Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-770-273/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
e2A-770-273/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02496-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-770-273/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02496-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.8.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1084-947/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 661,71 Eur turtinės žalos atlyginimą, 39,16 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (16 Eur žyminį mokestį, 70,08 Eur už teisines paslaugas ieškinio parengimą).

2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 2 d., apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 14, Kaune, transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę ir buvo apgadintas. Įvykio metu šis automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad automobilio remonto kaina sudaro 661,71 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini) g., Kaune, savininkė ir valdytoja, o padaryta žala yra tiesioginis kelio trūkumo sukeltas rezultatas. Dėl eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteistos 39,16 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019 m. gruodžio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (661,71 Eur x 5 procentai / 365 (dienų skaičius metuose) x 360 (pradelstų dienų skaičius).

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Nėra jokių duomenų apie tikslią eismo įvykio vietą, duobės lokalizaciją, duobės matmenis, jos gylį, kurie vienareikšmiškai leistų daryti išvadą, jog vairuotojui įvažiavus į duobę automobiliui buvo padaryti ieškinyje nurodyti apgadinimai. Nėra duomenų apie automobilio techninę būklę, buvusią iki eismo įvykio. Ieškovė neįrodė žalos dydžio. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovė išmokėjo didesnio dydžio sumą. UAB „Autofortas“ 2019 m. spalio 25 d. sąskaita išrašyta už 661,71 Eur sumą, kuri nesutampa su 2019 m. spalio 9 d. UAB „Autofortas“ sudarytos sąmatos suma (464,66 Eur). Remonto sąmatoje guolio rėmo keitimo išlaidos neturėtų būti priteisiamos, nes šis gedimas nesusijęs su eismo įvykiu. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko automobiliui įvažiavus į aplink lietaus nuotekų sistemos groteles susiformavusią kelio dangos įdubą Atsakovė neginčijo fakto, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nuosavybės teise priklauso savivaldybei, tačiau paviršinių nuotekų infrastruktūros statinių savininkė ir valdytoja yra UAB „Kauno vandenys“. Žala galimai padaryta dėl minėtų įrenginių netinkamos priežiūros, o Kauno miesto savivaldybė už tai nėra atsakinga. Ieškovė nepateikė duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Tuo pagrindu civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį arba atsakovė turėtų būti visiškai atleista nuo civilinės atsakomybės. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų yra nepagrįstas, nes atsakovė negavo jokio pranešimo iš ieškovės apie reikalavimą atlyginti turtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 661,71 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (661,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,20 Eur žyminį mokestį, 66,57 Eur už teisines paslaugas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo apdraudusi transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. 2019 m. spalio 2 d. 19 val. 40 min. įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta, transporto priemonei įvažiavus į nepažymėtą kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Ieškovė transporto priemonės remontą atlikusiai bendrovei „Autofortas“ išmokėjo 661,71 Eur už remonto darbus. Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, patirtos transporto priemonei įvažiavus į gatvėje esančią duobę, atlyginimo iš gatvės savininkės atsakovės lėšų. Atsakovė, kaip gatvės savininkė, byloje ginčijo civilinės atsakomybės sąlygas, laikėsi pozicijos, kad už žalą atsakingas asmuo yra UAB „Kauno vandenys“, atsakinga už kanalizacijos tinklų tinkamą priežiūrą.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, CK 6.1015 straipsnio pagrindu turi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo pripažino pagrįstu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galima sumažinti atsakovės atsakomybę arba ją visiškai atleisti nuo atsakomybės. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atsakomybės dėl įvykio. Nurodė, kad nėra nustatyta, jog automobilio sugadinimai būtų atsiradę dėl netinkamos šulinio dangčio priežiūros. Būtent gatvės asfalto dangoje buvusi duobė kėlė pavojų eismo saugumui ir ji buvo priežastis turtinei žalai kilti, kadangi esant įspėjamiesiems ženklams apie kelio dangos trūkumus ir (ar) jų keliamą pavojų nebūtų buvę prielaidų apgadinti transporto priemonę. Teismas konstatavo, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo apgadintam automobiliui padarytos žalos dydį (nepateikė jokių kitų priešingų įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį, neprašė byloje skirti ekspertizės). Teismo vertinimu, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas ir vizualiai fiksuotas transporto priemonės dešinės pusės rato (padangos ir ratlankio) sugadinimas. Transporto priemonės detalesnė techninės būklės patikra atskleidė, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta ir kita transporto priemonės detalė – guolio rėmas. Teismas nurodė, kad remiantis CK 6.266 straipsnio ir 6.1015 straipsnio (subrogacija) nuostatomis atsakovė privalo atlyginti 661,71 Eur turtinę žalą ieškovei. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovės reikalavimą dėl 39,16 Eur palūkanų priteisimo. Teismas iš atsakovės priteisė 95 procentus ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nustatęs, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 95 procentais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

7. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei šalių parodymus, nepagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą;

1.2. Teismas neįvertino, kad žala dėl apgadintos transporto priemonės atsirado ne dėl gatvės dangos nepriežiūros (Policijos pateiktose nuotraukose matyti, kad gatvės danga nepažeista, o yra įdubusi), t. y. ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau dėl lietaus nuotekų įrenginių galimai netinkamos priežiūros ir eksploatacijos, už ką atsakovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga. Paviršinių nuotekų infrastruktūros statinių savininkė ir faktinė valdytoja yra UAB „Kauno vandenys“, todėl ne atsakovė, o UAB „Kauno vandenys“ yra atsakinga už padarytą žalą. Ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi, kaip pareikštas netinkamam atsakovui;

1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė prašomą priteisti žalos dydį. Išmokos dydis turi atitikti patirtus nuostolius. Automobiliui įvykio metu buvo 17 metų. Pagal viešai skelbiamą tinklalapyje „Draudimas.lt“ informaciją nuo 15 m. automobilio detalėms taikoma 70 proc. lengvojo automobilio detalių nusidėvėjimas. Koks nusidėvėjimas detalėms buvo taikomas šiuo atveju, byloje nepateikta. Tokio amžiaus automobilio guolio rėmas galėjo būti pažeistas ir dėl ilgo automobilio naudojimo laiko. Nėra jokių duomenų apie automobilio (guolio rėmo) būklę iki įvykio, guolio rėmo defektai nenurodyti policijos raštuose, 2019 m. spalio 3 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte/prašyme bei 2019 m. spalio 9 d. Remonto sąmatoje, todėl guolio rėmo keitimo išlaidos neturėjo būti priteisiamos.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų;

2.2. Apeliaciniame skunde yra apsiribojama tų pačių argumentų, kuriuos teismas įvertino, nurodymu, neteikiant jokių naujų įrodymų;

2.3. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų – liudytojo M. K. paaiškinimai, policijos pareigūnų surinkta ir fiksuota informacija, apie tai, kad M. K., vairuodamas ieškovės apdraustą transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nepažymėtą, važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Duobė nebuvo susiformavusi aplink lietaus nuotekų surinkimo groteles, kaip matyti iš nuotraukų, bet šiek tiek nutolusi nuo jų. Atsakovė, teigdama, jog žalos atsiradimą sąlygojo netinkama lietaus nuotekų šulinio eksploatacija, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų;

2.4. Apeliacinio skundo argumentas, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ atsakovės pozicijos neginčijo yra teisiškai nereikšminga, nes trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti priešingai šalies, kurios pusėje yra įstojęs, interesams;

2.5. Kelias, kuriame buvo duobė, yra valdomas atsakovės, todėl ji turi pareigą atsakyti už atsiradusią žalą, kaip kelio valdytoja. Atsakovė nepateikė duomenų, kad valdymo teisė būtų perduota ar kad duobės atsiradimą būtų sąlygoję veiksniai, susiję su lietaus kanalizacijos šulinio eksploatacija;

