Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam Š. N., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Š. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „X“ valstybės biudžetui 2020 m. birželio 30 d. buvo skolinga 35 372,84 Eur (b. l. 21). Pagal paskutinius registrui teiktus dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), UAB „X“ turtas 2016 m. siekė 2 500 Eur, kurį sudarė tik ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 0,00 Eur (b. l. 19-20). Taigi, bylos duomenys iš esmės leidžia spręsti, kad UAB „X“ tapo nemoki 2020 m. birželio 30 d., kai jos įsiskolinimas valstybės biudžetui virš dešimt kartų viršijo įmonės turimą turtą, ir apie tai įmonės vadovas turėjo žinoti. Nuo to laikotarpio mokestinė nepriemoka VMI tik didėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2017 m. kovo 17 d. UAB „X“ vadovas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. N.. (b. l. 5), taigi būtent jo vadovavimo minėtai bendrovei metu augo bendrovės mokestinės nepriemokos. VMI pateikto pareiškimo duomenimis, nuo 2020 m. sausio 20 d. buvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, tačiau bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Viešųjų registrų duomenimis bendrovė neturi jokio nekilnojamojo turto ar registruotų transporto priemonių (b. l. 2-6). Po to, kai buvo pateikta VĮ „Registrų centras“ finansinės ataskaitos už 2016 metus, kokiomis pajamomis įmonė disponavo po šio laikotarpio nežinoma, kadangi bendrovė po to nebeteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitose ar kasoje. Dėl to tiksliai įvertinti šios įmonės finansinę būklę paskutiniu penkerių metų periodu nėra galimybės. Iš byloje esančių duomenų spręstina, jog UAB „X“ nuo 2020 m. birželio 30 d. tapo nemoki. Pažymėtina, jog ši aplinkybė įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų, kad Š. N. būtų ėmęsis kokių nors racionalių sprendimų, ėmęsis veiksmų įmonės mokumui atkurti, byloje nėra. Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1414-392/2022, kopijos matyti, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o VMI, kurios pareiškimas buvo patenkintas ir UAB „X“ iškelta bankroto byla (b. l. 44-46). Be to, VMI pateikto pareiškimo duomenimis, vadovaujant Š. N., VMI nuo 2020 m. sausio 20 d. surašė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš bankų sąskaitų ir sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau galutinai mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „X“ vadovas Š. N.., vėliausiai nuo 2020 m. birželio 30 d. žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl nemokumo proceso (bankroto) bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo kreditorius VMI.

Apibendrinat tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog Š. N., būdamas UAB „X“ direktoriumi ir žinojęs apie įmonės nemokumą bei didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, taip pat žinojęs apie jos finansinę padėtį bei tai, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, tyčia nuo tada, kai įmonės įsiskolinimas viršijo įmonės turtą, iki kol VMI prie FM pati pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „X“ teismui nesiėmė veiksmų dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą Š. N., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nenustatyta Š. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, šiuo metu verčiasi individualia veikla, duomenų apie jo šeimą, turtinę padėtį teismas neturi. LITEKo duomenimis asmuo teistas, baustas administracine tvarka, dažniausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, tačiau porą kartų ir už administracinius nusižengimus valdymo tvarkai, tai yra už vadovo teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymą, administruojant UAB „X“ veiklą (už metinių finansinių atskaitomybių VĮ „Registrų centrui“ nepateikimą, PVM deklaracijų VMI nepateikimą). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, Š. N. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti Š. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, bei skirti administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.