Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-02-21 · Civilinė byla Nr. 2A-118-372/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-21
Bylos Nr.
2A-118-372/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė (pran.), Vytautas Kursevičius
Ieškovas
A. S., H. S., S. A., R. A.
Atsakovas
AB Šiaulių bankas
Kategorijos
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-118-372/2012Teisėjas A. Martinavičius Proceso Nr. 2-07-3-01270-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4., 121.18. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S., H. S., S. A., R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., H. S., S. A., R. A. ieškinį atsakovui AB Šiaulių bankas dėl vienašalio sandorio (paprastojo vekselio) pripažinimo negaliojančiu bei vykdomojo įrašo panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai S. A., R. A. 2011-02-01 ieškiniu bei ieškovai A. S., H. S. 2011-03-03 ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą atsakovui AB Šiaulių bankas, prašydami pripažinti negaliojančiu 2009-07-28 neprotestuotiną paprastąjį vekselį 109 231,61 Lt sumai, kuriame vekselio davėju nurodytas S. A., laiduotoja nurodyta sutuoktinė R. A., o vekselio turėtoju AB Šiaulių bankas; pripažinti negaliojančiu 2009-07-28 neprotestuotiną paprastąjį vekselį 109 231,61 Lt sumai, kuriame vekselio davėju nurodytas A. S., laiduotoja nurodyta sutuoktinė H. S., o vekselio turėtoju AB Šiaulių bankas; panaikinti Šiaulių miesto 6 notaro biuro notaro D. J. 2010-07-23 vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovą AB Šiaulių bankas grąžinti ieškovams visas pinigų sumas, kurias jis yra gavęs pagal anksčiau nurodytus vykdomuosius įrašus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-17 nutartimi bylos sujungtos. Ieškovai nurodė, kad 2009 m. liepos 28 d. AB Šiaulių bankas ir UAB „Cedora” sudarė 2008 m. rugsėjo 10 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą, pagal kurį UAB „Cedora” įsipareigojo gautą 109 231,61 Lt kreditą grąžinti bankui iki 2010 m. liepos 30 d. Ieškovai A. S. ir S. A. pasirašė paprastus neprotestuotinus vekselius 109 231,61 Lt sumai. H. S. ir R. A. vekselyje įrašytos laiduotojomis. Atsakovas ieškovus užtikrino, kad vekselis nieko nereiškia, kad tai tik formalus dalykas ir jis nebus ir negali būti panaudotas prieš ieškovus, nes fiziniai asmenys negali būti atsakingi už juridinio asmens prievoles. 2010 m. kovo 18 d. kredito sutarties priede atsakovas nurodė, kad UAB „Cedora“ likutinė negrąžinto kredito suma yra 89 903,30 Lt. UAB „Cedora“ iškelta bankroto byla. Vekseliu bankas siekia nesąžiningai praturtėti nes tokiai pat sumai yra pareiškęs reikalavimą ne tik dviem ieškovams, bet ir pareiškė kreditorinį reikalavimą UAB „Cedora“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš ieškovų S. A., R. A., A. S., H. S. 27,35 Lt teismo išlaidas valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas nurodė, kad iš esmės ieškovai ginčijo vekselį bendraisiais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, nurodydami, kad vekselis pripažintinas negaliojančiu, nes jo pasirašymas neatitinka tikrosios ieškovų valios, kadangi ieškovai pasirašydami vekselius suklydo, nes nežinojo vekselių pasirašymo teisinių pasekmių, o atsakovas pasinaudojo jų suklydimu. Teismas nustatė, kad ieškovai nenurodė jokių formalių vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumų (jo rekvizitų), taip pat nenurodė jokio vekselio turėtojo nesąžiningumo. Teismas pažymėjo, kad abu ieškovai turi didelę praktiką, sudarydami sandorius, ilgą laiką bendravo su banku, sudarydami sutartis, ne kartą taikė kreditavimo sutarčių užtikrinimo priemones. Teismas, nenustatęs formalių paprastųjų vekselių trūkumų, nenustatęs nei esminio suklydimo, nei apgaulės, pasirašant paprastuosius vekselius, konstatavo, jog ieškovai privalo įvykdyti vienašalį sandorį – apmokėti pagal paprastuosius vekselius, tačiau jiems išlieka teisė, apmokėjus daugiau nei numatyta kaip kreditavimo sutartyje, laikant pagal šią sutartį paprastuosius vekselius užtikrinimo priemone, kreiptis į teismą dėl tų permokėtų sumų priteisimo, esant nepagrįstam kitos šalies praturtėjimui.

