Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. K. ieškinį atsakovams V. S. ir A. K. dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir neteisėto naudojimosi paveldėto nekilnojamojo turto dalimi apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme priimtas ieškovės B. M. K. ieškinys atsakovams V. S. ir A. K. dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir neteisėto naudojimosi paveldėto nekilnojamojo turto dalimi apribojimo. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovų tėvo V. K., mirusio 2013 m. liepos 16 d., sutuoktinė, santuoka buvo sudaryta 2010 m. spalio 9 d. Su sutuoktiniu ieškovė gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, o atsakovai gyveno V. K. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po V. K. mirties liko jo palikimas, t. y. minėti butai. Ieškovei atiteko ¼ dalis paveldėto turto, atsakovams ¾ dalys turto. Atsakovai buvo pateikę ieškovei butų mainų sutartį, pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje atitektų ieškovei, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitektu atsakovams. Ieškovė už jai perleidžiamą didesnės vertės turtą – ¾ dalis jai atitenkančio buto privalėtų sumokėti ieškovams piniginę kompensaciją, t.y. 11250,00 Eur. Nepavykus šalims susitarti, atsakovai pateikė teismui ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, jog kartu su ieškove ir jos sutuoktiniui V. K. bute (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, gyveno sutuoktinio tėvai L. K. ir S. K., kurie mirė sulaukę 85 metų amžiaus. Jie abu buvo seni ir neįgalūs asmenys. L. K. mirė 2012-10-04, S. K. mirė 2016-04-26. Ieškovė viena prižiūrėjo senus sutuoktinio tėvus, nes jos sutuoktinis, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, dažniausiai būdavo kelionėse. Ieškovė rūpinosi senelių maitinimu ir sveikata, pirko drabužius, mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Po savo sutuoktinio mirties, ieškovė ir toliau prižiūrėjo jo seną tėvą iki jo mirties. Atsakovai visiškai nesidomėjo senelių gyvenimu, jų nelankė. Ieškovė iš atsakovų nesulaukė jokios padėkos, jokio atlygio už senelių priežiūrą. Ieškovė su L. K. gyveno ir ją prižiūrėjo 2 metus, su S. K. – 6 metus. Ieškovė savo suteikta paslaugas seneliams vertina po 120 Eur į mėnesį, kas sudaro: už L. K. priežiūrą 2880,00 Eur, o už S. K. priežiūrą 8640,00 Eur, iš viso 11520,00 Eur. Pažymėjo, kad iš karto po ieškovės sutuoktinio mirties – 2013 m. rugpjūčio mėnesį, atsakovai atvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, užrakino vieną iš dviejų kambarių ir nuo to momento šiuo gyvenamuoju plotu ieškovė nesinaudoja, tačiau priversta mokėti mokesčius už visam butui teikiamas komunalines paslaugas. Iš ieškovės atimta teisė minėtą gyvenamąjį plotą išnuomoti ar kitaip panaudoti savo poreikiams. Už vieno kambario nuomą, ieškovė galėtų gauto po 100,00 Eur į mėnesį. Kambarys bute yra užrakintas nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio, t.y. 36 mėnesius, todėl ieškovės už kambario nuomą negautos pajamos sudaro 3600,00 Eur. Kambariu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje ieškovė, taip pat, negali naudotis, nuomos mokestis už tokį kambarį per mėnesį sudaro 120,00 Eur, todėl ieškovės negautos pajamos už šį kambarį sudaro 4320,00 Eur. Minėtos ieškovės negautos pajamos laikytinos jos patirtais nuostoliais. Teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 11520,00 Eur kompensacijos, 3600,00 Eur negauto nuomos mokesčio už vieną kambarį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, 4320,00 Eur negauto nuomos mokesčio už vieną kambarį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys yra dviejų gyvenamųjų butų su rūsiais bendraturčiai, t. y. atsakovams V. S. ir A. K. priklauso po 3/8 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, bei po 3/8 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovei B. M. K. priklauso 1/4 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, bei 1/4 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 4-5, 51). Šie butai šalims priklauso pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, kurie išduoti 2013 m. liepos 16 d. mirus atsakovų tėvui ir ieškovės sutuoktiniui V. K.. Ginčo dėl to, kad ieškovė ir sutuoktinis V. K. iki jo mirtis gyveno bute (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, kartu su V. K. tėvais L. K. ir S. K. nėra. L. K. mirė 2012 m. spalio 4 d., S. K. mirė 2016 m. balandžio 26 d.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės patirtų nuostolių dėl sutuoktinio tėvų išlaikymo bei negautų pajamų už nuomą pagrįstumo ir jų dydžio.

Dėl negautų pajamų už buto dalies nuomą.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Nagrinėjamoje byloje šalys yra nekilnojamųjų daiktų, t.y. dviejų butų, bendraturtės. Esant tokiai situacijai pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Byloje nagrinėjamu atveju sutarimo dėl butų naudojimo tvarkos tarp bendraturčių nebuvo, ir nors ieškovė ir atsakovai buvo abiejų butų bendraturčiai, tačiau butų naudojimosi tvarkos nebuvo nusistatę, ieškovė naudojosi butu, esančiu - (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, o atsakovai – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog ji negalėjo išnuomoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, dalies, dėl to, kad atsakovai buvo užrakinę kambarį, kurį galima buvo išnuomoti. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, bendras plotas 46,11 kv. m., gyvenamasis plotas 30,94 kv. m., ieškovei priklauso ¼ dalis buto, t.y. 7,73 kv. m. Kaip teigė teismo posėdžio metu ieškovė, ji nuolat gyveno minimame bute ir realiai naudojosi 18 kv. m. ploto kambariu bei bendro naudojimosi patalpomis. Įvertinus tai, jog ieškovė naudojosi didesne buto dalimi nei jai priklausė nuosavybės teise, ji negalėjo išnuomoti kitos buto dalies, kuri nuosavybės teise jai nepriklausė, nepriklausomai nuo to, kad kitas buto kambarys galimai buvo užrakintas. Įvertinus tai, jog bendraturtis gali išnuomoti tik jam priklausančią dalį, o šiuo atveju ieškovė pati naudojosi jai priklausančia dalimi, reikalavimas priteisti nuomos mokestį už dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, laikytinas teisiškai nepagrįstu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, CK 4. 78 straipsnis).

Ieškovė teigdama, jog dėl atsakovų kaltės negavo pajamų už jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies nuomą, nepateikė įrodymų, jog siekė išnuomoti dalį buto, įrodymų apie aktualiu laikotarpiu nuomojamų butų kainas, nors net ir rinkoje buvusi pasiūla pati savaime neįrodo, kad dalis buto, kurio naudojimosi tvarka nenustatyta, realiai galėjo būti išnuomota. Be to, pasiūlymų rinkoje buvimas gali būti vertinamas tik kaip tikėtina galimybė išnuomoti, tačiau neįrodo, kad dalis buto realiai galėjo būti išnuomota visu ieškovės nurodomu laikotarpiu. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis ne tik kad gauti pajamas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos mėnesį, bet ir iš vis išnuomoti dalį buto, kadangi vien tai, kad nenustatyta naudojimosi tvarka butu, o bendraturčiams priklauso idealiosios dalys, apsunkina naudojimąsi daiktu. Ieškovei neįrodžius nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo ir dydžio, reikalavimas atmetamas (CPK 178 str.).

Dėl nuostolių, patirtų dėl atsakovų senelių išlaikymo.

Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovams – mirusių uošvių anūkams, ieškinyje nurodė, jog dėl jos teikto išlaikymo, priežiūros, rūpinimosi senelių maitinimu ir sveikata, buitiniais poreikiais, komunalinių mokesčių mokėjimo patyrė nuostolių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Byloje nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog L. K. ir S. K. buvo nustatyta rūpyba ar reikalingas išlaikymas, o teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nuosekliai paaiškinti būtent kokį išlaikymą teikė, kuo pasireiškė rūpinto pareigų atlikimas (CK 3.277 straipsnio 2 dalis, 3.279 straipsnis). Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2061-614/2014 pagal ieškovų V. S. ir A. K. ieškinį atsakovei B. M. K., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarei A. A., dėl pripažinimo, jog pergyvenęs palikėją sutuoktinis neteko teisės paveldėti pagal įstatymą S. K., apklaustas kaip liudytojas, aiškino, jog dėl B. M. K. elgesio kildavo nuolatiniai konfliktai, ji kursto nesantaiką tarp sutuoktinių. Šiame teismo posėdyje S. K. aiškino, jog B. M. K. reikalavo iš jo pinigų, o negavusi grasino, jog „tu padvėsi, aš nekviesiu greitosios pagalbos“ (2012 b. vasario 12 d. posėdžio garso įrašas 25 min. 30 s. iki 55.37 s.).

Tai, jog ieškovė už L. K. ir S. K. mokėjo komunalinius mokesčius paneigia ir pačios ieškovės paaiškinimai dėl buto nuosavybės teisės, ir Nekilnojamojo turto registro išrašas, pagal kurį butas, esantis (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, ginčo laikotarpiu nepriklausė L. K. ir S. K.. Kadangi L. K. ir S. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, nuosavybės teise nepriklausė, jie neturėjo įstatyminės pareigos jį išlaikyti, todėl ieškovės patirtos išlaidos buto išlaikymui vertintinos jos asmeninėmis išlaidomis. Be to, į bylą pateikti įrodymai apie ieškovės mokėtus komunalinius mokesčius yra neaktualaus laikotarpio: L. K. mirė 2012 m. spalio 4 d., S. K. mirė 2016 m. balandžio 26 d., o į bylą pateikti mokėjimo dokumentai už laikotarpį nuo 2016 m. birželio – spalio mėnesius (b.l.49,50).

Vertinant ieškovės pateiktą įrodymą dėl rūpybos paslaugų kainos, t.y. skelbimą iš internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt, pasisakytina, jog skelbimas buvo išspausdintas 2017 m. sausio 3 d., jame nenurodyta paslaugos kaina, o ranka padarytas įrašas „ kaina:100-200 Eur/mėn.„ nepatvirtina rinkoje buvusių paslaugos kainų. Svarbu ir tai, jog ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių susitarimų tarp ieškovės ir dviejų iš L. K. ir S. K. anūkų (mirusieji turėjo 4 anūkus) buvimą, nėra duomenų apie žodinių susitarimų buvimą (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, jog L. K. mirė 2012 m. spalio 4 d., t.y. esant gyvam ieškovės sutuoktiniui V. K., todėl įstatyminė prievolė išlaikyti savo tėvus buvo būtent sūnaus, o ne anūkų, kuriems reiškiamas reikalavimas (CK 3.205 straipsnis).

Įvertinus nurodytus argumentus, reikalavimas priteisti 11520 Eur kompensaciją už senelių priežiūrą atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtas 300,00 Eur atstovavimo išlaidas (b.l.31,32). Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius. Teismas vertina, jog atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos ne tik kad atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bet yra priimtinos ir nelaikomos pernelyg dideliu išlaidavimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovės atsakovų naudai priteisiama 150,0 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš ieškovės priteistina 7,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės B. M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams V. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (šimtas penkiasdešimt Eur) kiekvienam bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės B. M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,75 Eur (septynis Eur 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.