2.6. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai ir šalies paaiškinimai dėl žalos dydžio nustatymo, apskaičiavimo. Jų atsakovė nenuginčijo. Apeliaciniame skunde atsakovė kelia tas pačias abejones, kurias teismas išanalizavo priimtu sprendimu, nepateikdama jokių įrodymų šiai savo pozicijai pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos kelio priežiūros, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė (draudikas) atlyginusi žalą, kilusią dėl eismo įvykio, įvykusio 2019 m. spalio 2 d., apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 14, Kaune, kurio metu transporto priemonei Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, buvo apgadintas transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas, pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei, kuri yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini) g., Kaune, savininkė ir valdytoja. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 661,71 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

12. Apeliaciniame skunde atsakovės nesutikimas su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžiamas netinkamu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Teigiama, kad apeliantė nėra tinkamas subjektas, kuriam turi būti reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą.

13. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

14. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.

15. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.

16. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).

17. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra (duomenys neskelbtini) gatvės, Kaune, savininkė. Apeliaciniame skunde atsakovė laikosi pozicijos, kad už žalą atsakingas asmuo yra ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“, kuriam 1998 m. gruodžio 14 d. Sutarties sudarytos tarp SP UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune pagrindu buvo perduoti ir priklauso visi vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai ir tinklai. Apeliantės nuomone, eismo įvykis įvyko automobiliui įvažiavus į kelio dangos įdubą, esančią apie lietaus nuotekų surinkimo šulinėlį (groteles), kuri susidarė dėl paplauto grunto dėl nesandaraus lietaus nuotekų surinkimo įrenginio.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl asfalto dangos, buvusios šalia minėto šulinio, defektų, atsiradusių dėl netinkamos asfalto dangos priežiūros. Duomenų apie tai, kad automobilio sugadinimai būtų atsiradę dėl netinkamos šulinio dangčio priežiūros atsakovė nepateikė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtent gatvės asfalto dangoje tinkamai nepažymėta duobė sukėlė pavojų eismo saugumui, kuri ir buvo priežastimi turtinei žalai kilti. Buvus tinkamai kelio dangai ar įspėjamiesiems ženklams apie kelio dangos trūkumus ir (ar) jų keliamą pavojų nebūtų kilę prielaidų apgadinti transporto priemonę.

19. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiagos Nr. 07-19-9509905 ir joje esančių eismo įvykio fotonuotraukų matyti, kad turtinė žala kilo transporto priemonei įvažiavus į gatvės asfalto dangoje buvusią duobę, esančią šalia trečiajam asmeniui UAB „Kauno vandenys“ priklausančio lietaus nuotekų surinkimo šulinėlio grotelių. Kelyje buvusi duobė priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo transporto priemonė buvo apgadinta dėl jos įvažiavimo į neuždengtą lietaus nuotekų surinkimo šulinėlį ar dėl sąlyčio su šio šulinėlio grotelėmis. Taigi, šiuo konkrečiu atveju žalos atsiradimas nėra tiesiogiai susijęs su trečiajam asmeniui UAB „Kauno vandenys“ priklausančiu objektu.

20. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad duobė arba įduba susiformavo dėl galimai netinkamo lietaus nuotekų surinkimo šulinėlio įrengimo, nepanaikina pačios apeliantės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju apeliantė kaip gatvės savininkė yra atsakinga už gatvės priežiūrą. Atsiradus gatvės dangos defektams (duobei), apeliantė privalėjo apsaugoti eismo dalyvius pastatydama įspėjamuosius ženklus apie kelio dangos trūkumus ir imtis priemonių defektams pašalinti. Apeliantė neįrodė, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ yra atsakingas už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų. Nagrinėjamu atveju ne UAB „Kauno vandenys“, o Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas byloje.

21. Apeliantė nesutinka su iš jos priteisto 661,71 Eur turtinės žalos atlyginimo dydžiu. Apeliantės nuomone, guolio rėmo keitimo išlaidos yra nesusijusios su eismo įvykiu, todėl neturėjo būti priteisiamos, kadangi nėra jokių duomenų apie automobilio (guolio rėmo) būklę iki įvykio, guolio rėmo defektai nenurodyti policijos 2019 m. spalio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. raštuose, 2019 m. spalio 3 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte/prašyme bei 2019 m. spalio 9 d. ir 2019 m. lapkričio 5 d. Remonto sąmatose.

