Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 metams. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktuose numatytas priemones ir (ar) pareigas: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2020 m. kovo 27 d. apie 18.30 val. viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl mažareikšmės priežasties, matant pašaliniams asmenims, kairės rankos kumščiu sudavė R. A. vieną smūgį į veidą, taip padarydamas dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinėje lūžį su poodine kraujosruva dešinio skruosto ir paakio srityje ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą.

Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis K. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ėjo į parduotuvę, o pro jį važiavo keli dviratininkai ir vos nepravažiavo jam per kojas. Juos sudrausmino, gal balsą ant jų pakėlė ir pasakė, ar nemato, kur jie važiuoja. Jie nuvažiavo toliau, pats nuėjo į parduotuvę. Nuo dviračio nulipęs pilietis kažką jam pasakė ir užsimojo trenkti, bet jis buvo už jį greitesnis ir tam asmeniui stuktelėjo pirmas. Nenorėjo jo sužaloti, norėjo tik apsiginti ir pabėgti, kadangi tas žmogus bandė jį pulti pirmas. Pataikė jam į veido sritį ir pradėjo bėgti. Pradėjus bėgti jį sučiupo kažkoks žmogus, prašė to žmogaus jam padėti. Bėgo namo, o dviratininkai jį gaudė. Parbėgęs namo užsirakino (duomenys neskelbtini) aukšte, o vėliau per kitą pusę iššoko per langą iš namų, nes buvo išsigandęs. Nubėgo toliau nuo namų prie mokyklos, ten vaikščiojo per kiemus. Tuo metu nekvietė policijos, bėgo, buvo išsigandęs. Nors įvykio vietoje buvo daug žmonių, bet tuo metu nebuvo kada prašyti aplinkinių žmonių iškviesti policiją. Įvykio metu neturėjo peilio, nemokėtų su juo nieko žmogui padaryti. Dėl pareikštų civilinių ieškinių nurodė, kad jei tai kažkaip suminkštins padėtį ir tam asmeniui negraužia sąžinė, sutinka su ieškiniais. Dabar dirba „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), turi moterį su vaikais. Dabar gyvena su sužadėtine I. K. Atsiprašo teismo ir nukentėjusiojo, kad jį sužeidė. Prašo teismo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis R. A. parodė, kad tą dieną dviračiais važiavo su draugu. Draugas važiavo pirmas, jis už jo. Važiuojant pro kaltinamąjį, jis spyrė į jo dviratį. Nulipo nuo dviračio ir paklausė, kas yra, bet iš karto gavo smūgį į veidą. Kokias 5-10 minučių nieko nematė, tik girdėjo kaip draugai šaukė, kad yra ištrauktas peilis. Pats K. S. negrasino ir nesudavė jokių smūgių. Prie jų pribėgo liudytojas V., kuris ten vedžiojo šunį ir pamatė, kad prie jų prisikabino kaltinamasis, bandė sulaikyti kaltinamąjį, bet šis pabėgo ir pasislėpė. Policiją iškvietė M. S. Kitą dieną po įvykio kreipėsi į medikus. Tą pačią dieną nesikreipė, nes galvojo, kad tai tik sumušimas. Reiškia civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos. Jam buvo atlikta operacija, jos metu jam įdėjo metalinę plokštelę. Liko liekamieji reiškiniai, nes jaučia diskomfortą toje vietoje, kur yra metalinė plokštelė. Anksčiau patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Po įvykio su K. S. nebendravo, šis jo neatsiprašė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas V. V. parodė, kad grįžęs iš darbo visada eina pasivaikščioti su šuniu. Įvykio dieną grįžtant (duomenys neskelbtini), priėjus prie vieno namo kampo, ties „(duomenys neskelbtini)“ parduotuve ir kito namo matė, kad vyko kažkoks žodinis konfliktas. Po to matė, kad vienas vaikinas smogė kitam vaikinui į veido sritį su kumščiu. Priėjęs bandė pagriebti kaltininką, bet jis išsisuko. Paklausė jo, kas vyksta, jis pasakė, kad jį užpuolė, apsisuko ir pradėjo bėgti. Kiti ten buvę vaikinai, kurių buvo 3-4, sėdo ant dviračių vytis tą vyrą. Pats su šuniu irgi nubėgo iš paskos. Priėjus prie kito namo to asmens kaimynė pasakė, kad kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Mušusiam asmeniui niekas atgal nesudavė, visi buvo išsigandę. Pokalbio tarp konfliktavusių asmenų negirdėjo, tik triukšmą ir rėkimą, nežino dėl ko įvyko konfliktas. Įsikišti į šį konfliktą jį paskatino tai, kad kaltinamasis labai agresyviai puolė ant jaunų vaikinų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas D. V. (D. V.) parodė, kad tą dieną važinėjo dviračiais su M., E. ir R. Važiavo pro (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Pravažiuojant pro kaltinamąjį jis buvo pirmas, tada kažkas kitas už jo ir trečias važiavo R. R. sustojo, nulipo nuo dviračio, gal kažką pasakė kaltinamajam ir tuomet kažkuriuo metu kaltinamasis ištraukė peilį ir trenkė R. iš kairės rankos į veidą. Po trenkimo R. nieko nedarė ir netrenkė atgal jam, tiesiog nuėjo. Tada kaltinamasis pradėjo bėgti iki savo buto, o jie visi iš paskos, nes jis trenkė jų draugui. Pats asmeniškai nesuprato dėl ko įvyko konfliktas. Ten be jo, nukentėjusiojo ir kaltinamojo dar buvo M., E., buvo dar žmonių aplinkui bei žmogus su šunimi, kuris pamatė šį įvykį ir bandė padėti jiems.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas E. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pro kaltinamąjį iš pradžių pravažiavo vienas draugas, kaltinamasis atsisuko ir norėjo spirti į dviratį, tada pravažiavo antras draugas ir tuomet R. R. sustojo ir paklausė kaltinamojo kokios problemos. Tas žmogus tiesiog jam trenkė kumščiu į veidą be jokių žodžių. R. ir jo draugai netrenkė kaltinamajam. Toliau kaltinamasis išsitraukė peilį. Jis pats apsisuko ir ėmė bėgti, nes išsigando, o D. ir M. bėgo paskui tą kaltinamąjį. Jis liko su R., jiems buvo šokas. Po konflikto į įvykio vietą atėjo dar du jų draugai. Konflikto vietoje buvo jis, M., R., D. Iš nepažįstamų žmonių buvo vyras, kuris vedžiojo šunį, jis dar bandė sulaikyti ar nuraminti kaltinamąjį. Pats nesuprato dėl ko įvyko tas konfliktas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas M. S. parodė, kad su draugais važinėjo dviračiais. Važiavo pro (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ susitikti su draugais. R. su D. važiavo priekyje ir prasilenkė pro kaltinamąjį. Kiek pamena, jis spyrė į dviratį ir kažką pasakė. R. nulipo, kažką jam atsakė. Negirdėjo, nes stovėjo nuo jo kiek toliau. Tada kaltinamasis trenkė R. į akį. Pradėjo bėgti, ginti R., o kaltinamasis ištraukė peilį. Tada jie sustojo, pribėgo liudytojas V. su šuniu ir kaltinamasis pradėjo bėgti. Tada jis iškvietė policiją.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. kovo 27 d. vakare, apie 18.00 val., jis ėjo iš mamos buto, (duomenys neskelbtini), į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Prie namo, kurio numerio nežino, gal (duomenys neskelbtini), jam einant, pro jį beveik užvažiuodamas dviračiu, pėsčiųjų taku pravažiavo vyriškis, kuris jo vos nenumušė ir kuriam jis pasakė, kad ką šis daro, ar nemoka važinėti ir nuėjo toliau į taromatą. Pastebėjo, kad tas dviratininkas, kiek pavažiavęs, sustojo ir stebėjo jį. Pridavė tarą, nuėjo į parduotuvę, išsikeitė čekį už tarą. Dar parduotuvėje pamatė, kad prie parduotuvės stovi dviratininkas, kuris jo vos nenumušė ir dar 4 ar 5 vaikinai su dviračiais. Suprato, kad laukia jo. Išėjus iš parduotuvės šie jį visi nusekė. Netoli (duomenys neskelbtini), prie jo vėl privažiavo dviračiu tas pats dviratininkas, prilėkė su stabdžiais, užmetė galinį ratą (viskas vyko ant išminto tako), ratas pataikė jam į dešinės kojos čiurną, juto fizinį skausmą. Paklausė, ką šis daro? Šis nulipo nuo dviračio, jis pastebėjo, kad privažiavę šio draugai irgi nulipo nuo dviračių. Tas dviratininkas puolė jį, užsimojo ranka, jau smogė sugniaužtu kumščiu, bet jis nieko nelaukdamas iš instinkto, gindamasis, trenkė šiam kairės rankos kumščiu į veidą. Kiti 4-5 vaikinai ėmė jį pulti, dar iš šono pribėgo kažkoks vyriškis su akiniais ir šuniuku, kuris mėgino jį stverti už rankos. Šiam dar pasakė, kad ką šis daro, ką nemato, kad šie jį puola, o jis ginasi. Bet suprato, kad niekas jo nesupranta, nepadės, pabėgo. Pabėgo į mamos butą (duomenys neskelbtini), motinos nebuvo, ir iš karto iššoko pro langą (butas (duomenys neskelbtini) aukšte). Buvo išsigandęs. Prisipažįsta, kad trenkė asmeniui R. A. į veidą, nes gynėsi. Jis nenorėjo šio sužaloti, tik todėl, kad turėtų progą pabėgti, nes vaikinų buvo 5-6 asmenys ir bijojo, kad šie sumuš. O juk nieko niekam nepadarė ir neketino daryti, tik sudrausmino, juo labiau R. puolė jį pirmas. Viskas vyko labai greitai. Jis gyvenime jau pasimokė, dabar gyvena teisingai, dorai, net kitiems sako, kad neverta nusikalsti, nes nieko doro iš to nebus. Turi draugę I., su kuria ruošiasi tuoktis, kurti šeimą. Gailisi, kad viskas taip įvyko, ką padarė, sužalojimų padaryti R. neturėjo tikslo, tik išlošti kelias sekundes pabėgti (1 t., b. l. 119-121). Ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėje apklausoje apklaustas kaip įtariamasis K. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad atsisako duoti parodymus, juos duos teisme (1 t., b. l. 139-140).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas V. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino K. S., kaip asmenį, kuris 2020 m. kovo 27 d. 18.30 val. (duomenys neskelbtini), užpuolė dviračiu važiavusį asmenį (1 t., b. l. 93-97).

Iš policijos registro išrašo matyti, kad užpuolikas trenkė jaunuoliui į veidą, pasišalino į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Nukentėjusysis – R. A., pranešėjas – M. S. (1 t., b. l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1385/2020 (01) nurodyta, kad R. A. nustatyta dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinėje lūžis su poodine kraujosruva dešinio skruosto ir paakio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šių lūžių buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Išlikus traumos pasekmėms, bendro darbingumo netekimo procentai (sužalojimo pasekmės) gali būti vertinami mažiausiai 4 mėnesiai po įvykio, pilnai užbaigus pagrindinį ir reabilitacinį gydymą. Tačiau tikėtina, kad šiuo atveju galimas pastovus darbingumo sumažėjimas bus nedidelis ir neturės įtakos sveikatos sutrikdymo mastui (1 t., b. l. 59-60).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Viešosios tvarkos sutrikdymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

Tiek nukentėjusysis R. A., tiek liudytojai D. V., E. M., M. S., V. V. parodė, kad K. S. sudavė smūgį nukentėjusiajam R. A., o pastarasis jokių smūgių K. S. nesudavė. Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo R. A. parodymus patvirtino ne tik liudytojais apklausti jo draugai, tačiau ir niekaip nesuinteresuotas šiuo atveju asmuo – pro šalį ėjęs V. V. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl šių asmenų parodymų patikimumo ir sąsajumo tarpusavyje. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, nes jie buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, atitiko jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 35, 41, 45, 84, 90, 99, 103), be to, juos patvirtina ir kiti teismo ištirti duomenys, kurie pripažintini įrodymai: nukentėjusiojo R. A. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 10), medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, iš kurio matyti, kad R. A. kreipėsi medicininės pagalbos dėl skausmo veido srityje (1 t., b. l. 51), Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados, kuriomis R. A. diagnozuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio (1 t., b. l. 57-60), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas V. V. atpažino K. S. kaip asmenį, kuris 2020 m. kovo 27 d. 18.30 val., (duomenys neskelbtini), užpuolė pro jį dviračiu važiavusį vaikiną, kuriam koja spyrė į dviratį ir vieną kartą kaire ranka sudavė per veidą (1 t., b. l. 93-95).

Kaltinamasis K. S. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad nuo dviračio nulipęs pilietis kažką jam pasakė ir užsimojo trenkti, bet jis buvo už jį greitesnis ir tam asmeniui stuktelėjo pirmas. Nenorėjo jo sužaloti, norėjo tik apsiginti ir pabėgti, kadangi tas žmogus bandė jį pulti pirmas. Pataikė jam į veido sritį ir pradėjo bėgti. Pradėjus bėgti jį sučiupo kažkoks žmogus, prašė to žmogaus jam padėti. Bėgo namo, o dviratininkai jį gaudė. Atsiprašo teismo ir nukentėjusiojo, kad jį sužeidė.

Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus dalyje dėl nukentėjusiojo elgesio vertina kritiškai, kaip neįtikinančius, nelogiškus ir neatitinkančius kitų byloje esančių įrodymų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad nukentėjusysis būtų sudavęs kokius nors smūgius kaltinamajam ar ketinęs tai padaryti, užsimojęs ir pan. Taigi, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad K. S. būtų grėsęs koks nors pavojus, jog būtų reikėję griebtis fizinio smurto. Pats kaltinamasis tik abstrakčiai nurodė, kad nukentėjusysis užsimojo trenkti, tačiau tokia kaltinamojo versija nėra paremta jokiais bylos duomenimis. Joks pavojus kaltinamojo turtui, sveikatai ar gyvybei negrėsė, atsižvelgus ir į gan ryškų kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei pastarojo draugų amžiaus skirtumą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. S. elementariai ignoravo žmonių bendravimo taisykles, nesiaiškino konflikto pobūdžio, priežasčių, o tiesiog ciniškai sudavė smūgį nukentėjusiajam. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir tai, kaip kaltinamasis elgėsi iš karto po nusikaltimo padarymo, t. y. praeiviui V. V. ir nukentėjusiojo draugams bandant kaltinamąjį sulaikyti, iš įvykio vietos pasišalino. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad K. S. elgėsi įžūliai, jo įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jis sudavė smūgį kumščiu nepažįstamam jauno amžiaus nukentėjusiajam R. A. be jokios svarios priežasties ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl kaltinamojo veiksmų suduodant smūgius nukentėjusiajam viešoje vietoje kilo sąmyšis, į tai dėmesį atkreipė pašaliniai asmuo, buvo kviesta policija, todėl K. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo K. S. smūgio nukentėjusiajam R. A. padarytas dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinėje lūžis su poodine kraujosruva dešinio skruosto ir paakio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, K. S. veiksmai pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis sudavė R. A. be jokios pagrįstos priežasties, matant kitiems žmonėms, t. y. iš chuliganiškų paskatų.

Teismų praktikoje dėl BK 284 straipsnio taikymo pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Tos pačios, teismo jau nustatytos aplinkybės, atskleidžia ir kaltinamojo kaltės turinį. Nepaisant to, kad kaltinamasi teigė tik gynęsis, visgi naudodamas fizinį smurtą prieš nepažįstamą jauno amžiaus asmenį, suduodamas smūgį jam į veidą viešoje vietoje šviesiu paros metu jis bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad kaltinamasis K. S. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Dėl K. S. skirtinos bausmės

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos vienintelė bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 284 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančių byloje nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 151-155), dirbantis (nuo 2021 m. gegužės 1 d.), registruotas Užimtumo tarnyboje. BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punkte už nusikalstamą veiką numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar BK 62 straipsnio nuostatas nėra.

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus tik BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme, be to, jis naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė vieneriems metams, kai buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, be to, atsiprašė nukentėjusiojo tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai nesigaili, nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, todėl už nusikalstamas veikas jam skirtinos bausmės, kurių dydžiai mažesni nei galimų skirti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Teismo vertinimu, įvertinus K. S. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, būtent laisvės atėmimo bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Teismas nenustatė pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atsižvelgęs į aukščiau aptartų aplinkybių visumą.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. A. pareiškė 7000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nedetalizavo, iš ko susideda jo patirta žala. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. A. paaiškino, kad pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo Būtent tokios sumos prašo dėl to, kad jo pusbroliui, kai buvo padaryta žala, jam tiek teismas priteisė. Jis nepatyrė turtinės žalos, iš esmės prašo tik neturtinės žalos atlyginimo. Jam buvo atlikta operacija, jos metu įdėjo metalinę plokštelę. Po to daugiau medicininių procedūrų jam nedarė. Šiuo metu išėjo iš darbo ir yra bedarbis. Praeitais metais kovo mėnesį jis mokėsi. Šiai dienai jaučia diskomfortą toje vietoje, kur yra metalinė plokštelė. Anksčiau patyrė dvasinius išgyvenimus, taip pat to įvykio metu bijojo, kad nebūtų dar labiau sužeistas peiliu, jautė išgąstį.

Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Pažymėtina, jog konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017). Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos nuo 289,62 Eur iki 2606,58 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017).

K. S. kaltais tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas R. A. – dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinėje lūžis su poodine kraujosruva dešinio skruosto ir paakio srityje. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų laikinai buvo apribota nukentėjusiojo galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, dėl to jam lengviau atsigauti po traumų. Be to, nėra jokių abejonių, kad dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. A. nepasveiko, kad yra likę traumos padariniai ir panašiai, todėl jo prašoma pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra mažintina iki 1500 Eur.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 239,74 Eur civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų gydant nukentėjusįjį R. A. atlyginimo (1 t., b. l. 64-65). Pareikštas ieškinys pagrįstas, kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintinas visiškai. Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas sprendžia, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, dvi kompaktinės plokštelės, saugomos prie 1 bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti K. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

K. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo R. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. S. R. A. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. S. 1 239,74 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis eurus ir septyniasdešimt keturis euro centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimui ir 5 procentų dydžio palūkanas už šią priteistą atlyginti žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines plokšteles, saugomas prie 1 bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.