Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. J., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro N. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymo, perduodant jį pagal laidavimą Daivos Stanaitienės atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 15 MGL, tai yra 564,90 Eur dydžio įmoką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu konstatuota, jog M. J. 2017 m. kovo 11 d., apie 13.41 val., (duomenis neskelbtini), prie „G." turgavietės pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę <..> neblaiviems <..>, vairavo transporto priemonę OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio - kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,72 promilės etilo alkoholio.Apeliaciniu skundu prokuroras prašo taikyti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir remiantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš M. J. konfiskuoti automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnyje numatyto turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės. Nuosprendžiu teismas padarė klaidingą vertinimą – pusiausvyros bei proporcingumo principus iškeldamas aukščiau teisėtumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, principų, motyvuodamas protingu proporcingumo tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, lygindamas administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, bei tuo remiantis transporto priemonę – M. J. priklausantį automobilį Opel Vectra, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė jos savininkui. Skunde teigiama, kad priimtas teismo sprendimas sudarytų M. J. sąlygas ir toliau nusikalsti tokiu pačiu būdu, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, nebūtų užtikrintas prevencinis baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo pobūdis.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas M. J. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai M. J. neskyrė tokios baudžiamojo poveikio priemonės, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.Apylinkės teismas sprendė, jog konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, be to, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl transporto priemonės konfiskavimo M. J. atžvilgiu netaikė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, kadangi šiuo atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas išimtinai išskirtinį dėmesį skyrė nusikalstamą veiką padariusio asmens interesams, ignoruodamas baudžiamajame kodekse įtvirtintus valstybės ir visuomenės interesus bei bausmės paskirtį.Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo motyvavo tuo, kad M. J. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau šios aplinkybės reikšmės sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės neturi.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.Šiuo atveju M. J. vairavo transporto priemone OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,72 promilės etilo alkoholio. Taigi, nors M. J. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl įvykio metu M. J. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent transporto priemonės konfiskavimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. M. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, naikintina.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro N. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „OPEL VECTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kitą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.