22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Žalos byloje Nr. 2265789 esančiame Kauno apskrities VPK 2019 m. spalio 4 d. rašte ir 2019 m. lapkričio 7 d. rašte ginčo transporto priemonės apgadinimu (sugadinimu) nurodė priekinį dešinės pusės ratą. AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. spalio 3 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte/prašyme nurodė tokius transporto priemonės sugadinimus: keičiamos dalys - priekinė dešinės pusės padanga, remontuojamos dalys - priekinis dešinės pusės ratlankis (remontas ir dažymas), ratų geometrijos patikra, priekinės dešinės pusės važiuoklės patikra. UAB „Autofortas“ 2019 m. spalio 9 d. sudarytoje Remonto sąmatoje nurodyti tokie ginčo transporto priemonės remonto darbai: keičiamos dalys (dvi priekinės padangos) ir remonto darbai (įskaitant priekinio dešinės pusės ratlankio remontą, dažymą ir tam reikalingas medžiagas, priekinių ratų montavimą, reguliavimą ir balansavimą, laiko sąnaudas šiems darbams atlikti pagal įkainius). Sąmatos suvestinėje nurodyta: darbų kaina - 133,33 Eur, dažymas - 148,69 Eur, dalys - 102,00 Eur, iš viso - 384,02 Eur (su PVM 464,66 Eur). 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovės pakoreguotoje Remonto sąmatoje nurodytos keičiamos dalys (dvi priekinės padangos, priekinis dešinės pusės guolio rėmas) ir remonto darbai (įskaitant priekinio dešinės pusės ratlankio remontą, dažymą ir tam reikalingas medžiagas, priekinių ratų montavimą, reguliavimą ir balansavimą, laiko sąnaudas šiems darbams atlikti pagal įkainius). Sąmatos suvestinėje nurodyta: darbų kaina - 214,58 Eur, dažymas - 148,69 Eur, dalys - 183,60 Eur, iš viso - 546,87 Eur (su PVM 661,71 Eur). Ieškovė 2019 m. lapkričio 5 d. Remonto sąmatos korekcijoms pagrįsti pateikė fotonuotraukas ir vyresniojo transporto žalų eksperto D. G. paaiškinimą dėl žalos dydžio, kuriame nurodyta, kad nuo smūgio per padangą ir ratlankio apatinę dalį iš guolio rėmo buvo išrautas atraminis lankstus šarnyrinis sujungimas, dėl to reikėjo keisti pilnai visą guolio rėmą, panaudojant dėvėtą guolio rėmą už 80,00 Eur be PVM ir dėvėtas po 60,50 Eur su PVM padangas.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas transporto priemonės sugadinimus - padangos prakirtimą, ratlankio ir guolio rėmo apgadinimą - pagrįstai pripažino atitinkančiais aptariamo eismo įvykio pobūdį. Ieškovė įrodė, kad tik atlikus išsamią transporto priemonės techninės būklės patikrą jos remonto metu, be anksčiau nustatytų transporto priemonės dešinės pusės rato (padangos ir ratlankio) pažeidimų, nustatytas ir kitos transporto priemonės detalės – guolio rėmo sugadinimas, kurio ankstesnių apžiūrų nebuvo galimybės nustatyti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad eismo įvykio metu transporto priemonė būtų buvusi techniškai netvarkinga. Atsakovė nepateikė įrodymų apie galimai ieškovės neteisingai apskaičiuotą transporto priemonei padarytos žalos dydį, neprašė byloje skirti ekspertizės padarytam žalos dydžiui nustatyti.

24. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl savivaldybės atsakomybės taikymo už kelių, kurių savininkė (valdytoja) ji yra, konstrukciniais defektais padarytos žalos tretiesiems asmenims, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir išsamiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė turi teisę į jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė