteistasis nevengė įsiskolinimo ir pagal susitarimą su tėvais, jie, nors ir mažomis sumomis, tačiau dengė nuteistojo įsiskolinimą už neapmokėtą baudą. Pažymima, kad iki įsidarbinimo T. J. neturėjo galimybės pats savarankiškai dengti turimo įsiskolinimo, tačiau yra pasiryžęs atlyginti tėvams jų patirtus nuostolius dengiant aptariamą skolą. Šiuo metu nuteistasis dirba ir gauna pakankamas pajamas, jog galėtų dengti įsiskolinimą – būtent tai T. J. ir daro.
5.3. Atkreipiamas dėmesys, kad iš byloje esančios antstolės D. P. 2024 m. liepos 8 d. pažymos matoma, jog nuo 2024 m. liepos mėn., mokamos įmokos skolai dengti padidėjo nuo 30 EUR iki 200 EUR. Nuteistasis, siekdamas kuo greičiau padengti skolą, yra pasiruošęs kiekvieną mėnesį skolos dengimui mokėti 500 EUR dydžio įmokas – pirmąją įmoką jau atliko. Be kita ko, šiuo metu neapmokėta įsiskolinimo suma yra 3 100 EUR. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo galimybes bei pastangas atlyginti susidariusį įsiskolinimą padidinant mokamų įmokų sumą, manoma, jog pats faktas, kad nuteistasis turi įsiskolinimą, negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistasis turi finansinę galimybę padengti turimą įsiskolinimą, todėl teiginiai, jog šis įsiskolinimas didina jo nusikalstamumo riziką, yra daromi neatsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą.
5.4. Skunde taip pat pažymima, kad buvo sumenkinta T. J. daroma pažanga, nurodant, jog nuteistasis mokosi tik vienerius metus, o oficialaus darbo patirtis yra nedidelė. Pažymima, kad T. J. dar iki studijų universitete mokėsi VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ir oficialios darbo patirties. Atlikdamas bausmę nuteistasis pasiryžo siekti universitetinio išsilavinimo, nepaisydamas to, kad studijos jam yra sudėtingesnės nei kitiems studentams dėl prieigos prie mokymosi išteklių, galimybių mokytis po paskaitų ir kt. Šiuo metu T. J. pabaigė 1 kursą iš 4 esamų. Atsižvelgiant į tai, abejojama, ar dabar yra aktualu vertinti nuteistojo mokymosi trukmę – ar ji yra ilga ar trumpa. Kita vertus, gynėjo teigimu, ketvirtadalis visos mokymosi programos nelaikytinas kaip trumpas laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad studentas turi pareigą ne tik išklausyti paskaitas, bet ir išlaikyti egzaminus. Be to, nuteistasis mokosi labai gerai, valstybės finansuojamoje vietoje, o studijuodamas pradėjo dirbti socialiai reikšmingą, prasmingą ir gerai apmokamą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje (duomenys neskelbtini). Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis dirba neilgai, tačiau atsižvelgtina į tai, kad T. J. net nebaigęs studijų gavo apmokamą darbą pagal studijuojamą specialybę, rodo motyvaciją bei išskirtinius gebėjimus pasirinktoje, socialiai reikšmingoje srityje.
5.5. Gynėjo nurodymu, tai, kad nuteistasis įvykdė sunkią ir labai sunkią nusikalstamas veikas, yra nekintančios faktinės aplinkybės ir jos turi būti vertinamos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste. Tuo tarpu nusikalstamos veikos sunkumo akcentavimas paneigtų lygtinio paleidimo instituto esmę, kuriuo siekiama resocializuoti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti. Taip pat, nuteistasis paskutinį nusižengimą bausmės atlikimo metu padarė prieš beveik metus laiko, jo veiksmuose nebuvo nustatyta sistemingo taisyklių pažeidinėjimo. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad T. J. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu yra nuoseklus, pozityvus ir aktyvus, asmuo neturi galiojančių drausminių nuobaudų, o tai rodo, kad asmeniui nėra sunku laikytis nustatytų taisyklių. Pažymėtina, jog nuteistasis dirba, studijuoja, vykdo socialinės reabilitacijos priemones bei rekomendacijas, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, nuo sulaikymo nebevartoja narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų, laikosi nustatytų vidaus taisyklių, o išėjęs į laisvę turės tiek darbo, tiek gyvenamąją vietas. Atsižvelgiant į nurodytą, daroma išvada, kad nuteistojo elgesyje matoma akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Vien tai, kad nuteistasis turi įsiskolinimą ir prieš beveik metus buvo nusižengęs, nepaneigia jo požiūrio į taisyklių laikymąsi bei jo padarytą nusikalstamą veiką, vertinant šias aplinkybes su kitais T. J. charakterizuojančiais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
5.6. Atkreipiamas dėmesys į Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 1S-43-1053/2022, 1S-59- 497/2022, 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021. Pažymima, jog teismų praktikoje formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Dėl nurodytų priežasčių teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme. Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio procesinio pagrindo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nuteistasis bausmės dalį, suteikiančią jam teisę į lygtinį paleidimą yra atlikęs. Manoma, kad T. J. pozityvus elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu rodo pakankamai progresyvų ir pozityvų jo resocializacijos procesą, o tai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis ir būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos visuomenėje sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų.
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Nuteistojo T. J. gynėjo advokato A. Alimo skundas atmetamas.
7. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. RV-25-1743, nuteistojo T. J. gynėjo advokato skundo argumentus, įvertinęs resocializacijos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent, aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo asmenybe. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
9. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. J. sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, o pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2025 m. kovo 1 d. Taigi BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga yra tenkinama. Vis tik, pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai).
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš Socialinio tyrimo 2024 m. birželio 14 d. Nr. RV-25-1659 išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo T. J. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.
11. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nevertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių bei nepagrįstai vertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dydį, kriminogeninius veiksnius bei nusižengimus, iš kurių paskutinį padarė prieš beveik metus laiko. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, socialinius ryšius, kriminogeninius veiksnius, teistumus ir kt.
12. Įvertinus nuteistojo T. J. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesniajam teismui, kaip ir skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, nekyla. Iš Socialinio tyrimo 2024 m. birželio 14 d. Nr. RV-25-1659 išvados matyti, kad nuteistasis T. J. vykdė socialinės reabilitacijos priemones (iš viso 19), t. y. mokėsi, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, paskaitose ir kt., palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Nors anksčiau nuteistasis vartojo narkotines medžiagas, jo įvykdytos nusikalstamos veikos yra susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tačiau, iš jo žodžių, gydėsi turimą priklausomybės ligą, šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja daugiau nei 4 metus, o bausmės vykdymo metu jis baigė AA/AN užsiėmimų ciklą. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktų nenustatyta. Bausmės vykdymo metu nuteistasis mokėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal individualią programą, nuo 2022 m. liepos 14 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ darbininku, nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio studijuoja (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) studijų programą (valstybės finansuojamoje vietoje, mokosi labai gerai). Taip pat, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) duomenimis, nuo 2024 m. balandžio 22 d. T. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas atlyginimas yra 1 600–1 700 EUR per mėnesį (prieš mokesčius). Sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad nurodyti duomenys, ypač – nuteistojo labai geras mokymasis valstybės finansuojamoje vietoje, pagal būsimą specialybę užmegzti darbo santykiai, žymi T. J. daromą pažangą, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti.
