Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir G. M. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo pastatą - (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėja kuri ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), buvo Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (toliau - Bendrovė) steigėja, pajininkė ir darbuotoja. Pareiškėja, kaip viena iš trijų Bendrovės steigėjų, pasirašė Bendrovės įstatus, kurie 1992-08-27 buvo įregistruoti Varėnos rajono valdyboje, registracijos Nr. 241. Iš juridinių asmenų registro duomenų bazės matyti, kad jau 1994­11-24 buvo pradėtas Bendrovės likvidacijos procesas. Bendrovės įstatų 43 p. numato, kad Bendrovė reorganizuojama, likviduojama ir turtas paskirstomas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų numatytais pagrindais ir tvarka. Likvidavimo procedūros metu galiojusi Žemės ūkio bendrovių įstatymo redakcija numatė, kad pajininkams negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos (32 str. 4 d.). To paties straipsnio 5 d. numato, kad patenkinus kreditorių reikalavimus, kilus narių ginčui dėl likusio turto padalijimo, likvidatoriai sustabdo turto dalijimą. Likviduojamosios bendrovės narių tarpusavio ginčai ir ginčai su likvidatoriais nagrinėjami teismine tvarka. Pareiškėja paaiškina, kad Bendrovės likvidavimo metu buvo atsiskaityta su kreditoriais, įskaitant valstybe, todėl Bendrovės likvidavimo procedūros metu pajininkai turėjo galimybę pasidalinti likusį Bendrovės turtą. 1995 m. pirmoje pusėje Pareiškėja atsižvelgdama į turimo pajaus dydį, pateikė Bendrovei pareiškimą dėl pastato - (duomenys neskelbtini), perdavimo jos nuosavybėn. Ginčo tarp Bendrovės pajininkų dėl šio pastato grąžinimo Pareiškėjos nuosavybėn nekilo, todėl Pareiškėjos pareiškimas dėl pastato - (duomenys neskelbtini)perdavimo jos nuosavybėn buvo patenkintas - 1995 m. pirmoje pusėje remiantis Pareiškėjos pareiškimu dėl pajaus dalies grąžinimo natūra, Bendrovė proporcingai pajaus dydžiui Pareiškėjos nuosavybėn perdavė pastatą - (duomenys neskelbtini), tačiau šis dokumentas Pareiškėjos žinioje neišliko. Tačiau Pareiškėja nuo 1995 m. iki šios dienos faktiškai naudojasi pastatu (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninių lėšų moka už šiam pastatui tiekiamą elektros energiją. Pareiškėja siekdama surinkti visą įmanomą informaciją ir dokumentus, susijusius su Bendrove, įskaitant ir pastato (duomenys neskelbtini)perdavimu jos nuosavybėn, 2018-04-12 kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos archyvą ir Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą) su prašymais pateikti turimų dokumentų, kurie būtų susiję su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove ar (duomenys neskelbtini) kolūkiu“, kopijas. 2018-05-03 Varėnos rajono savivaldybės administracija persiuntė dokumentą, susijusį su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove ir prašyta informacija apie pastatą, tuo pačiu pažymėjo, kad kiti dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini)žemės ūkio bendrove ar (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmone, Varėnos rajono savivaldybės archyvui nebuvo perduoti. Taigi, iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos archyvo pateikto dokumento, kuris vadinasi „Pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašas“, matyti tik tai, kad Bendrovė priklausė (duomenys neskelbtini)), kuris buvo priskirtas Pareiškėjai. 2018-05-03 Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas pateikė turimų dokumentų kopijas, t. y. 1992-03-18 asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus, grupės sutartį, kurią pasirašė ir Pareiškėja, 1992 m. asmenų pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus, registracijos žurnalą ir 1992 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės dirbantiems žemės ūkio išmokų pažymų registracijos sąrašą (priedas 10). Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas nurodė, kad Varėnos rajono Merkinės žemėtvarkos tarnybos 1993-1994 m. privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcionų protokolų bylos saugoti į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą neperduotos. Pareiškėja, siekdama įteisinti faktiškai valdomą pastatą - (duomenys neskelbtini) ir atlikti jo teisinę registraciją, savo lėšomis atliko pastato - (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir 2018-07-25 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialą prašydama įregistruoti daiktines teises į pastatą – (duomenys neskelbtini). Kartu Pareiškėja pateikė Bendrovės įstatus, Bendrovės pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašą bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. VĮ “Registrų centras” Alytaus filialas 2018-08-08 raštu Nr. (2.16.13.)R5-195 nusprendė prašymo netenkinti, nes įstatymai nenumato galimybės nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - (duomenys neskelbtini) kadangi kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina Pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimo į minėtą statinį. Atsižvelgiant į tai, kad 2018-08-08 VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialo raštu Nr. (2.16.13.)R5-195 buvo nurodyta, kad Pareiškėjos turimi dokumentai nepatvirtina jos nuosavybės teisės atsiradimo į statinį, todėl Pareiškėja kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (toliau - Teismas) su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad Pareiškėja nuosavybės teise valdo pastatą - (duomenys neskelbtini)

(CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Savo papildomu paaiškinimu nurodė, kad pareiškimo teismui pateikimo metu pastatui- (duomenys neskelbtini) nebuvo suteiktas joks adresas. Kuomet po bylos sustabdymo vyko žemės sklypo, kuriame randasi (duomenys neskelbtini), padalijimo procedūra, Varėnos rajono savivaldybės administracija suteikė pastatui- (duomenys neskelbtini) adresą (duomenys neskelbtini), todėl patikslino savo reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo pastatą - (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjai gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise įgijo pastatą - (duomenys neskelbtini) žymėjimas kadastro ir registro byloje (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos (duomenys neskelbtini) faktiškai egzistuoja, baigtumas sudaro 100 proc., (duomenys neskelbtini) yra vieno aukšto, jo plotas sudaro 65,27 kv. m.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) kitu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, kurie yra numatyti CK 4.47 str. Pareiškėja, kaip buvusi Bendrovės pajininkė, pateikė Bendrovės tuometinei vadovybei pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo jos nuosavybėn, tačiau dokumentai, kurie tai patvirtintų, nėra išlikę, ką patvirtina kartu su šiuo pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai. Akivaizdu, kad pareiškėja nėra (duomenys neskelbtini)

(nekilnojamojo daikto) savininkė, jos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo įregistruotos.

Pareiškėjos teikiami įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Pareiškėja, siekdama patvirtinti šiame pareiškime nurodytas aplinkybes 2018-07­12 kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras, Valstybės įmonę Turto bankas, Varėnos rajono savivaldybės administraciją. Iš 2018-04-26 Valstybės įmonė Registrų centras Alytaus filialas atsakymo matyti, kad žemės sklype, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) nekilnojamieji daiktai - statiniai bei nuosavybės teisės į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Iš 2018-05-07 Valstybės įmonė Turto banko rašto matyti, kad jis nevaldo patikėjimo teise nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš 2018-05-09 Varėnos rajono savivaldybės administracija atsakymo matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) neapskaitytas Varėnos rajono savivaldybės apskaitoje ir neįrašytas į privatizavimo objektų sąrašą. Šie dokumentai patvirtina, kad kiti asmenys į šį nekilnojamąjį turtą pretenzijų neturi.

Trečia, pareiškėja sąžininga įgijo (duomenys neskelbtini), jį sąžiningai valdė visą valdymo laiką, t. y. nuo 1995 m. iki 2018 m., t. y. 23 metus. Pareiškėja pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėja buvo Bendrovės steigėja ir pajininkė. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad Bendrovės likvidavimo procedūros metu pastatas - (duomenys neskelbtini) buvo jai perduotas, tačiau šią aplinkybę patvirtinantis Bendrovės dokumentas neišliko nei pareiškėjos žinioje, nei savivaldybės ir valstybės archyvuose.

Pagal byloje esančias aplinkybes (duomenys neskelbtini) visą 23 metų laikotarpį buvo valdomas teisėtai, nes (duomenys neskelbtini) valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Jokie asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini)būtų valdžiusi neteisėtai. Visą 23 metų valdymo laikotarpį pareiškėja (duomenys neskelbtini) valdė atvirai, nesislapstydama ir nepertraukiamai. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja apmokėjo sąskaitas už (duomenys neskelbtini) tiekiamą elektros energiją, vien tik nuo 2012 metų Pareiškėja už (duomenys neskelbtini) suvartotą elektros energiją yra sumokėjusi 386,59 EUR sumą. Pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už ją į (duomenys neskelbtini) neturi. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti Pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad Pareiškėja nuosavybės teise įgijo Malūną. Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėja nesąžininga, jai siekiant įgyti nuosavybės teisę į turtą, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jos valdomą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.70 straipsnis).

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo pastatą - (duomenys neskelbtini) žymėjimas kadastro ir registro byloje (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.