Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs ten pat, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), operatoriaus padėjėju, neteistas

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2017 m. kovo 11 d., apie 13.41 val., Kėdainių m., J. Basanavičiaus g., prie „Giraitės" turgavietės pastato Nr. 80, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.- draudžiama vairuoti transporto priemonę <..> neblaiviems <..>, vairavo transporto priemonę OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) alkoholio- kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,72 ‰ ( promilės ) etilo alkoholio.

Kaltinamasis M. J., apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-03-11 ryte vartojo alkoholį- buvo išgerta apie 500 gr. degtinės. Jautėsi apsvaigęs. Labai užsinorėjęs valgyti sėdo į jam priklausantį automobilį ir nuvažiavo iki Giraitės turgavietės, iš viso apie 0,5 km. Išėjęs iš turgavietės sėdo į automobilį, vairavo link Gegučių g., kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams nesipriešino, pūtė į alkotesterį, pripūtė 2,94 promiles. Patikrinus ligoninėje, nustatė 2,72 promilių girtumą. Kaltę pripažino, suprato savo veiksmų pavojingumą. Išgeria tik per šventes, retai vartoja alkoholį, dėl jo problemų neturi. Supranta kas galėjo nutikti, įvykti baisi nelaimė, galėjo žūti ir žmonės. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Dėl to labai gailis. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo mamos D. S. atsakomybei. Su ja jis gyvena nuo gimimo, santykiai geri, ji daro įtaką jo sprendimuose, jis jos klauso.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: 2017-03-11 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK vyriausiojo patrulio Nikolaj Argerovskij tarnybinis pranešimas (b. l. 12), iš kuriuo matyti, kad 2017-03-11, 13.41 val. jam dirbant Kėdainių mieste su patruliu A. S., gautas pranešimas, kad nuo „Giraitės“ parduotuvės, esančios Kėdainių m., automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bando išvažiuoti neblaivus vairuotojas. Sustabdžius minėtą automobilį nustatyta, kad jį vairavo M. J., kuriam alkotesteriu nustatytas 2,94 prom. girtumas. Su vairuotoju buvo sunku susikalbėti, jis elgėsi neadekvačiai. Iš vairuotojo Kėdainių ligoninės priėmimo skyriuje paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti; įvykio ROIK Nr. 0117000127822 išrašas (b. l. 13- 14), iš kurio matyti, kad 2017-03-11, 13.41 val. registruotas pranešimas apie tai, kad neblaivus vyriškis nuo „Giraitės“ parduotuvės bando išvažiuoti automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas (b. l. 15), iš kurio matyti, kad 2017-03-11, 13.55 val. M. J. iškvėptame ore buvo nustatyta koncentracija 2,94 promilės etilo alkoholio koncentracija; patikros sertifikatas (b. l. 16); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b. l. 18); Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2472/2017(01) (b. l. 22), kurioje nurodyta, kad M. J. kraujyje, paimtame 2017-03-11, 14.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,72 promilės etilo alkoholio.

BK 281 str. 7 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina ir jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 7 d., padarymo, įrodo anksčiau išvardinti bylos duomenys. Minėti duomenys iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas juos pripažįsta įrodymais ir konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d., padarymo. Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, M. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, todėl spręstinas M. J. taikytinas baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimas.

Kaltinamasis M. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybių ligų priežiūros grupėse nėra registruotas, dirba, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai- charakteristikoje nurodyta, kad M. J., kuris (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2015-06-03, vertinamas kaip lojalius, veiklus ir atsakingas darbuotojas, yra draugiškas, neagresyvus ir mokantis bendrauti su žmonėmis.

Byloje yra pateiktas D. S. prašymas atleisti kaltinamąjį M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu yra visų nurodytų sąlygų visuma: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Sprendimo motyvai privalo būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą D. S. yra kaltinamojo motina. Ji paaiškino, kad su sūnumi gyvena kartu vienoje gyvenamojoje vietoje, santykiai su sūnumi yra geri, jie gerai sutaria. Ji toje pačioje įstaigoje dirba 23 metus. Ji ir sūnus su ja tariasi įvairiais klausimais, klausia patarimų, atsižvelgia į jos nuomonę. Apie praeityje sūnui skirtas administracines nuobaudas jai nebuvo žinoma. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Iš teisiamojo posėdžio metu pateiktų dokumentų nustatyta, kad D. S. neteista, nebausta. Darbovietės, VšĮ Kėdainių ligoninės, kurios reanimacijos skyriuje ji dirba anestezijos slaugytoja, charakterizuojama išimtinai teigiamai- nurodoma, kad ji darbšti, atsakinga, orientuota, draugiška, paslaugi, aktyvi kolektyvo narė, į darbą atvyksta laiku, nuobaudų neturėjusi.

Esant D. S. prašymui perduoti M. J. jos – D. S. atsakomybei pagal laidavimą, vertintina, ar yra visos BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu, atsižvelgęs į kaltinamajam praeityje skirtas administracines nuobaudas, t. y. nesant BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos, prašė netaikyti laidavimo instituto ir skirti jam bausmę. Sutiktina, kad administracinio baustumo buvimas pagrįstai turi būti vertinamas BK 40 str. 2 d. 4 p. aspektu, sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau vien aplinkybė, kad jis praeityje baustas ir turi galiojančią adm. nuobaudą, suteikiant jai dominuojančią reikšmę, negali būti lemiama išvadai dėl BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos ne(buvimo). Teismo nuomone vien aplinkybė, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimų, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad M. J. nesilaikys įstatymų ir ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, t. y. nusikalstamų veikų recidyvo galimybę. Teismas vertindamas ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamais laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų turi vertinti ne tik baustumus, bet visas bylos aplinkybes. Nors M. J. praeityje ir baustas administracine tvarka, iš jų ir septynis kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus jis neturi (paskutinį kartą baustas 2014 m.), o už savo esme šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas niekada nebuvo (b. l. 59)- kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu jis baustas už vairavimą neprisisegus saugos diržo, kalbėjimą telefonu, važiavimą be šviesų. Nors M. J. tai pat 3 kartus buvo baustas ir turi galiojančią adm. nuobaudą už girto pasirodymą viešoje vietoje, tačiau šis jo pažeidimas nėra tiesiogiai susijęs su padarytu nusikaltimu- padaryto teisės pažeidimo ir nusikaltimo objektai yra skirtingi (vienas nukreiptas prieš viešąją tvarką, kitas prieš transporto eismo saugumą). Kaltinamasis M. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, jokie ikiteisminiai tyrimai praeityje jo atžvilgiu nebuvo pradėti, nuo pat jo sulaikymo po nusikaltimo padarymo ir viso proceso metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, jokia turtinė žala nusikaltimu nepadaryta, dirba ir darbdavio charakterizuojamas išimtinas teigiamai. Kaltinamasis teismui patvirtino, kad išvadas dėl neteisėto savo elgesio jis padarė. Todėl teismas vertindamas šia aplinkybes kaip visumą, nei vienai nesuteikiant dominuojančios reikšmės pripažįsta, jog egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos, o tuo pačiu ir galimybė pasitikėti M. J. atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Anksčiau išdėstytų D. S. charakterizuojančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad laiduotoja yra vertas pasitikėjimo asmuo, ji savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, ji gyvena kartu su juo, todėl D. S. skirtina laiduotoju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai D. S. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis ir nuteistajam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei M. J. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 str. 7 d., 8 d.)

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama ir nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kritiškai vertina padarytą veiką, kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, tačiau jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė– uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, 2 metų laikotarpiui.

M. J. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.), tuo siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.) ir taisomai veikti M. J..

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad M. J. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, administracine tvarka praeityje už vairavimą neblaiviam niekada nebuvo baustas, todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio, numatančio atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (ne daugiau negu 1,5 promilės), sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 str. 3 d.). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK 126 str. 4 d., 130² str.). Manytina, kad ir taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti įvertinama tai, ar nėra nusikaltimų sistemiškumo, ar nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta.

Transporto priemonė- kaltinamajam priklausantis automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra perduotas jos savininkui- M. J. (b. l. 23, 24, 31), todėl jos grąžinimo klausimas nespręstinas.

Kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 49- 50). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- M. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0205407, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302- 307 str.,

nusprendžia:

M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą D. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., BK 68 str., paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dviems) metams.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 15 (penkiolikos) minimalių gyvenimo lygių, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) dydžio įmoką (mokėti į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Fondą administruoja LR Teisingumo ministerija, įmonės kodas 188604955).

Išaiškinti M. J., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento- vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) paėmimą - palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.