Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. (R. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 93-297 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.

1.2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 14 d., pabaiga – 2023 m. gruodžio 14 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. gruodžio 12 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 4 metai 2 dienos.

3. Komisijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 93-297 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 93-297 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Komisijos išvadas ir nuteistojo argumentus šį nutarimą apskundžiant, kadangi teismas neatkreipė dėmesio į socialinio tyrimo išvadą, kurioje pažymėta, kad nuteistasis praeityje atsidurdavo rizikingose situacijose, tačiau šiuo metu yra permainų įrodymų. Be to, jam nėra priimtinos neformaliosios nuteistųjų taisyklės, diskriminacinių nuostatų neturi.

5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kurias gauti labai sunku, jos priklauso tik pavyzdingai besielgiantiems nuteistiesiems. Tai įrodo, kad jis yra pakankamai pasitaisęs ir pasiruošęs integruotis į visuomenę. Be to, jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko socialinių įgūdžių lavinimo programos užsiėmimus pas psichologą.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir yra pateikęs prašymą lygtiniam paleidimui taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, R. M. nustatoma vidutinė, tačiau artimesnė aukštai, – 76 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. sumažėjo tik 4 balais (nuo 80 balų). Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro itin reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (56 balai), kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata apibrėžiama, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

11. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai pataisos proceso metu. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis pataisos įstaigoje mokosi, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nebuvo baustas drausmine tvarka, septynis kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius, lanko socialinės reabilitacijos programą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

12. Nuteistojo skunde cituojamame BVK XI skyriuje, jo 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Ir vis tik, nepaisant to, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo, tačiau jam vis dar išskiriami tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos, mąstymas ir elgesys. Šie vis dar išliekantys nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinami itin kritiškai ir nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu.

13. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, kaltę teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, neigęs, jos iki šiol nepripažįsta tvirtindamas, kad narkotinių medžiagų platinti neketino. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, ką patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje fiksuojami nuteistojo teiginiai, kad bausmės atlikimas pataisos įstaigoje tėra baudžiamasis procesas be jokios naudos jam pačiam. Dėl šios priežasties, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

14. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didina tai, kad jis iki šiol neįsisąmonino nusikalstamo elgesio ir savo veiksmų ryšio, yra linkęs jį menkinti. Jis, būdamas 11 kartų teistas, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, kartoja tas pačias klaidas, taigi tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Bausmę nuteistajam atliekant dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kaip pats teigia, apie 10 metų vartojus heroiną, jo situacijos analizė išlieka paviršutiniška, buitinio lygmens, jis linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Taigi, nors jo impulsų kontrolė stuktūruotoje aplinkoje pakankama, tačiau išliekant aptariamiems kriminogeniniams veiksniams, ji nesuponuoja pakankamos nuteistojo pažangos savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis galimos probacijos laikotarpiu. Nuteistojo tikslams išėjus į laisvę trūksta konkretumo, jis ne visas socialines situacijas vertina tinkamai, yra pernelyg susikoncentravęs į save, jam trūksta empatijos, taigi socialinės reabilitacijos programos iki šiol nebuvo pakankamos, eliminuojant mąstymo ir elgesio kriminogeninius veiksnius, didinančius riziką nuteistajam pakartotinai nusikalsti ateityje.

15. Pažymėtina ir tai, kad BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo darbinė motyvacija vidutinė, nors pataisos įstaigoje jis mokosi 10 klasėje, taip formaliai įgyvendindamas individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones, tačiau darbinės veiklos nevykdo, yra išlaikomas artimųjų. Nors darbinės veiklos atvykęs iš pataisos namus jis atsisakė dėl sveikatos problemų, tačiau teigia, kad būdamas laisvėje jis vis tik dirbs pagalbinio darbininko pareigose. Atlikdamas bausmę nuteistasis neįgijo specialybių, nesiekė maksimaliai užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, o pateikta pažyma apie galimą įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtina, kad šioje bendrovėje nuteistasis iš tikrųjų įsidarbins. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nuteistojo elgesys ryšium su darbinės veiklos užsitikrinimu nebuvo koreguojamas teigiama linkme, todėl ši aplinkybė, atsižvelgiant į nuteistojo turtinės naudos iš nusikalstamų veikų siekį, legalaus pragyvenimo šaltinio iki bausmės atlikimo neturėjimą, vertintina kritiškai. Nors, siekdamas pozityvaus užimtumo, R. M. pataisos namuose tęsia mokslus 10 klasėje, tačiau vien šios individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytos priemonės vykdymas, įvertinus aptartus argumentus, nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą nenusikalsti.

16. Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas R. M. skundą dėl Komisijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 93-297 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.