Taip pat teismas nustatė, kad ieškovai nenurodė jokių aktyvių atsakovo veiksmų, kuriais ieškovai būtų tyčia klaidinami, priešingai, aiškiai buvo nurodyta, jog kreditavimo sutartis, nesant užtikrinimo laidavimu ar vekseliais, nebus pratęsta, ši užtikrinimo priemonė buvo įtraukta į sutartį, tuo tapdama sutartine užtikrinimo priemone ( LR CK 6.70 str.).

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nebuvo jokių kliūčių ieškovams prieš pasirašant vekselius visapusiškai įvertinti prisiimamos prievolės pobūdį, pasitarti su teisininkais, turint ieškovams patirties sudarant civilinius sandorius, į tai, jog ieškovai S. A. ir A. S. po paprastųjų vekselių pasirašymo taip pat atliko aktyvius veiksmus, siekdami užtikrinti vekselių laidavimą, nė vienas iš ieškovų nesiėmė aktyvių veiksmų paprastųjų vekselių užginčijimui iki priverstinio išieškojimo pradžios, pateikė atsakovui prašymus dėl skolos išdėstymo. Dėl to teismas laikė, jog ieškovai patys buvo nepateisinamai nerūpestingi, prieš įvykdydami vienašalį sandorį – pasirašydami paprastuosius vekselius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai A. S., S. A. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiais neprotestuotinus paprastuosius vekselius išrašytus 2009-07-28 vekselių turėtojui AB Šiaulių bankas, kuriuose vekselio davėjais nurodyti: A. S., o laiduotoją sutuoktinę H. S., bei S. A., o laiduotoją R. A..

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismas nenagrinėjo sutartinių santykių tarp ieškovų ir atsakovo dėl paprastųjų vekselių išrašymo pagrindo, nors toks reikalavimas ieškiniuose buvo nurodytas kaip pagrindinis teisinis pagrindas. Atsakovas veikdamas nesąžiningai bei panaudodamas apgaulę (LR CK 1.91 str.), o ieškovams nesuprantant pasekmių bei neturint kitos išeities, privertė pasirašyti paprastuosius vekselius, nors atsakovas suprato, kad ieškovai, kaip fiziniai asmenys, susidariusioje situacijoje yra nuo banko priklausomi, turi neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpni, neinformuoti bei nepatyrę vekselių teisiniuose santykiuose.Pasirašytas kredito sutartis ir pasirašytus paprastuosius vekselius teismas turėjo vertinti atsižvelgdamas į LR CK 6 knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias skolos perkėlimo instituto santykius, kadangi vekselių pagalba juridinio asmens skola buvo perkelta fiziniams asmenims. Teismas nemotyvuotai pripažino ieškovus atsakingus už skolininką juridinį asmenį, pažeidusį prievolę ir tuo pagrindu ieškinį taip pat netenkino nepagrįstai.Pasirašant ginčijamus, vekselius buvo pažeisti protingumo bei sąžiningumo principai. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, pažeidė jų vertinimo taisykles (LR CPK 185 str.). Nesigilino į tai, kad ieškovai buvo priversti pasirašyti įsipareigojimus,, atsakovui nesąžiningai nesuteikus visos informacijos apie teisines tokių veiksmų pasekmes.Pasirašyti paprastieji vekseliai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai. LR CK 1.5 str. imperatyviai nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB Šiaulių bankas prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantų motyvas, jog atsakovas veikė nesąžiningai ir naudojo apgaulę (CK 1.91 str.), ieškovus priversdamas pasirašyti paprastuosius vekselius yra visiškai nepagrįstas, nes jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors tyčinius nesąžiningus veiksmus, pasirašant vekselius, ieškovai teismui nepateikė ir teismas nenustatė.

Taip pat nepagrįstas apeliantų teiginys, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo nuostata, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti atsakovo sąžiningumu vekselių pasirašymo procese ar notarui atliekant vykdomuosius įrašus pagal pateiktus vekselius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 306 str.). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą, šiuo atveju apeliacinį skundą, paduodančio asmens parašas (CPK 111 str. 2 d. 7 p.). Apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo padavė ieškovai S. A., R. A., A. S., H. S., tačiau jį pasirašė tik S. A. ir A. S.. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškovų S. A. ir A. S. pareikštų argumentų. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai buvo atstovaujami advokato, todėl turėjo galimybę teismui pateikti tinkamai pateikti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs.

Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta“ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007).

Apeliantai prašė pripažinti negaliojančiu vekselį LR CK 1.91 str. pagrindu, t.y., kaip sudarytą apgaulės įtakoje. Apgaulė - tai tylėjimas arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio esminių sąlygų ir aplinkybių. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovai buvo paskatinti sudaryti ne tokį sandorį, kokį jie iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovų elgesys tiek prieš sandorio sudarymą tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovai jokių įrodymų, jog atsakovas tyčiniais veiksmai ar apgaule privertė ieškovus pasirašyti vekselius, nepateikė. Ieškovai yra ilgametę verslo praktiką turintys subjektai, todėl turėjo ir galėjo suprasti sandorio esmę, jie buvo suinteresuoti toliau vykdyti veiklą, naudotis AB Šiaulių banko teikiamomis paslaugomis ir teikti paslaugas AB Šiaulių bankui, ir neabejotinai suprato, kad įmonei turint įsiskolinimų, atsakovui kyla pernelyg didelė rizika, jog įmonė apskritai nebus pajėgi atsiskaityti ne tik pagal esamus, bet ir pagal būsimus įsipareigojimus. Atitinkamai, nėra pagrindo abejoti, kad ieškovai patys buvo suinteresuoti tolesniu verslo vykdymu, ir kaip verslu užsiimantys asmenys, išmanantys verslo praktiką, suprato atsakovo poreikį užsitikrinti kreditorinį reikalavimą kokiu nors prievolių vykdymo užtikrinimo būdu ir savo laisva valia, veikdami ir savo interesais, AB Šiaulių banko naudai išrašė paprastuosius vekselius įmonės skoloms užtikrinti.

Atmestinas apeliantų argumentas, kad pasirašyti paprastieji vekseliai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, neteisingai. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti atsakovo sąžiningumu vekselių pasirašymo procese ar notarui atliekant vykdomuosius įrašus pagal pateiktus vekselius. Kad atsakovas elgėsi sąžiningai, įrodo ir tokia aplinkybė, kad atsakovas reikalauja iš ieškovų tik 89 903,30 Lt, o ne visos vekseliuose nurodytos sumos. Suma atitinka faktinį BUAB „Cedora“ įsiskolinimą, todėl darytina išvada, kad atsakovas, kaip sąžiningas subjektas, tik siekė įgyvendinti teisėtas savo teises ir nepretendavo pasipelnyti iš turimų vekselių.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo argumentus, kad tarp ieškovų ir atsakovo susiklostė skolos perkėlimo santykiai. Skola atsirado vekselio pagrindu. Jokių skolos perkėlimo sutarčių sudaryta nebuvo, o tarp šalių susiklostę santykiai nelaikytini skolos perkėlimo santykiais (LR CK 6.116 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Danutė BurbulienėVytautas Kursevičius