- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-740-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27269-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- G. L., G. B.
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- B UAB „Bimavita“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams G. B. ir G. L. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – B UAB „Bimavita“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų G. B. ir G. L. solidariai 19 346,33 Lt skolos, 57 885,64 Lt negrąžinto turto likutinės vertės, 5 969,86 Lt nuostolių iš turto pardavimo, iš viso – 83 201,83 Lt pagal lizingo sutartis Nr. LT062624, Nr. LT067353 ir Nr. LT067354 bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat priteisti iš atsakovo G. L. 7 548,44 Lt skolos pagal sutartį Nr. LT090606 bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2006-11-06 ieškovas su O. L. sudarė lizingo sutartį Nr. LT041342, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą – automobilį (duomenys neskelbtini)ir perduoti jį naudoti ir valdyti klientui (lizingo gavėjui) su sąlyga, kad klientas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. 2007-10-22 ieškovas, O. L. ir trečiasis asmuo UAB „Bimavita“ sudarė sutartį Nr. LT062624, kuria O. L. iš minėtos lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas perleido trečiajam asmeniui UAB „Bimavita“, kartu pakeičiant lizingo sutarties numerį į LT062624. 2008-01-15 ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė lizingo sutartis Nr. LT067353 ir Nr. LT067354, pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyse nurodytą turtą – automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)bei perduoti šį turtą naudoti ir valdyti klientui (lizingo gavėjui) su sąlyga, kad klientas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Lizingo gavėjas pagal minėtų sutarčių grafikus nuolat vėluodavo mokėti įmokas, todėl 2011-04-12 ieškovas su trečiuoju asmeniu pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT090606/ĮMS, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis padengti susidariusį įsiskolinimą pagal lizingo sutartis. 2008-01-15 ieškovas su atsakovu G. B. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT062624/L, Nr. LT067353/L ir Nr. LT067354/L, pagal kurias atsakovas G. B. įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT062624, Nr. LT067353 ir Nr. LT067354. Taip pat 2008-01-15 ieškovas su atsakovu G. L. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT067353/L ir Nr. LT067354/L, o 2009-03-18 ieškovas su atsakovu sudarė laidavimo sutartį Nr. 062624/L bei 2011-04-12 laidavimo sutartį Nr. LT090606/L-1, pagal kurias atsakovas G. L. įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT062624, Nr. 067353, Nr. LT067354 ir Nr. LT090606. Lizingo gavėjui (trečiajam asmeniui) nevykdant savo įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas 2011-09-06 siuntė trečiajam asmeniui pretenziją dėl įsiskolinimo padengimo bei įspėjo dėl sutarčių pažeidimų pasekmių. Trečiajam asmeniui nepašalinus sutarčių pažeidimų, ieškovas 2012-03-15 pranešimu vienašališkai nutraukė sutartis bei pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti lizingo objektus. Trečiasis asmuo minėtus ieškovo reikalavimus įvykdė tik iš dalies, t. y. grąžino (duomenys neskelbtini), tačiau, negrąžino ieškovui automobilių pagal lizingo sutartis Nr. LT067353 ir Nr. LT067354, kurių bendra likutinė vertė sudarė 57 885,64 Lt (pagal sutartį Nr. LT067353 – 26 617,96 Lt, pagal sutartį Nr. LT067354 – 31 267,68 Lt ). Taip pat ieškovas nurodo, kad liko nepadengtas įsiskolinimas pagal sutartis – 26 894,77 Lt. Be to, ieškovas, parduodamas lizingo objektą, patyrė 5 969,86 Lt nuostolių iš turto pardavimo. 2013-07-26 ieškovas pranešimais pareikalavo, kad atsakovai G. B. ir G. L. įvykdytų trečiojo asmens neįvykdytas prievoles pagal atitinkamas minėtas sutartis, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovas G. L. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-02-28 nutartimi trečiajam asmeniui iškėlė bankroto bylą, 2013-05-09 nutartimi teismas patvirtino ieškovo 105 795,31 Lt finansinį reikalavimą trečiojo asmens atžvilgiu. Nurodė, kad bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui turi įtakos prievolėms, užtikrintoms laidavimu. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos trečiajam asmeniu iškėlimo, suėjo ir visi mokėjimo terminai pagal trečiojo asmens prievoles, taip pat baigėsi ir laidavimo sutarčių galiojimas. Nurodė, kad pagal CK 6.88 str. 1 d. iškėlus trečiajam asmeniui bankroto bylą, ieškovas privalėjo per 3 mėnesius pateikti reikalavimus dėl prievolės įvykdymo laiduotojams, tačiau jis į atsakovus, kaip laiduotojus, kreipėsi tik 2013-07-26, o į teismą dar vėliau, t. y. praleidęs 3 mėnesių terminą. Pažymėjo, kad vienas automobilis nebuvo ieškovui grąžintas, kadangi jis buvo pavogtas, o kitas automobilis buvo konfiskuotas Belgijos Karalystės teismo. Anot atsakovo, tiek draudimo išmoką už pagrobtą automobilį gauti, tiek susigrąžinti Belgijos Karalystėje konfiskuotą automobilį nepavyko dėl to, jog trečiasis asmuo, kaip lizingo gavėjas, neturėjo reikalavimo teisės šiuose procesuose, savo ruožtu ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų draudimo išmoką už pagrobtą automobilį ar susigrąžintų konfiskuotą automobilį. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.
Atsakovas G. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko iš esmės analogiškais atsakovo G. L. atsiliepime nurodytais argumentais. Prašė ieškinį atmesti ieškovui praleidus 3 mėnesių ieškinio senatį.
Trečiasis asmuo B UAB „Bimavita“ atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2013-02-28 nutartimi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Nuo bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui visi įmonės prievolių vykdymo terminai suėjo, todėl ieškovas turėjo pareikšti ieškinį laiduotojams per 3 mėnesius nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimo. Mano, kad ieškinys turėtų būti atmestas kaip pateiktas praleidus ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-27 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovų G. L. ir G. B. solidariai 83 201,83 Lt nuostolių pagal lizingo sutartis Nr. LT062624, Nr. LT067353 ir Nr. LT067354, kuriuos sudaro nesumokėtos įmokos, negrąžinto turto vertė bei nuostolis iš turto pardavimo, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 83 201,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisė ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovo G. L. 7 548,44 Lt skolos pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT090606/ĮMS bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7 548,44 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatavo, kad pagal lizingo sutartis Nr. LT067353 ir Nr. LT067354 perduotų automobilių trečiasis asmuo ieškovui negrąžino. Teismas, atsižvelgdamas į trečiojo asmens ir atsakovo G. L. argumentus, kad ieškovas, neįgyvendindamas savo nuosavybės teisių dėl draudimo išmokos priteisimo ar sulaikyto automobilio išreikalavimo, pats elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, nurodė, kad po lizingo sutarties sudarymo perdavus lizingo objektą lizingo gavėjui, būtent jam tenka pareiga lizingo objektu rūpintis bei jį išlaikyti. Teismas konstatavo, kad minėtomis lizingo sutartimis būtent lizingo gavėjui, kaip faktiniam turto valdytojui, buvo nustatytos pareigos tinkamai rūpintis lizinguojamu turtu bei užtikrinti jo apsaugą. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo vertėsi automobilių nuoma, o automobilis (duomenys neskelbtini)buvo pavogtas jį išnuomojus trečiajam asmeniui. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens ieškinys dėl draudimo išmokos už minėto automobilio vagystę priteisimo buvo atmestas ne tik dėl to, jog trečiasis asmuo neturėjo reikalavimo teisės, tačiau vienas pagrindinių teismo motyvų atmetant ieškinį buvo tai, jog draudimo sutarties apsauga neapėmė draudimo rizikų minėto automobilio nuomos atveju. Taigi, teismas konstatavo, kad pats lizingo gavėjas, sudarydamas draudimo sutartį, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, užsiimdamas automobilių nuomos veikla, t. y. perduodamas minėtus automobilius naudoti tretiesiems asmenims, pats turėjo prisiimti ir su šia veikla susijusią riziką, neperkeliant jos lizingo davėjui. Taigi, atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog minėti automobiliai (lizingo objektai) ieškovui nebuvo grąžinti dėl jo paties veiksmų. Teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovo nuostolis pagal lizingo sutartį Nr. LT062624 sudaro 5 969,86 Lt. Taip pat teismas nustatė, kad bendra nuostolių suma, kurią sudaro neišpirkto turto vertė ir kitos nesumokėtos sumos, kurias ieškovas gautų, jeigu trečiasis asmuo būtų tinkamai įvykdęs sutartį, pagal lizingo sutartį Nr. LT067353 sudaro 36 099,21 Lt, iš kurių – 26 617,96 Lt neišpirkto turto vertė ir 9 481,25 Lt nesumokėtos palūkanos ir kiti pagal sutartį mokėtini mokesčiai, o pagal lizingo sutartį Nr. LT067354 sudaro 41 132,76 Lt, iš kurių – 31 267,68 Lt neišpirkto turto vertė ir 9 865,08 Lt nesumokėtos palūkanos ir kiti pagal sutartį mokėtini mokesčiai. Taigi, nustatė, kad bendra ieškovo paskaičiuotų nuostolių suma pagal lizingo sutartis sudaro 83 201,83 Lt. Pažymėjo, kad nei atsakovai, nei trečiasis asmuo ieškovo nuostolių skaičiavimų neginčijo, todėl minėtą nuostolių sumą teismas laikė įrodyta. Teismas nurodė, kad bendra ieškovo reikalaujamų nuostolių suma yra mažesnė už trečiajam asmeniui B UAB „Bimavita“ iškeltoje bankroto byloje ieškovo patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumą, t. y. ieškovas taiko atsakovams palankesnį nuostolių skaičiavimo būdą. Įvertinęs ieškovo pateiktus nuostolių paskaičiavimus, teismas konstatavo, kad ieškovo nuostolių apskaičiavimai atitinka CK 6.574 str. įtvirtintas nuostolių apskaičiavimo taisykles bei neviršija minėtoje normoje nustatytų lizingo gavėjo atsakomybės ribų. Taip pat teismas nurodė, kad laikytina įrodyta ir ieškovo nurodyta 7 548,44 Lt trečiojo asmens įsiskolinimo suma pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT090606/ĮMS, kadangi nei atsakovai, nei trečiasis asmuo minėtos skolos bei jos paskaičiavimo taip pat neginčijo. Nustatė, kad kadangi laidavimo sutarčių pagrindu pagal prievoles, kilusias iš minėtų lizingo sutarčių bei įsiskolinimo mokėjimo sutarties, atsakovai įsipareigojo su trečiuoju asmeniu (lizingo gavėju) atsakyti solidariai, dėl to trečiajam asmeniui (skolininkui) tinkamai neįvykdžius prievolių pagal minėtas sutartis, ieškovas pagrįstai ir teisėtai pareiškė reikalavimus atsakovams (laiduotojams). Teismas nustatė, kad laidavimo sutartyse numatyta, jog jų galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartis, o tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta. Teismas pažymėjo, kad atsakovai pasirašydami laidavimo sutartis turėjo suvokti minėtos nuostatos turinį bei prisiimtos prievolės apimtį. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog skolininkui, už kurį buvo laiduota, iškėlus bankroto bylą, jeigu laidavimo sutartimi buvo susitarta, jog laidavimas galioja iki visiško laidavimu užtikrintos prievolės įvykdymo, reikalavimai laiduotojui gali būti pareikšti iki bankroto bylos pabaigos. Taigi, remdamasis tuo, kas išdėstyta, nustatęs, jog šalių sudarytos laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių pagal minėtas lizingo sutartis bei įsiskolinimo mokėjimo sutartį įvykdymo, įvertinęs tai, ieškovo ieškinys laiduotojams pareikštas iki trečiojo asmens UAB „Bimavita“ bankroto bylos užbaigimo, teismas konstatavo, kad ginčo laidavimo sutartims CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas nagrinėjamu atveju netaikytinas, todėl atsakovų ir trečiojo asmens prašymą ieškinį atmesti kaip pareikštą pasibaigus laidavimo terminui teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas G. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, sumažinant ieškovui priteistinų nuostolių atlyginimo dydį. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad pats ieškovas šioje situacijoje elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai bei neįgyvendino savo kaip automobilio savininko teisės kreiptis į kompetentingas Belgijos Karalystės institucijas dėl minėto automobilio susigrąžinimo bei prisiteisti padarytos žalos atlyginimą iš nusikaltimą padariusių asmenų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vadovautis CK 6.251 str. 2 d., 6.253 str. 4 d. ir 6.259 str. nuostatomis. Nurodo, kad teismas neįvertino to fakto, jog 2011-10-05 įgaliojimas pagal savo turinį buvo nepakankamas tam, kad teismas grąžintų UAB „Bimavita“ automobilį. Ieškovas buvo nuolat informuojamas apie vykstantį teisminį procesą dėl ginčo automobilio, buvo informuotas, jog turi įstoti į bylą vietoj UAB „Bimavita“, tačiau to nepadarė. Iki šiol ieškovas nesiima aktyvių veiksmų, siekdamas susigrąžinti automobilį ir susimažinti nuostolius. Toks ieškovo pasyvus elgesys vertintinas kaip kalti ieškovo veiksmai. Pažymėjo, kad nuostoliai dėl automobilio vagystės atsirado ne dėl UAB „Bimavita“ ar atsakovo veiksmų, o dėl trečiųjų asmenų veiksmų, dėl ko negali kilti atsakomybė atsakovui, todėl šiuo atveju taikytina CK 6.253 str. 4 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas turėjo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba bent sumažinti priteistinų nuostolių dydį. Ieškovas dėl nesuprantamų priežasčių nepasinaudojo galimybe prisiteisti nuostolių atlyginimą iš kaltų asmenų. Priteisus visą nuostolių atlyginimą iš atsakovo, kyla rizika, jog ieškovas gali būti nesąžiningas ir prisiteisti nuostolių atlyginimą ir iš kaltų asmenų, tokiu būdu nepagrįstai praturtėdamas. Mano, kad nuostolių atlyginimas iš laiduotojo šiuo atveju neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kadangi ieškovo veikla susijusi su tam tikra rizika, priteistinų nuostolių sumažinimas nesukeltų ieškovui tokių sunkių pasekmių, kaip visos nuostolių sumos priteisimas iš atsakovo. Mano, kad, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, šiuo atveju mažintinas iš jo priteistinų nuostolių dydis.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodo, kad nors apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su visa pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų nuostolių suma, tačiau apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai susiję tik su nuostolių dalimi pagal lizingo sutartis Nr. LT067353 ir LT067354, o dėl kitos nuostolių dalies pagal lizingo sutartis Nr. LT062624, LT067353, LT067354 ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį apeliantas nesutikimo su teismo sprendimu argumentų nenurodė. Taigi, mano, kad minėtoje dalyje apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir atmestinas. Nurodo, kad apelianto nurodytos CK 6.251 str. 2 d., 6.253 str. 4 d. ir 6.259 str. nuostatos, numatančios galimybę sumažinti nuostolių dydį, netaikytinos, nes šiuo atveju reiškiamas ne reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius, tačiau įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Šiuo atveju UAB „Bimavita“ negrąžinus daiktų natūra, CK 6.574 str. pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti vykdyti sutartines prievoles natūra – sumokėti sutartines įmokas. Jei teismas vertintų ieškovo reikalavimą kaip reikalavimą atlyginti nuostolius, atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju galioja skolininko, o ne kreditoriaus, kaltės prezumpcija. Šiuo