Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PGS Group“ nemokumo administratoriaus M. K. pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PGS Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo Š. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PGS Group“ atstovas nemokumo administratorius prašė pripažinti BUAB “PGS Group” bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad buvęs įmonės vadovas Š. N. nemokumo administratoriui neperdavė įmonės dokumentų, tinkamai nevykdė buhalterinės apskaitos, neteikė finansinės atskaitomybės, todėl administratorius negali šiai dienai tiksliai nustatyti įmonės įsipareigojimų, debitorių, neturi galimybės peržiūrėti sandorius, juos ginčyti, įvertinti įmonės turto įsigijimą, pardavimą, nurašymą ir kt. Įmonės tyčinį bankrotą lėmė ne tik vadovo dokumentų neperdavimas, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, tačiau ir vadovo veiksmai, padidinę kreditoriams žalą dėl nesikreipimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo laiku. Įmonė vienintelę finansinę atskaitomybę teikė už 2016 metus, nemokumo administratorius negali tiksliai įvertinti kiek ir kokio turto įmonė turėjo 2017-2021 metais, vertinti 2016 metų duomenis būtų netikslinga, kadangi atsižvelgiant į įmonės banko sąskaitos išrašus matyti, jog įmonė pervežimo veiklą vykdė aktyviai, kasdien generavo pajamas, todėl neturint jokių įmonės buhalterinių dokumentų sunku įvertinti įmonės turto kaitą, sandorius per penkerius Š. N. vadovavimo metus. Bendra įmonės finansinė situacija rodo, jog įmonės finansinė atskaitomybė buvo neteikta už visus Š. N. vadovavimo metus, įmonės dokumentai administratoriui neperduoti, be to įmonei visai nebeturint lėšų sąskaitoje, skolos didėjo dar visus 2020 metus (skolos buvo prisiteisinėjamos teismine tvarka, išduodami vykdomieji raštai), tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų bankroto bylai iškelti. Š. N. žinodamas, jog įmonės finansinė būklė yra kritinė vėliausiai nuo 2020 m. vidurio elgėsi nerūpestingai, pažeidė pareigą rūpintis savo vadovaujama bendrove, veikti jos bei kreditorių naudai ir interesais. Š. N. iki šiol elgiasi itin nerūpestingai, paliko įmonę su didžiuliais įsiskolinimais, nepriima jokių jam adresuojamų laiškų, nebendradarbiauja su administratoriumi, neperduoda įmonės dokumentų, ignoruoja jam skiriamas nuobaudas. Pareiškėjo nuomone, visos nurodytos aplinkybės pagrindžia esant nustatytą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

3. Bylos nagrinėjimo dieną Š. N. pateikė teismui prašymą bylos nagrinėjimą atidėti ne trumpiau nei mėnesiui. Nurodė, jog jis negyvena Lietuvoje, tačiau ketina organizuoti įmonės dokumentų perdavimą nemokumo administratoriui.

4. Prašymas bylos nagrinėjimą atidėti netenkintinas. Bankroto byla UAB „PGS Group“ iškelta dar 2022 m. sausio 20 d. Teismo nutartimi Š. N. įpareigotas perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-169-369/2022 Š. N. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1 400 Eur bauda. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui Š. N. už įmonės dokumentų administratoriui neperdavimą paskyrė 200 Eur baudą. Apie šios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą Š. N. tiek asmeniškai, tiek per atstovą teismo buvo informuotas ir pateikė atsiliepimą. Tai reiškia, kad jis neabejotinai buvo informuotas ir apie savo pareigą perduoti administratoriui ir įmonės dokumentus bei turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko tai padaryti dar iki šios bylos nagrinėjimo dienos. Be to nėra aišku ar įmonės dokumentus (ir kokius) jis perduos.

5. Atkreiptinas dėmesys, kad Š. N. nurodo, jog jis gyvena ne Lietuvoje, tačiau arba tai neatitinka tikrovės, arba savo tikrąją gyvenamąją vietą jis slepia, nes procesiniuose dokumentuose savo gyvenamąją vietą nurodo Lietuvoje – (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu tenkintinas.

6. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi UAB „PGS Group“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. A., bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atstatydintas BUAB „PGS Group“ nemokumo administratorius A. A. ir naujuoju nemokumo administratoriumi paskirtas M. K..

7. Buvęs nemokumo administratorius naujai paskirtam administratoriui perdavė tik įmonės bankroto proceso dokumentus ir nurodė, jog buvęs bendrovės vadovas nėra perdavęs jokių bendrovės dokumentų ar turto, bendrovės vadovui siųsti dokumentai grįžo neįteikti, į elektroniniu paštu siųstą raginimą vadovas neatsakė, į skambučius telefonu neatsiliepė. Nemokumo administratorius M. K. taip pat siuntė vadovui įsakymą dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo, tačiau siųsti dokumentai grįžo neįteikti. VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2022 m. vasario 8 d. įmonės vadovu ir akcininku buvo Š. N..

