Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-4608-287/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2YT-4608-287/2021
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00220-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pareiškėjas
A. Z.
Suinteresuotas asmuo
O. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4608-287/2021Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00220-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. B. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas pareiškėjo A. Z. pareiškimas, kuriuo jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jo tėvas T. Z. priėmė palikimą po savo sutuoktinės M. Z. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti bei, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo T. Z. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo O. B. yra jo sesuo. Jų tėvų: M. Z. (iki santuokos L.), gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka buvo registruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu tėvai įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamą namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nors minėtas nekilnojamas turtas buvo registruotas tik jų tėvo T. Z. vardu (įregistravimo pagrindas – apylinkės (seniūnijos) (duomenys neskelbtini)), jis laikomas sutuoktinių T. Z. ir M. Z. bendra jungtine nuosavybe. Jų motina M. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po savo sutuoktinės M. Z. mirties T. Z. liko gyventi jiems bendros sutuoktinių nuosavybės pagrindu priklausančiuose namuose, taip paveldėdamas turtą po savo sutuoktinės mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti. Į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tėvas nesikreipė, nes sakė, kad namas registruotas jo vardu, todėl nieko tvarkyti nereikia, be to, buvo jau silpnos sveikatos, kad galėtų išvykti iš namų. Jų tėvas T. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini). pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., kur gyvena iki šiol. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini), kur gyveno tėvai, yra apie 2 kilometrai, todėl jis dažnai aplankydavo tėvus, po mamos mirties – tėvą. Po tėvo T. Z. mirties jis dažnai aplanko jo namus. Tvarko aplinką, daro namo ir ūkio pastatų einamąjį remontą, moka už elektrą, todėl mano, kad po tėvo T. Z. mirties faktiškai paveldėjo jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – baldus, buitinę techniką, jo asmeninius daiktus, bei nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su pastatais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo O. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, nes pareiškime išdėstyti faktai atitinka tikrovę. Pareiškimą prašo tenkinti.

Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovas valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, kreipėsi į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai: motina M. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), ir T. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjo tėvai įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamą namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi nurodytas turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, jog buvo registruotas tik T. Z. vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Pareiškėjo mama M. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėją pergyvenęs jos sutuoktinis T. Z. ir jos vaikai, t. y. pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo O. B., per įstatymo nustatytą terminą į vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šias aplinkybes patvirtina Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro liudijimas, kuriame nurodyta, kad po M. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, iki 2021 m. kovo 29 d., dėl turto paveldėjimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas, paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą nei pagal testamentą, mirusiosios vardu notarų biure nėra sudarytų testamentų.

Po sutuoktinės mirties T. Z. liko gyventi jam ir palikėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusioje sodyboje. Šį faktą patvirtina tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo O. B., tiek (duomenys neskelbtini)pažyma, kurioje nurodyta, kad T. Z. po sutuoktinės mirties iki savo mirties, gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Be to, byloje yra įrašas iš valstybės įmonės Registrų centro, kuriame nurodyta, kad T. Z. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Šie visi įrodymai patvirtina, kad T. Z. aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą, likusį po jo sutuoktinės M. Z. mirties faktiškai pradėdamas (tęsdamas) šį turtą valdyti.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas T. Z.. Po jo mirties likę du vaikai – pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo O. B. dėl palikimo, likusio po tėvo mirties, į notarų biurą nesikreipė, tačiau per įstatymo nustatytą terminą, A. Z. priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti.

Kaip matyti iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo, jų turimais duomenis, T. Z. vardu notarų biure nėra sudarytų testamentų. Be to, tame pačiame liudijime nurodyta, kad po mirusiojo mirties, iki 2021 m. kovo 29 d., dėl turto paveldėjimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas, paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą nei pagal testamentą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pareiškėjas A. Z. nurodė, kad nors po tėvo mirties jo tėvo T. Z. vardu registruotoje sodyboje neapsigyveno, tačiau rūpinasi ir prižiūri sodybą, tvarko aplinką, daro namo ūkinių pastatų remontą, moka už elektrą. Šiuos jo teiginius, be suinteresuoto asmens O. B. atsiliepimo, jog teismui pateikta informacija teisinga, patvirtina ir byloje esančios sąskaitos už elektros energiją. Be to, byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas A. Z. nuolat lanko ir prižiūri tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).

Visi šie teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad nepaisant to, jog pareiškėjas po tėvo T. Z. mirties jo vardu registruotoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neapsigyveno, tačiau ją prižiūri, remontuoja, lankosi, moka mokesčius, t. y. visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais, kaip T. Z. įpėdinis, siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo A. Z. pareiškimas tenkintinas ir nustatytini juridiniai faktai, kad pareiškėjo tėvas T. Z. po sutuoktinės M. Z. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, bei kad pareiškėjas A. Z. po tėvo T. Z. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po savo tėvo T. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė