Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad po pareiškėjo tėvo S. S. mirties į notarą niekas nesikreipė ir palikimo išduodant paveldėjimo teisės liudijimus nepriėmė. Po S. S. mirties liko gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nėra registruotas VĮ Registrų centre, tačiau buvo apskaitytas (duomenys neskelbtini) k. ūkinėje knygoje. Šį turtą pareiškėjo tėvas įgijo gyvendamas santuokoje su pareiškėjo motina A. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo motinos mirties jo tėvas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir palikimo išduodant paveldėjimo teisės liudijimus nepriėmė, kadangi A. S. vardu nebuvo registruoto turto, tačiau liko įvairūs asmeniniai jos daiktai. Po pareiškėjo motinos mirties jo tėvas priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Visas nekilnojamasis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. S. mirties palikimą priėmė jos vyras S. S.. Šiuo metu visas nekilnojamasis turtas, nepaisant to, kad priklausė mirusiam pareiškėjo tėvui, neregistruotas VĮ Registrų centre. Tam, kad tinkamai sutvarkyti teisinę registraciją, pareiškėjas privalo priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties. Pareiškėjas kaip S. S. įpėdinis faktiškai priėmęs palikimą kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto įregistravimo, tačiau daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus gali būti registruojamos tik kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pretenduojant į nekilnojamąjį turtą, būtina pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad palikimas priimtas. Kitais būdais pareiškėjas negali išspręsti turimo turto (gyvenamojo namo) nuosavybės įforminimo klausimo, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. S. mirties palikimą priėmė mirusiojo sūnus, t. y. pareiškėjas A. S.. Tėvams priklausę pastatai niekam neperleisti, neįkeisti, į pastatus niekas nepretenduoja. Po S. S. mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi tėvo namuose ir iki šiol šiuos namus prižiūri.

Suinteresuotas asmuo V. K. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, atitinkančio įstatymų šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Procesiniai dokumentai jai įteikti.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pareiškėjo atstovė advokatė R. G. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), priklausė pareiškėjo seneliui, t. y. S. S. tėvui, tačiau po kilusio gaisro jį reikėjo perstatyti. Todėl pareiškėjo tėvas perstatė šį namą po gaisro. Suinteresuotas asmuo V. K. išsikėlė iš gyvenamojo namo anksčiau nei pareiškėjas. Pareiškėjas tvarko tėvų namų valdą nuo (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdžio metu prašė patenkinti pareiškimą, patvirtindama pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) po tėvų mirties jų turtą perėmė pareiškėjas A. S., nes tuo metu V. K. buvo susituokusi ir gyveno (duomenys neskelbtini) su šeima. Jos brolis, t. y. pareiškėjas, šienavo tėvų namų valdos teritoriją, kūreno pečių, tvarkė langus. Suinteresuoto asmens teigimu, būtent jos brolis, t. y. pareiškėjas perėmė tėvų turtą po jų mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. S. ir suinteresuotas asmuo V. K. yra S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai (el. b. l. 11-15). Pareiškėjo tėvai susituokė (duomenys neskelbtini)(el. b. l. 85). Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, patvirtintų suinteresuoto asmens V. K. parodymais, nustatyta, kad jų tėvai gyvendami santuokoje perstatė po gaisro gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad namą, esantį nurodytu adresu iki mirties valdė pareiškėjo tėvai patvirtina ir Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma „Dėl S. S. pastatų“, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1971 - 1979 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašytas S. S., S. ūkis, priklausantis kolūkiečių visuomeninei grupei, knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini) m.), tvartas ((duomenys neskelbtini) m.); 1980 - 1982 m. ūkinėje knygoje įrašytas S. S., S. ūkis ir išvardinti šie ūkiui priklausantys pastatai: medinis gyvenamasis namas šiferio stogu (1900 m.), tvartas (1900 m.), pašarinė (1900 m.); 1983 - 1985 m. ūkinėje knygoje įrašyta S. S., S. ūkis (pavardė perbraukta ir įrašyta: ,,Mirė (duomenys neskelbtini)“), šeimos narių sąraše įrašyta žmona S. A., V. (pavardė perbraukta ir įrašyta: ,,Mirė (duomenys neskelbtini)“.), knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: medinis gyvenamasis namas šiferio stogu (1900 m.), tvartas (1900m.), pašarinė (1900 m.) (el. b. l. 18). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos Nr. IG-11 matyti, kad 1986 - 1990 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje nurodomą piliečio S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vardu registruotą gyvenamąjį namą lAl/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) k. 12), S. S. pasistatė pats (el. b. l. 19).

(duomenys neskelbtini) mirus A. S. jos galimi įpėdiniai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl mirusiosios palikimo priėmimo, Kaišiadorių r. notarų kontorose saugomuose (duomenys neskelbtini) m. dokumentuose žinių apie A. S. paveldėjimo bylos sudarymą nėra (el. b. l. 16). Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, patvirtintų suinteresuoto asmens V. K. paaiškinimais, nustatyta, kad po A. S. mirties jos valdytą turtą ir asmeninius daiktus perėmė jos sutuoktinis S. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po S. S. mirties nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo V. K. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, duomenų apie (duomenys neskelbtini) m. pradėtą S. S. paveldėjimo bylą nėra (el. b. l. 17). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po tėvo mirties jis rūpinosi ir iki šiol rūpinasi tėvo namais, prižiūrėdamas, tvarkydamas dokumentus siekdamas įregistruoti nekilnojamąjį turtą. Iš statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2023 m. kovo 7 d. pareiškėjas užsakė tėvui priklausiusio gyvenamojo namo kadastrinius matavimus (el. b. l. 21-33). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas patvirtino, kad pareiškėjas prižiūri, tvarko, remontuoja savo tėvo namus ir namų valdą, esančius tuo pačiu adresu (el. b. l. 20). Aplinkybę kad būtent pareiškėjas iš karto po tėvo mirties pradėjo rūpintis šio turtu (tarp jo – ir nekilnojamuoju turtu) patvirtino suinteresuotas asmuo V. K. bei liudytoja apklausta pareiškėjo sutuoktinė L. S., paaiškinusi, kad iš karto po sutuoktinio tėvo mirties, jos sutuoktinis kartu su ja važiuodavo į tėvų namus, prižiūrėdavo juos, tvarkė stogą, šienavo aplinką, kūreno pečių rudenį, o pavasarį vėdino pareiškėjo tėvams priklausiusias patalpas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 5 dalis).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų, patvirtintų suinteresuoto asmens V. K. bei liudytojos L. S., nustatyta, kad pareiškėjo tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (1969 m. LTSR santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai A. S., jo tėvas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, bet perėmė jos turtą ir įvairius asmeninius daiktus, t. y. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti A. S. turtą kaip savo. Todėl darytina išvada, kad S. S. po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).

Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) Po tėvo S. S. mirties, tik pareiškėja rūpinosi jo tėvams priklausiu nekilnojamuoju turtu, naudojasi juo, prižiūrėjo, tvarkė namus ir jo aplinką. Pareiškėjas prižiūrėjo jo tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybe teismas daro išvadą, kad pareiškėjas A. S. po savo tėvo S. S. mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nustatant pareiškime nurodytus juridinę reikšmę turinčius faktus. Teismo nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po A. S. ir S. S. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė mirusiojo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiojo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.