Kauno apygardos teismo nutartis

2023-03-28 · Civilinė byla Nr. e2S-550-886/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-28
Bylos Nr.
e2S-550-886/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
I. K.
Kreditorius
A. V., V. S., AS A. P..
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-550-886/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00494-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.18.2.13 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kreditoriai A. V., V. S., AS A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3758-955/2023 pagal ieškovės I. K. (toliau – ir ieškovė) ieškinį (2023-01-13 CBP-682) atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1 nustatyti nepilnamečio M. K. (toliau – ir sūnus, vaikas), gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina I. K.;

2.2 priteisti iš atsakovo 250 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos, šią sumą pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; paskirti ieškovę sūnui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;

2.3 nustatyti sūnaus laikiną bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarką:

2.3.1 atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, sūnų paimdamas iš jo ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindamas sūnų į jo ugdymo įstaigą pirmadienį;

2.3.2 tėvas A. K. bendravimo su vaiku laikotarpiu privalo teikti informaciją motinai ieškovei apie vaiko buvimo vietą;

2.3.3 tėvas atsakovas neturėdamas galimybių bendrauti su vaiku nustatytu grafiku apie tai, jog negalės vaiko pasiimti iš ugdymo įstaigos privalo informuoti motiną ieškovę ne vėliau kaip dieną prieš nustatytą bendravimo dieną;

2.3.4 tėvas atsakovas neturi teisės išsivežti sūnaus už Lietuvos Respublikos ribų nei atostogoms, nei nuolatiniam gyvenimui, nei kitais tikslais, be motinos ieškovės žinios ir sutikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.

3.1 Nustatė laikiną nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina ieškove, iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3758-955/2023 priėmimo dienos.

3.2 Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 220 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos – 2023 m. sausio 13 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3758-955/2023 priėmimo dienos; vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.

3.3 Nustatė atsakovui 10 dienų terminą atsiliepimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo dalyje pateikti.

3.4 Nustatė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 10 dienų terminą pateikti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Atsiliepimas

3.5 Klausimą dėl laikinosios nepilnamečio sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo nutarė spręsti, gavus atsakovo atsiliepimą dėl ieškovės prašymo ir išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – išvadą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, jam įprastoje gyvenamojoje vietoje, atsakovas šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų savo, kaip motinos, valdžią, ar kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove darytų vaikui neigiamą įtaką, byloje nėra. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti padėties stabilumą bylos nagrinėjimo metu, tikslinga būtų iki bylos išnagrinėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

5. Dėl prašymo priteisti laikiną išlaikymą, teismas sprendė, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl įpareigojo atsakovą mokėti savo nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, tačiau nesant galimybių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje patikrinti ieškovės nurodytos sumos pagrįstumo ir atsakovo galimybes teikti prašomą išlaikymo dydį, teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 220 Eur/mėn. Teismas dėl laikino išlaikymo dydžio sprendė, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio nuostatas ir į tai, kad būtini vaiko poreikiai privalo būti tenkinami nedelsiant. Teismas neturi duomenų apie atsakovo nedarbingumą ar kitas priežastis, dėl kurių jis neišgalėtų teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, todėl iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

6. Dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, pasak ieškovės jis gyvena Kauno miesto socialinių paslaugų centre-Šeimos krizių centre, todėl neaišku, kaip pagal ieškovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi, nes mažametis su atsakovu turėtų praleisti net tris naktis. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje pagal ieškovės nurodytą tvarką nėra galimybių nustatyti laikinosios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, šis klausimas bus sprendžiamas gavus atsakovo atsiliepimą dėl ieškovės pareikšto prašymo ir išvadą teikiančios institucijos išvadą. Ieškovei pasiūlė apsvarstyti ir kitokią laikinąją nepilnamečio ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimo tvarką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7. Atsakovas 2023 m. vasario 1 d. atskiruoju skundu (DOK-13429) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su ieškove, laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš tėvų nepriteisti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

7.1 Teismas priimdamas ieškinį nepatikrino, ar pasinaudota privalomąja mediacija.

7.2 Teismas nustatydamas vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina vertino tik ieškovės nurodytas aplinkybes. Teismas neteisingai nustatė, kad vaikas gyvena su motina, nes vaikas gyveno su atsakovu laikotarpiais 2022 m. lapkričio 25 d. – 2022 m. gruodžio 15 d.; 2022 m. gruodžio 22 d. – 2023 m. sausio 17 d.; 2023 m. sausio 22 d. – 2023 m. sausio 31 d. Ieškovė vaiką buvo palikusi vieną be suaugusiųjų priežiūros, sergantį. Sergantis vaikas buvo išvestas į lauką netinkamai aprengtas, dėl ko pablogėjo vaiko sveikata, vaikas buvo pristatytas į Kauno Klinikas. Aplinkybę, kad vaikas gyvena su ieškovei, paneigia VTAT ir darželio, kurį lanko vaikas, paaiškinimas.

7.3 Teismas priteisė iš atsakovo 220 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tačiau nepatikrino duomenų, su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas, nepatikrino duomenų apie atsakovo padėtį, nenustatė, kiek lėšų vaiko išlaikymui skiria ieškovė.

7.4 Apelianto vertinimu, tikslinga nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarką. Nustatyti nepilnamečiam vaikui laikino išlaikymo iš tėvų netikslinga, nes pas kurį iš tėvų būtų vaikas, atsižvelgiant į nustatytą laikiną bendravimo tvarką, tam tėvui ir kiltų pareiga išlaikyti vaiką.

Atsiliepimas

8. Ieškovė 2023 m. vasario 14 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-19750) prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

8.1 Atsakovas nepateikė atsakymo dėl pasinaudojimo privalomąja mediacija, todėl laikoma, kad atsakovas nesutiko ja pasinaudoti.

8.2 Atsakovas kartu negyvena nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, nepilnametis sūnus liko gyventi su ieškove. Atsakovas nuosavo būsto neturi, jį nuomojasi, tačiau neaišku, kokiomis sąlygomis. Atsakovas yra teistas, bendrauja su teistais asmenimis. Sūnus faktiškai gyvena kartu su ieškove ir savo broliu, kitu ieškovės sūnumi iš pirmosios santuokos. Abu vaikai yra itin prisirišę vienas prie kito, gyvenant kartu yra nusistovėjusi vaikų dienotvarkė, ieškovei geriau, nei atsakovui, yra žinomi sūnaus poreikiai, ieškovė geba užtikrinti sūnaus vizitus į netoliese esančią gydymo įstaigą, šalia ieškovės gyvenamosios vietos yra sūnaus darželis-lopšelis. Sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus.

8.3 Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl nustatyto išlaikymo dydžio. Sūnus gyvena su ieškove. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nukentėtų vaiko interesai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo dalyko

10. Atskirajame skunde atsakovas prašo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su ieškove.

11. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodytas draudimas taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir dėl vaiko bendravimo tvarkos su ieškove nebuvo nagrinėjami, ir dėl šių reikalavimų nėra priimtas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtų reikalavimų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų atskirojo skundo ribų peržengimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių reikalavimų esmės nepasisako (CPK 320 straipsnis 2 dalis).

Dėl ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 220 Eur per mėnesį iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatyta likina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliantas neginčija nutarties dalių, kuriomis nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja paskirta ieškovė, klausimo dėl laikinosios nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėjimas atidėtas, kol bus gautas atsakovo atsiliepimas dėl ieškovės pareikšto prašymo ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo nutarties dalių nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad šalys kartu nebegyvena, tačiau aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tėvų elgesio (gyvenimo būdo) arba galėjimo užtikrinti nepilnamečiui tinkamas sąlygas augti ir vystytis – įvertinimas. Apelianto teigimu, teismas nustatydamas vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina, vertino tik ieškovės nurodytas aplinkybes; teismas neteisingai nustatė, kad vaikas gyvena su motina, nes vaikas gyveno su atsakovu laikotarpiais 2022 m. lapkričio 25 d. – 2022 m. gruodžio 15 d.; 2022 m. gruodžio 22 d. – 2023 m. sausio 17 d.; 2023 m. sausio 22 d. – 2023 m. sausio 31 d. Ieškovė vaiką buvo palikusi vieną be suaugusiųjų priežiūros, sergantį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. sausio 24 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant tėvo bendravimo tvarką su sūnumi (DOK-9853) nurodoma, kad Skyriui šalių šeima žinoma nuo 2020 metų. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Skyrius dėl šalių tarpusavio nesutarimų yra gavęs daugkartinius pasikartojančius policijos pranešimus, kurių pagrindu atliko 14 vaikų situacijos vertinimų.

17. Kauno miesto socialinio paslaugų centro 2022 m. gruodžio 2 d. pagalbos plano Nr.6.41-01-1472 išvadose nuspręsta ieškovės ir atsakovo šeimai tęsti atvejo vadybos procesą bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas (DOK-11923).

18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, valdžią, ar kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove darytų vaikui neigiamą įtaką,. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant įrodymų apie tai, kad ieškovė nesugebėtų tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, prioritetas turi būti teikiamas vaiko gyvenamosios vietos, socialinių ryšių ir buities stabilumui.

Dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo

19. Pasisakant dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pažymėtina, jog laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistas 220 Eur per mėnesį laikinas išlaikymas.

20. Apeliantas teigia, kad teismas priteisė iš atsakovo 220 Eur mėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau nepatikrino duomenų, su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas, nepatikrino duomenų apie atsakovo padėtį, nenustatė ieškovės skiriamo lėšų vaiko išlaikymui dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

21. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

22. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad priteisto laikino išlaikymo dydis yra neproporcingas vaiko poreikiams, kad tokio išlaikymo teikti negali dėl objektyvių priežasčių ir pan. (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi pareigą abu tėvai.

23. Nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Šalių argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelianto argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

24. Nepilnamečiam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos, pagrįstos ir realaus dydžio. Vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kokiems nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingos lėšos. Tai, kad ieškovė išsamiai tokių poreikių nedetalizavo prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepaneigia aplinkybės, kad vaiko poreikiai pakito, sumažėjo, kad jam reikalingas mažesnis išlaikymas. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti, jog vaiko poreikių užtikrinimui pakanka mažesnė lėšų sumos (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė