Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurdas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-27972-905/2020, kuria atsisakytas priimti pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

4. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pažymėjo, kad ginčijamajame privalomame nurodyme nurodyta, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimu, prie pastato (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Vėliau, atsakovui priėmus ginčijamą privalomąjį nurodymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė niekada neegzistavo, o ieškovo atlikti veiksmai buvo susiję ne su naujo objekto (stovėjimo aikštelės) įrengimu, bet su buvusio objekto (privažiavimo kelio) remontu. Paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovas negali nei įteisinti, nei nugriauti automobilių stovėjimo aikštelės, nes jos nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracija šias aplinkybes pranešė atsakovui, tačiau atsakovas įsitikinęs, kad ši civilinė byla yra baigta. Kadangi ginčijamas privalomasis nurodymas ieškovo atžvilgiu turi teismo sprendimo galią, atsakovas jį perdavė antstoliui priverstinai vykdyti. Akivaizdu, kad ši civilinė byla buvo baigta ikiteisminėmis procedūromis. Šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo baigtas, net nepradėjus nagrinėti jos teisme;

4.2. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentais. Pažymėjo, kad tokiu būdu teismas padarė prieštaringas išvadas, t. y. nepriėmė ieškovo ieškinio, neatnaujino bylos nagrinėjimo ir užkirto kelią ieškovui teisme ginčyti atsakovo sprendimą, nes atsakovo sprendimas nebuvo nagrinėtas teisme. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 8 dalis nuostatomis, ginčijamas privalomasis nurodymas yra civilinis procesinis sprendimas nepaisant to, jog jį priėmė ne teisminė institucija, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog toks civilinis procesinis sprendimas negali būti proceso atnaujinimo objektu, yra nepagrįsta;

4.3. Ginčijama nutartis pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsniu ieškovui garantuojamą teisę į teisingą teismą. Vadovaujantis pirmos instancijos teismo sprendimu išeitų, jog teismas atsisako ginti asmens teises vien tuo pagrindu, jog ginčijamo sprendimo neperžiūrėjo teisminė institucija, nepaisant to, jog ginčijamas procesinis sprendimas sukėlė tokias pačias teisines pasekmes ieškovui santykiuose su valstybe, kaip ir teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

5. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-26 nutarties, kuria atsisakytas priimti prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020-08-26 nutartimi UAB „Jurdas“ prašymą atnaujinti bylą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomojo nurodymo ir savavališkos statybos akto nagrinėjimą bei sustabdyti privalomojo nurodymo vykdymą, atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad prašyme nurodomi reikalavimai dėl privalomojo nurodymo ir savavališkos statybos akto iki šiol nėra išnagrinėti teismine tvarka ir dėl jų nėra priimto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kurį būtų galima peržiūrėti UAB „Jurdas“ prašyme nurodomais proceso atnaujinimo pagrindais.

7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodė, kad ginčijamas privalomasis nurodymas yra civilinis procesinis sprendimas nepaisant to, jog jį priėmė ne teisminė institucija, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog toks civilinis procesinis sprendimas negali būti proceso atnaujinimo objektu, yra nepagrįsta. Taip pat pažymėjo, kad ginčijama nutartis pažeidžia garantuojamą teisę į teisingą teismą, t. y. teismas atsisako ginti asmens teises vien tuo pagrindu, jog ginčijamo sprendimo neperžiūrėjo teisminė institucija, nepaisant to, jog ginčijamas procesinis sprendimas sukėlė tokias pačias teisines pasekmes kaip ir teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

8. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal teismų praktiką, įstatymo sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, jog civilinis ginčas buvo išnagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nėra; bylos užbaigimas reiškia teismo sprendimo, kuriuo ginčas tarp šalių dėl materialaus teisinio reikalavimo išspręstas iš esmės, arba nutarties, kuria byla nutraukta, įsiteisėjimą; nesant privalomos proceso atnaujinimo civilinėje byloje sąlygos – bylos užbaigimo, proceso atnaujinimas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-310-236/2019). Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

9. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Jurdas“ reikalavimai dėl privalomojo nurodymo ir savavališkos statybos akto būtų nagrinėti teismine tvarka ar dėl jų būtų priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Taigi nėra privalomos proceso atnaujinimo civilinėje byloje sąlygos – bylos užbaigimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti UAB „Jurdas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Pažymėtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-12-19 priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191219-00061, kuriame nurodyta, kad privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, apelianto samprotavimai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio tariamo pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti.

11. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-28 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.