atveju atsakovas nenurodė, kokia apimtimi galėjo padidėti nuostoliai dėl ieškovo veiksmų. Mano, kad būtent UAB „Bimavita“ turėjo rūpintis, kad automobilio atžvilgiu nebūtų taikoma sankcija – konfiskavimas. Pažymėjo, kad ieškovas įgaliojimu suteikė teisę UAB „Bimavita“ veikti ieškovo vardu susigrąžinant automobilį, o byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad trečiasis asmuo bent kartą būtų kreipęsis į ieškovą dėl per siauros jam suteiktų teisių apimties. Mano, kad Antverpeno apeliacinis teismas nepriėmė trečiajam asmeniui palankaus sprendimo tik dėl jo paties kaltės. Minėtas teismas sprendimu konstatavo, kad būtent UAB „Bimavita“ neatliko visų reikalingų veiksmų, siekdamas susigrąžinti ginčo automobilį. Mano, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas turėjo realias galimybes atgauti ginčo automobilį, nepatiriant nepagrįstai didelių išlaidų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neatliko tam tikrų aktyvių veiksmų, nes pareiga tokius veiksmus atlikti priskirta būtent UAB „Bimavita“. Taigi, mano, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo. Kadangi šiuo atveju UAB „Bimavita“ netinkamai vykdė draudimo sutarties sąlygas, po automobilio vagystės nebuvo išmokėta draudimo išmoka. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie už vagystę atsakingus asmenis ir realią galimybę atgauti iš jų patirtus nuostolius, tuo tarpu ieškovas pasinaudojo galimybe pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, reikalavimus reikšdamas asmenims, su kuriais ieškovą siejo sutartiniai santykiai.
Trečiojo asmens B UAB „Bimavita“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir sumažinti ieškovui priteistų nuostolių atlyginimo dydį. Nurodo, kad UAB „Bimavita“ iki ieškinio teismui pateikimo stengėsi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, grąžino bendrovei automobilius, kurie buvo jo žinioje. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pats ieškovas nesielgė pakankamai rūpestingai, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams išvengti. Pažymėjo, kad esminė priežastis, kodėl ginčo automobilis Belgijos teisėsaugos nebuvo grąžintas trečiajam asmeniui yra tai, jog jis nebuvo teisėtas automobilio savininkas. Tuo tarpu ieškovo veiksmai šiuo atveju buvo pasyvūs, jis nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas susigrąžinti savo turtą. Taip pat teismas nepagrįstai netaikė CK 6.253 str. 4 d., nes ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir kitoje byloje dėl pavogto ginčo automobilio (duomenys neskelbtini)draudimo išmokos priteisimo, nors apie bylą buvo informuotas.
Atsakovas G. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2006-11-06 ieškovas (lizingo davėjas) UAB „Swedbank lizingas“ su O. L. (lizingo gavėja) sudarė lizingo sutartį Nr. LT041342, pagal kurią ieškovas, įsigijęs iš trečiojo asmens lizingo gavėjos nurodytą automobilį – (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įsipareigojo suteikti teisę lizingo gavėjai lizingo termino metu valdyti ir naudotis minėtu lizingo objektu, o lizingo gavėja įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. 2007-10-22 ieškovas, O. L. ir trečiasis asmuo UAB „Bimavita“ sudarė trišalę teisių ir pareigų pagal lizingo sutarties Nr. LT041342 perleidimo sutartį Nr. LT062624, pagal kurią visos teisės ir pareigos pagal minėtą lizingo sutartį buvo perleistos naujajam lizingo gavėjui – trečiajam asmeniui UAB „Bimavita“. Minėtai lizingo sutarčiai buvo suteiktas naujas Nr. LT062624. 2009-03-18 ieškovas su atsakovais (laiduotojais) G. B. ir G. L. sudarė laidavimo sutartį Nr. LT062624/L, kurios pagrindu atsakovai įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens UAB „Bimavita“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas trečiojo asmens pagal lizingo sutartį Nr. LT062624 su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais.
2008-01-15 ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Bimavita“ (lizingo gavėju) sudarė lizingo sutartis Nr. LT067353 ir Nr. LT067354, kurių pagrindu ieškovas, įsigijęs iš trečiojo asmens lizingo gavėjo nurodytus automobilius – (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įsipareigojo suteikti teisę lizingo gavėjui lizingo termino metu valdyti ir naudotis minėtais lizingo objektais, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafikuose. Tą pačią dieną ieškovas su atsakovais (laiduotojais) G. B. ir G. L. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT067353/L ir Nr. LT067354/L, kurių pagrindu atsakovai įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens UAB „Bimavita“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas trečiojo asmens pagal lizingo sutartis LT067353 ir Nr. LT067354 su visais tolimesniais jų papildymais ir pakeitimais.
2011-04-12 ieškovas (lizingo davėjas) su trečiuoju asmeniu (lizingo gavėju) UAB „Bimavita“ pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT090606/ĮMS, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo išdėstyti trečiajam asmeniui susidariusį įsiskolinimą pagal minėtas lizingo sutartis Nr. LT062624, Nr. LT067353 ir LT067354 bei lizingo sutartis Nr. LT044771, Nr. LT044772 ir Nr. LT067355, o trečiasis asmuo (lizingo gavėjas) įsipareigojo mokėjimų grafike nurodytais terminais šį įsiskolinimą, kuris sutarties sudarymo metu siekė 23 500 Lt, padengti, kartu mokant palūkanas. Tą pačią dieną ieškovas su atsakovu (laiduotoju) G. L. sudarė laidavimo sutartį Nr. LT0090606/L-1, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens UAB „Bimavita“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas trečiojo asmens pagal minėtą įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT090606/ĮMS su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais.
Trečiajam asmeniui UAB „Bimavita“ tinkamai nevykdant visų pagal minėtas lizingo sutartis prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas 2011-09-06 siuntė trečiajam asmeniui pretenziją Nr. 01-20-37049 dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo bei įspėjo, jog trečiajam asmeniui ieškovo nustatytu terminu nepašalinus sutarčių pažeidimų, ieškovas vienašališkai prieš terminą nutrauks minėtas sutartis. Trečiajam asmeniui nepašalinus lizingo sutarčių pažeidimų, ieškovas išsiuntė trečiajam asmeniui 2012-03-15 pranešimą Nr. 01-30-6559 dėl vienašališko visų minėtų lizingo sutarčių nutraukimo bei pareikalavo grąžinti ieškovui visą lizinguotą turtą. 2012-03-22 trečiasis asmuo UAB „Bimavita“ grąžino ieškovui automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) kurį ieškovas 2012-07-09 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LT062624/PPS-1 pardavė suinteresuotam asmeniui už 8 264,46 Lt be PVM. Automobilių (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo ieškovui negrąžino.
Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2013-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-631-372/2013 trečiajam asmeniui UAB „Bimavita“ buvo iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2013-03-11. Šiaulių apygardos teismo 2013-05-09 nutartimi trečiojo asmens bankroto byloje buvo patvirtintas 105 795,31 Lt dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas. 2013-07-26 ieškovas reikalavimą dėl įsiskolinimo pagal minėtas lizingo sutartis, nuostolių iš turto pardavimo, nuostolių už negrąžintą turtą bei kitų išlaidų pateikė atsakovams, t. y. laiduotojams. Atsakovams nepatenkinus ieškovo reikalavimų, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, kaip laiduotojams, dėl skolos ir nuostolių, susijusių su lizingo sutarčių neįvykdymo pasekmėmis, atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniu skundu neneigia laidavimo sutartyse numatytos atsakovų (laiduotojų) prievolės atsakyti už trečiojo asmens B UAB „Bimavita“ ieškovui neįvykdytas prievoles. Apeliantas taip pat neginčija ir ieškovo reikalavimo pagal tarp šalių pasirašytas laidavimo sutartis atsakovams dydžio ir pagrįstumo. Apeliaciniu skundu atsakovas G. L. nesutinka tik su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, jog pats lizingo gavėjas sudarydamas draudimo sutartis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Mano, kad būtent kreditoriui (ieškovui) nesiėmus visų veiksmų nuostoliams pagal lizingo sutartis išvengti, atsakovas atleistinas nuo pareigos atsakyti ieškovui pagal pasirašytas laidavimo sutartis arba ieškovo patirtų išlaidų suma, priteistina iš atsakovo laiduotojo G. L., turėtų būti mažinama. Apelianto teigimu, šiuo atveju jo atžvilgiu taikytinos CK 6.251 str. 2 d., 6.253 str. 4 d. ir 6.259 str. nuostatos. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
CK 6.574 str. nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ginčo lizingo sutarčių 11.2.3 p. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minėtoje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013), t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad lizingo sutarčių Nr. LT067353 ir Nr. LT067354 dalykų, t. y. automobilių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo B UAB „Bimavita“ ieškovui negrąžino, dėl to ieškovas po sutarčių nutraukimo, neturėdamas galimybės realizuoti jam perduotą turtą, pasinaudojo kitu įstatymo įtvirtintu alternatyviu jo teisių gynimo būdu – pareikalavo sumokėti periodines įmokas prieš terminą. Pažymėtina, kad CK 6.82 str. nustatytos laiduotojo, kuriam pareikštas ieškinys, teisės ir pareigos. Nagrinėjamoje byloje aktuali šios normos 2 dalis, suteikianti teisę laiduotojui pareikšti kreditoriui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Šiuo atveju atsakovas G. L. apeliaciniame skunde vadovaujasi ieškovo (kreditoriaus) sąžiningumo pareiga ir teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir sąžiningas, siekdamas išvengti galimų nuostolių, kylančių dėl lizingo sutarčių nutraukimo, patyrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningumas – bet kurių prievolinių santykių, tarp jų ir kylančių sutarčių pagrindu, dalyvių imperatyvioji pareiga (CK 6.4 str., 6.158 str.). Sąžiningumo pareigos imperatyvumas pasireiškia tuo, kad šalys savo susitarimu jos negali nei pakeisti, nei panaikinti (CK 6.158 str. 2 d.). Taigi teismas, byloje nustatęs, kad lizingo davėjas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis ir, nutraukęs lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo esminio sutarties pažeidimo, nesiėmė visų galimų ir būtinų priemonių nuostoliams išvengti, turi atsisakyti ginti nesąžiningo asmens teises ir taikyti CK įtvirtintus sąžiningos sutarties šalies (kartu ir laiduotojo) visiško atleidimo nuo sutartinės civilinės atsakomybės ar tokios atsakomybės mažinimo pagrindus (CK 6.253 str. 5 d., 6.259 str.). Tapatūs lizingo davėjo teisių įgyvendinimo apribojimai įtvirtinti ir UNIDROIT Otavos konvencijos dėl tarptautinio finansinio lizingo 13 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad lizingo davėjas negali reikalauti atlyginti nuostolių tiek, kiek jis nesiėmė visų protingų veiksmų nuostoliams, galintiems kilti dėl sutarties nutraukimo, sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad vienas iš ginčo automobilių buvo pavogtas, o kitas su įkalčiais sulaikytas Belgijos