8. Nemokumo administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl baudos skyrimo Š. N.. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui Š. N. paskyrė 200 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-169-369/2022 Š. N. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1 400 Eur bauda. Nutarimu teismas konstatavo, jog UAB „PGS Group“ vadovas Š. N. vėliausiai nuo 2020 m. birželio 30 d. žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą, tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl nemokumo proceso (bankroto) bylos iškėlimo nesikreipė, bankroto procedūrą inicijavo VMI.

9. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką tyčiniu bankrotu laikomas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant juridinį asmenį (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarant sandorius, kai tapo arba turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

10. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015). Viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

12. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

13. VĮ Registrų centro duomenimis paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2016 metų laikotarpį. Š. N. vadovaudamas UAB „PGS Group“ neteikė finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui. Iš byloje esančių įmonės PVM deklaracijų matyti, jog įmonė aktyviai vykdė veiklą, t. y. 2018 m. sausio mėn. deklaravo 72 323 Eur sandorių sumas, kurios apmokestintos PVM, 2018 m. gruodžio mėn. – 41 992 Eur, 2019 m. kovo mėn. – 28 729 Eur, nuo 2019 m. spalio mėn. sandorių apmokestinamų PVM įmonė nebedeklaravo. Iš įmonės banko sąskaitų išrašų matyti, jog 2019 m. spalio – lapkričio mėn. įplaukų iš įmonės veiklos nebuvo, o gruodžio mėn. prasidėjo antstolio išskaitos iš sąskaitos. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog įmonė 2019 m. pabaigoje veiklos nebevykdė.

14. Pareiškėjas nurodo, kad administratorius negali tiksliai įvertinti kiek ir kokio turto įmonė turėjo 2017-2021 metais, neturint jokių įmonės buhalterinių dokumentų negali įvertinti turto kaitą, sandorius per penkerius Š. N. vadovavimo metus.

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nagrinėjamo tyčinio bankroto požymio (netinkamai ir (arba) apgaulingai vykdomos buhalterinės apskaitos) specifika pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

16. Teismo vertinimu, administratoriaus pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai. Svarbu pažymėti, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2017-2021 m., buvęs įmonės vadovas nenurodė jokių šių dokumentų nepateikimo priežasčių ir šios priežastys iš kitų bylos duomenų nėra žinomos, todėl tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai gali būti laikomi sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Teismas sprendžia, jog dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip pat ir išsamiai įvertinti bankrotą nulėmusias priežastis. Bendrovės vadovo Š. N. argumentas, jog tik buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė yra atsakinga už finansinių ataskaitų teikimą, atmestinas. Kaip minėta anksčiau, viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Nors bendrovės vadovas Š. N. teigia, jog nebuvo sudaryti jokie sandoriai, kuriais turtas būtų buvęs perleistas, nebuvo atliekama jokių sąmoningų veiksmų, kurie galėtų nulemti įmonės bankrotą, tačiau dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo, nėra galimybės tai patvirtinti/ nustatyti. Bendrovės vadovas Š. N. nepaneigė, kad, nepaisant netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, egzistuoja galimybė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Taigi tokie veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

17. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „PGS Group“ buvęs vadovas Š. N. ne tik neperdavė dokumentų, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau ir savo nerūpestingu elgesiu pažeidė pareigą rūpintis savo vadovaujama bendrove, veikti jos bei kreditorių naudai ir interesais, aplaidžiai valdė įmonę, nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo laiku.

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog įmonė dalies savo finansinių įsipareigojimų nevykdė nuo 2019 m. kovo mėn. Vienas didžiausių įmonės kreditorių BUAB Fleet Management and Outsourcing 2019 m. balandžio 17 d. nutraukė paslaugų sutartį su UAB „PGS Group“ dėl neapmokėjimo už teikiamas paslaugas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių BUAB Fleet Management and Outsourcing buvo priteista 224 349,97 Eur skolos ir 14 021,87 Eur palūkanų (civilinė byla Nr. e2-3018-603/2020). Tačiau bendrovės vadovas žinodamas, jog iš įmonės yra priteistos tokio dydžio skolos, įmonė skolinga ir kitiems kreditoriams, tarp kurių ir VMI, nesiėmė jokių veiksmų bankroto bylai kelti. Bankroto byla įmonei iškelta tik 2022 m. sausio 20 d., kurią inicijavo kreditorius VMI. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi patikslino kreditorių sąrašą ir jį patvirtino 365 616,94 Eur sumai.

20. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo Š. N., būdamas įmonės vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ar ieškoti būdų pagerinti jos finansinę padėtį. Todėl teismas daro išvadą, jog įmonės buvęs vadovas Š. N., laikytinas atsakingu dėl BUAB ,, PGS Group“ tyčinio bankroto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PGS Group“ (j. a. k. 304259512) bankrotą pripažinti tyčiniu.

Pripažinti buvusį likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PGS Group“ vadovą Š. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakingu už įmonės tyčinį bankrotą.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.