13. Socialinio tyrimo 2024 m. birželio 14 d. išvadoje Nr. RV-25-1659 nurodyta, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti nuteistojo T. J. elgesio kriminogeniniai veiksniai, t. y. vienas statinis (ankstesnis nusikalstamas elgesys), du dinaminiai (turi skolų ir būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, narkotikų vartojimas, praeityje būdingas impulsyvus elgesys) bei keturi apsauginiai veiksniai (nuolatinė gyvenamoji vieta, didelė motyvacija studijuoti mėgstamą dalyką, nuostatos nevartoti narkotikų, artimųjų palaikymas). Atkreiptinas dėmesys, kad statinių veiksnių sumažinti nėra galimybės, o dinaminiai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, taigi, jie ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu nuteistajam T. J. buvo paskirta 5 000 EUR dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. balandžio 30 d. tenkinus nuteistojo prašymą, paskirtos baudos sumokėjimo terminas pratęstas iki 2021 m. gegužės 28 d., kas mėnesį mokant po 208,34 EUR. Vis tik, paskirta bauda iki šiol nėra sumokėta – gynėjo teigimu, šiuo metu neapmokėta įsiskolinimo suma siekia 3 100 EUR. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistojo turima skola yra vienas iš nagrinėjamu atveju nustatytų jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių, o jo eliminavimas, kaip jau minėta, priklauso nuo T. J. motyvacijos ir įdedamų pastangų.
14. Aukštesnysis teismas abejoja T. J. pasiryžimu pradėjus dirbti kuo greičiau padengti skolą. Iki pat skundžiamos nutarties priėmimo nuteistojo asmens byloje nebuvo jokių duomenų apie jo paties savarankiškai pradėtas mokėti baudos įmokas. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis nevengė įsiskolinimo, vis tik, nedidelėmis dalimis jam skirtą baudą mokėjo ne T. J., o jo tėvai, todėl tokiu būdu bausme nebuvo įgyvendinami ja siekiami tikslai. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis nuo 2024 m. balandžio 22 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas atlyginimas siekia 1 600–1 700 EUR per mėnesį (prieš mokesčius), tačiau pagal su skundu aukštesniajam teismui pateiktus duomenis, pirmąją įmoką jis atliko tik 2024 m. rugsėjo 9 d., t. y. po skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties priėmimo. Iš čia galima daryti išvadą, jog nurodytas mokėjimas buvo atliktas siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, o ne skatinamas suinteresuotumo kuo greičiau įvykdyti savo finansinę pareigą.
15. Aukštesniojo teismas pritaria, kad nuteistasis vis dar turi dėti pastangas keisti savo elgesį, susijusį lėšų tvarkymu bei pajamomis, siekiant išvengti naujų finansinių įsipareigojimų įgijimo, o taip pat siekiant padengti turimus finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina ir su Socialinio tyrimo 2024 m. birželio 14 d. Nr. RV-25-1659 išvadoje keliama prielaida, jog kol nuteistasis savęs pilnai nerealizuos darbinėje veikloje, tai gali būti nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys.
16. Aapygardos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad nusikalstamos veikos sunkumo akcentavimas paneigia lygtinio paleidimo instituto esmę, kuriuo siekiama resocializuoti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti. Aukštesniojo teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo, būtina atsižvelgti į nuteistojo T. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, praeityje buvusius teistumus, nes, nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju T. J. yra teistas 3 kartus: Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 34 MGL (2 250 EUR) dydžio bauda; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. redakcija) galutine 100 MGL (5 000 EUR) dydžio bauda; Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme. Taigi ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtos švelniausios bausmės – baudos – neatliko prevencinės paskirties ir nuteistasis įvykdė dar sunkesnius nusikaltimus, o tai rodo nusikalstamų veikų sunkėjimą. Pačio nuteistojo teigimu, nusikalstamą veiką atliko siekiant finansinės naudos, siekdamas lengvų ir greitų pinigų, o tai, aukštesniojo teismo vertinimu, T. J. padarytas nusikalstamas veikas leidžia sieti su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais. Nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.
17. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis T. J. skatintas už aktyvų dalyvavimą programose (2022 m. lapkričio 3 d.) ir už darbą (2023 m. sausio 27 d. ir 2023 m. birželio 20 d.). Vis tik, ankstesniu bausmės atlikimo laikotarpiu buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles (2021 m. birželio 18 d. ir 2023 m. spalio 9 d), dėl ko jam buvo skirtos nuobaudos žodžiu, taip pat baustas drausmine tvarka už administracijos nurodymų nevykdymą (2021 m. rugsėjo 28 d.) ir už draudžiamų daiktų turėjimą (2022 m. kovo 31 d.). Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, jog išskirtinai teigiamu elgesiu nuteistasis visu bausmės atlikimo laikotarpiu nepasižymėjo. Toks T. J. nenuoseklus elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija, nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, lyginant su bausmės atlikimo pradžia ir paskirtąja bausme. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Taigi ir aplinkybė, kad paskutinį kartą T. J. baustas prieš beveik vienerius metus, neturėtų būti akcentuojama bei vertinama kaip vien tik teigiamai apibūdinanti nuteistojo elgesį.
18. Pastebėtina, kad nuteistasis 2022 m. lapkričio 16 d. perkeltas iš paprastos grupės į lengvąją, 2023 m. rugpjūčio 1 d. – iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, o 2023 m. spalio 20 d. – į Vilniaus kalėjimo Pusiaukelės namus, kur intensyviai ruošiamas paleidimui iš įkalinimo vietos. Du kartus buvo išleistas į trumpalaikes išvykas namo (2022 m. gruodžio 24 d. ir 2023 m. kovo 24 d.), nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. T. J. suteikiamos išvykos į namus kiekvieną savaitgalį, išvykos sąlygų nepažeidė. Vis tik, pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, netektų turimų lengvatų, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Atitinkamai teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai negali būti vieninteliai veiksniai, leidžiantys daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Be to, būtina akcentuoti ir tai, kad aptartos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant sprendimą perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus.
19. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo instituto taikymui vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau pokyčių galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Pagrindo manyti kitaip nesudaro ir tai, kad 2022 m. vasario 15 d. atlikus T. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tokia pati rizika nustatyta ir 2022 m. spalio 6 d., 2023 m. birželio 16 d. vertinimų metu. Taigi, nors šiuo metu fiksuojama mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau spręsti, kad šis pokytis reikšmingas aptartų aplinkybių kontekste, aukštesnysis teismas dar neturi pagrindo.
20. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. RV-25-1743 netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (4 balsai prieš). Šios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog T. J. gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir, juo labiau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad T. J. turi tobulintinų sričių, kurios reikalauja tęstinių ir tikslingų veiksmų, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios. Nurodytas nuteistojo aktyvias pastangas keistis aukštesnysis teismas taip pat vertina teigiamai, tačiau vien tai, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.
21. Skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį T. J. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nutylint jam nepalankius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Sutiktina, kad aplinkybės, jog nuteistasis bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Pusiaukelės namuose, dirba ir studijuoja, palaiko socialinius ryšius, yra svarbios nuteistojo rizikos nusikalsti pakartotinai vertinimui ir motyvacijos rinktis tik teisėtą elgesį stiprinimui. Be kita ko, gyvenimo sąlygos, socialiniai ryšiai, motyvacija studijuoti mėgstamą dalyką, nuostatos nevartoti narkotikų socialinio tyrimo išvadoje išskirti kaip apsauginiai veiksniai. Vis tik, atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir iki nuteisimo nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą, artimuosius, tačiau šios aplinkybės nebuvo veiksniu, sulaikiusiu jį nuo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo, todėl šiuo metu jas vertinti kaip išskirtines, nėra pagrindo. Teigiama nuostata į darbą bei išsilavinimą, darbinės veiklos vykdymas neabejotinai rodo pozityvius nuteistojo T. J. mąstymo, požiūrio pokyčius, tačiau kaip jau nurodyta pirmiau, vis dar išlieka aktuali lėšų valdymo, o taip pat mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse.
22. Lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo visas maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. T. J. vis dar gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo didesnę motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį, bei tęsti jau pradėtus, teigiamą įtaką jo resocializacijai darančius darbus (sėkmingą mokymąsi ir darbinę veiklą), tokiu būdu įrodydamas, kad gali pateisinti teismo pasitikėjimą, jog taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis pakartotinai nebenusikals.
23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis T. J. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo T. J. gynėjo skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama galioti. Atkreiptinas dėmesys, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Iš Komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-25-1743 matyti, kad pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2024 m. gruodžio mėnesį (I t., 1 d., b. l. 87-88).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. J. (T. J.) gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.