Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų D. K., D. K., M. L., L. Š., V. Š., G. T., D. P., Z. G., J. M., R. L., G. S., S. R., A. V., V. M., V. V., J. N., E. N., O. S., A. B., E. M., T. V., L. L., T. L., A. S. – M., G. D., K. J., B. S., G. K., V. J., A. Š., S. S., V. J., N. L., Ž. M., G. Š., D. K., R. L., D. J., G. D., A. K., J. K., V. M., M. L., R. T., A. V., A. D., A. M., A. U., S. T., E. M., R. T., I. T. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2020-08-07 nutarimo Nr. V15-43, kuriuo paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-06-30 nutarimas Nr. M15-36, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

16. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl teismo kompetencijos, konstatuotina, jog ir nagrinėjamu atveju teismas gali pasisakyti tik dėl to, ar aukštesnysis prokuroras, spręsdamas pareiškėjų pareiškimo ir 2020-08-07 priimto nutarimo pagrįstumą, nepažeidė nagrinėjimo procedūros.

17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016).

19. Dėl įrodinėjimo naštos pasisakytina, kad pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, šių procedūrų nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 12, 178 straipsniai). Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo - Šiaulių apygardos prokuratūra (tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek prašymo nagrinėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek prašymo nagrinėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek prašymo nagrinėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjų kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai.

Dėl viešojo ar privataus intereso gynimo atribojimo.

20. Įvertinus Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-08-07 nutarimo turinį, konstatuotina, jog prokuroras, nagrinėdamas skundą, rinko įrodymus, juos analizavo, tyrė pareiškime nurodytas aplinkybes, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas motyvavo. Aukštesnysis prokuroras nustatė, kad prokuroras, priimdamas 2020-06-30 nutarimą Nr. M15-36, dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, surinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo, vertino ir argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, konstatavo, jog pareiškime nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra privataus pobūdžio, kurie negali būti vertinami kaip viešasis, t. y. visuomenės ar jos dalies interesas.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Teisinius pagrindus prokurorams reikšti ieškinius viešajam interesui ginti nustato Prokuratūros įstatymas. Šio įstatymo 19 straipsnyje nurodoma, kad prokurorai tokius ieškinius reiškia, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs viešojo intereso teisinės sampratos, tai suponuoja, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006).

22. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006).

23. Ieškiniai dėl viešojo intereso gynimo turi visiškai savarankišką ieškinio objektą – visuomenės suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju Šiaulių apygardos prokuratūra tinkamai taikė CPK 49 straipsnio 1 dalies ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo, jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į teismą ginant tai kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą prašydami apginti viešąjį interesą, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl neatlygintinio servituto nustatymo. Pareiškėjai prašo ginčyti dėl Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos parengimo Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, detaliuoju planu. Šiuo atveju prašoma ginčyti sprendimus, kurių pagrindų buvo padalintas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o šie veiksmai buvo atlikti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008-11-17 įsakymu Nr. A-1427 „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“.

25. Teismas iš esmės sutinka su Šiaulių apygardos prokuratūros nustatytomis aplinkybėmis (tai patvirtina ir iš prokuratūros gautos prašymų (pareiškimų, skundų) nagrinėjimo bylos), jog į Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatves galima patekti kitu keliu, t. y. yra kitas įvažiavimas; ginčo kelias įrengtas privataus asmens (privačių asmenų) lėšomis ir nuosavybės teise priklauso ne savivaldybei ar valstybei, o privačiam asmeniui (privatiems asmenims). Privačiam asmeniui priklauso ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrengtas kelias. Todėl susiklosčiusi konfliktinė teisinė ir faktinė situacija turėtų būti sprendžiama pasitelkiant į pagalbą ne viešojo intereso institutą, kadangi šiuo atveju jo nėra. Nenustačius viešojo intereso pažeidimų, priimant ginčijamą administracinį aktą, prokurorui nėra teisinio pagrindo inicijuoti teisminį procesą dėl administracinio akto panaikinimo ar taikyti kitas Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones.

Dėl termino ginti viešąjį interesą.