Karalystėje. Minėta, apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas susigrąžinti lizingo sutarčių dalyką ir tokiu būdu išvengti nuostolių, t. y. mano, kad buvo nesąžiningas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais. Pažymėtina, kad CK 6.571 str. 1 d. numatyta, jog daikto (lizingo sutarties dalyko) atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina lizingo gavėjui nuo daikto perdavimo jam, jeigu lizingo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad lizingo gavėjui tenka visos daikto išlaikymo ir remonto išlaidos, o 4 d. įtvirtinta, kad lizingo gavėjas privalo daiktu naudotis ir jį išlaikyti rūpestingai ir atidžiai, palaikyti jį tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei sutartyje aptartus galimus jo pakeitimus. Be to, minėtų lizingo sutarčių Nr. LT067353 ir Nr. LT067354 5.1.6.2 p. numatyta, kad lizingo gavėjas (trečiasis asmuo) įsipareigojo užtikrinti tinkamą lizinguojamo turto apsaugą, o 5.1.13 p. – savo sąskaita ginti savo ir/ar lizingo davėjo (ieškovo) pažeistas teises teisminėse, arbitražo, ikiteisminio tyrimo ir kitose institucijose. Taigi, esant atitinkamam reglamentavimui, darytina išvada, kad šiuo atveju už perduotų automobilių apsaugą ir priežiūrą buvo atsakingas būtent lizingo gavėjas, nesant pagrindo šią lizingo gavėjo pareigą perkelti lizingo davėjui. Byloje nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini)buvo pavogtas jį išnuomojus trečiajam asmeniui, o automobilis (duomenys neskelbtini), jį išnuomojus trečiajam asmeniui, su įkalčiais buvo sulaikytas Belgijos Karalystės teismo. Taigi, byloje nustačius, jog minėtus automobilius lizingo gavėjas perduodavo naudotis tretiesiems asmenims, teigtina, kad lizingo gavėjas prisiėmė ir su šiuo perdavimu susijusią riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rizikos perkėlimas lizingo davėjui neatitiktų protingumo ir teisingumo principų bei prieštarautų aukščiau išdėstytam įstatyminiam ir sutartiniam reglamentavimui. Apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju po lizingo davėjo informavimo apie automobilių praradimą, lizingo davėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas susigrąžinti lizingo dalykus, nepagrįsti, nes, minėta, trečiajam asmeniui ieškovas suteikė įgaliojimą dalyvauti Belgijos teismuose dėl lizingo dalyko grąžinimo, t. y. suteikė sąlygas įgyvendinti lizingo sutarčių 5.1.13 p. numatytą sąlygą. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovas asmeniškai nesikreipė į Belgijos Karalystės teismą su atitinkamu reikalavimu bei nepareiškė reikalavimo išieškoti nuostolius iš už automobilio vagystę atsakingų asmenų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jis nesiėmė visų galimų ir būtinų priemonių nuostoliams išvengti, t. y. buvo nesąžiningas, kadangi, minėta, automobilių turto apsauga ir priežiūra ir jų perdavimas lizingo davėjui nutraukus sutartį yra lizingo gavėjo pareiga, o byloje nėra pateikta jokių realių įrodymų, jog ieškovas, nepatirdamas nepagrįstai didelių išlaidų, turėjo realią galimybę susigrąžinti trečiojo asmens užsienio valstybėse prarastus automobilius. Šiuo atveju vertintina, kad ieškovas pasinaudojo alternatyviu jo teisių gynimo būdu, iš lizingo gavėjo pareikalaudamas sumokėti periodines įmokas prieš terminą. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovo veiksmai buvo nesąžiningi, dėl ko atsakovas G. L. turėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės arba iš jo priteistina ieškovo patirtų nuostolių suma mažintina.
Taigi, šiuo atveju nenustačius kreditoriaus (ieškovo) nesąžiningumo fakto ir dėl to nesant pagrindo mažinti ar visiškai atleisti laiduotoją G. L. nuo civilinės atsakomybės kreditoriui pagal pasirašytas laidavimo sutartis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visa apimtimi tenkino ieškovo ieškinį. Apeliantui apeliaciniame skunde nenurodant nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi tenkinti ieškovo reikalavimus ir kitose reikalavimų dalyse pagal laidavimo sutartis Nr. LT062624, LT067353, LT067354 ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau šiais klausimais nepasisako.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino bylos medžiagą bei byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Todėl apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo G. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.