26. Dėl termino ginti viešąjį interesą, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus ir sutinka su prokuratūros nustatytomis aplinkybėmis, nes nuo minimo sprendimo yra praėję beveik 12 metų ir tai riboja prokurorui galimybę taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prokuroro motyvai sprendžiant dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo kreipiantis į teismą negali būti tik formaliai teisėti. Prokuroras, spręsdamas dėl galimybių ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą pareiškimu, prašymu ar ieškiniu, turi taikyti visumą teisės normų ir vertinti esamą situaciją, kilsiančius padarinius. Prokuroras turi pareigą ir vertinti, ar kreiptis su ieškiniu, pareiškimu į teismą viešajam interesui ginti, net jei mano, jog galimai viešasis interesas pažeistas, ar egzistuoja visos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą nei galimo pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokie bus tikrieji ieškinio tenkinimo padariniai ir pan.). Be abejonės prokuroro veikimas turi ribas, kurias nurodytuoju atveju apibrėžia terminas, per kurį prokuroras gali kreiptis į teismą ir kelių viešųjų interesų konkurencija. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje 4 dalyje nurodyta, kad prokuroras gali priimti nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą tik vienu atveju, kai nenustato viešojo intereso pažeidimo, neturi būti vertinamas atsietai nuo kitų tokiam sprendimui priimti taikytinų teisės normų ir jų vertinimo konkrečioje situacijoje.

27. Ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą, o tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, pavyzdžiui, ar visuomenė patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius, taip pat, ar dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas, ar nėra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo pažeidimo padarymo, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013).

28. Prokuroras, praleidęs bendrą pareiškimo teismui padavimo terminą (vieno mėnesio terminą), turi teisę teismo prašyti terminą atnaujinti, tačiau nebegali to daryti praėjus 10 metų nuo administracinių aktų priėmimo dienos, kadangi nuo 2016-07-01 įsigaliojo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalies normos pakeitimas, pagal kurį skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Pagal teismų praktiką, diena, nuo kurios skaičiuojamas terminas prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu (prašymu) yra ta, kai prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, tačiau nuo 2016-07-01 įsigaliojus ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies redakcijai, tokia teise prokuroras gali pasinaudoti tik nepraėjus 10 metų terminui nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016- 11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016, 2017-06-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-609-261/2017).

29. Nagrinėjamu atveju ginčytini sprendimai (Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2005-09-29 sprendimas Nr. T-270 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimų plėtros schemos patvirtinimo”, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005-09-29 sprendimas Nr. T-344 „Dėl pritarimo (duomenys neskelbtini) kaimų Šiaulių rajone plėtros schemai“) buvo priimti 2005 metais, detalusis planas patvirtintas 2008 metais, tai yra daugiau nei prieš 10 metų. Todėl konstatuotina, kad prokuroras pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, iš esmės atsisakant kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo. Pareiškėjai pareiškimu prašo prokuroro taikyti viešo intereso gynimo priemones, tačiau kiekvieno pareiškėjo atveju yra skirtinga faktinė ir teisinė situacija dėl reiškiamų reikalavimų, todėl šių aplinkybių visumos negalima laikyti tiek svarbiomis, kad ginti visų pareiškėjų reiškiamus reikalavimus kaip viešą interesą ir laikyti tiek reikšminga ar reikalinga visuomenei ar jos daliai. Teismo vertinimu Šiaulių apygardos prokuratūra pagrįstai atsisakė naikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokuroro 2020-08-07 nutarimą Nr. M15-36 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Dėl įrodymų rinkimo sprendžiant viešojo intereso gynimo tikslingumo klausimo, įrodymų analizavimo bei tinkamo vertinimo, motyvuotos išvados.

30. Paskirstęs įrodinėjimo naštą byloje, teismas, vertindamas šalių argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju, tiek Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus aukštesniojo prokuroro 2019-08-07 nutarime Nr. V15-43, tiek Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-06-30 nutarime Nr. M15-36 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nurodyta pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjų prašymai dėl viešojo intereso gynimo buvo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai, tai patvirtina pareiškėjų prašymų nagrinėjimo bylų (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Be to, sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjai skunde iš esmės naujų argumentų nenurodė, o visi argumentai dėl detaliojo plano ir su tuo susijusių sprendinių (servitutų nustatymo) teisėtumo yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu bei motyvuotai įvertinti priimtuose nutarimuose.

31. Teismas sutinka su Šiaulių apygardos prokuratūros argumentais, kad aukštesnysis prokuroras dar 2016 m. birželio 23 d. nutarime Nr. T5-484 vertino Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-270 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimų plėtros schemos patvirtinimo“ patvirtintos (duomenys neskelbtini) kaimų plėtros schemos sprendinius, nustatė, kad rengiami (duomenys neskelbtini) kaimų Šiaulių rajone plėtros schemos tik konceptualūs (apytiksliai) sprendiniai. Vertino ir iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos teiktus atsakymus asmenims į pasiūlymus dėl minėtos schemos plėtros, vertino 2011 m. kovo 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-74 buvo pakoreguotą (duomenys neskelbtini) kaimų plėtros schemą (specialųjį planą), Šiaulių miesto savivaldybės patvirtintą Specialųjį planą. Minėtame nutarime tai pat buvo vertinamas ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos parengimo Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, detalusis planas, kurio planavimo sąlygų sąvade, patikslintas 2008 m. gegužės 22 d.

32. Teismas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad prokuroro atlikto tyrimo apimtis yra nepakankama, nes nebuvo prašoma specialistų išvadų, priimant sprendimus. Teismas pritaria aukštesniojo prokuroro išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė – praėjęs ilgas laiko tarpas nuo teisinių santykių atsiradimo momento, t. y. buvęs žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), administraciniu aktu buvo suformuotas 2002 m. vasario 18 d., t. y. prieš 18 metų, o detalusis planas buvo patvirtintas 2008 m. lapkričio 17 d., t. y. prieš beveik 12 metų, kas be abejonės riboja galimybę apskųsti administracinius aktus.

33. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimčių – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamais aktais priėmimu, padarymas ar ginčas keliamas dėl išimtinei valstybės nuosavybei priklausančio turto – skundo padavimo terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) <...> įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir organizavimo tvarką prokurorams privalomi. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 „Dėl rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo patvirtinimo“ patvirtino Rekomendacijas dėl viešojo intereso gynimo (nuo 2020-10-15 galiojanti redakcija), kurių 24 punkte nurodyta, kad „papildoma medžiaga gali būti nerenkama ir pareiškėjo ar jo atstovo pateikti teisiniai argumentai neanalizuojami, jeigu yra suėję teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai”.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstai nereikalautos specialisto išvados ir papildoma medžiaga dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo ir, svarbiausia, įgyvendinimo, įforminant detaliajame plane nurodytus servitutus, dėl detaliųjų planų derinimo su bendraisiais ir specialiaisiais planais.

35. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjai turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jų kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) išnagrinėjimo rezultatų negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad priimant pareiškėjų skundžiamus nutarimus, nėra pažeistos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl ir nėra pagrindo juos naikinti.

36. Be to, nenustatytas pagrindas konstatuoti, jog buvo padarytas koks nors teisės aktų pažeidimas, kuris sudarytų pagrįstas prielaidas materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Pabrėžtina, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės ištirtos ir įvertintos priimant atitinkamus sprendimus, o aukštesnysis prokuroras šiuos motyvus vertino kaip pagrįstus ir jiems pritarė. Apibendrinant konstatuotina, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018). Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių.

37. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad pareiškėjai skunde nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundas yra netenkintinas (CPK 49 straipsnio 1 dalis), t. y. konstatuotina, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-08-07 nutarimas Nr. V15-43, kuriuo paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-06-30 nutarimas Nr. M15-36, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, yra pagrįsti bei teisėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų skundo dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-08-07 nutarimo Nr. V15-43, kuriuo paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-06-30 nutarimas Nr. M15-36 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Šiaulių apygardos prokuratūros dėl skundo nagrinėjimo pateiktas pašymų (pareiškimų, skundų) nagrinėjimo bylas (viso 9 tomai).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.