- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2-316-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00149-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Ieškovas
- "Inta"
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „INTA“ (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį dėl atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) (toliau – ir atsakovas) viešojo pirkimo komisijos Mobilios rentgeno kontrolės sistemos (toliau – MRKS) įrengimo Klaipėdos jūrų uosto postams pirkimui organizuoti ir atlikti (toliau – Komisija) sprendimo nutraukti vykdomo tarptautinio atviro konkurso „Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Klaipėdos jūrų uosto postuose pirkimas“, pirkimo Nr. 606053 (toliau – Pirkimas), procedūras, apie kurį tiekėja informuota 2023 m. sausio 9 d. pranešimu Nr. (22.10 Mr)3BE-177, panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą tęsti Pirkimo procedūras bei sudaryti sutartį su Pirkimo nugalėtoja UAB „INTA“.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui skelbti naują pirkimą MRKS įrengimui Klaipėdos jūrų uosto postuose, o jei iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimo toks pirkimas būtų paskelbtas, sustabdyti tokio pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl to paties pirkimo objekto.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą viešasis interesas reikalauja uždrausti atsakovui organizuoti naujas viešojo pirkimo procedūras. Taip siekiama išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo bei užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. MRKS įrengimas Klaipėdos jūrų uosto postuose yra sietinas su viešuoju interesu – visuomenės saugumu. Atsakovas Pirkimu siekia patobulinti esamas (veikiančias) saugumo sistemas, todėl Pirkimas nėra susijęs su skubiu ar neišvengiamai svarbiu tokios įrangos įdiegimu, kurios įdiegimo vėlavimas galėtų sukelti kokias nors neigiamas pasekmes. Šiuo atveju visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi laikytinas turinčiu viršenybę. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasunkėtų, tačiau ir realiai taptų neįmanomas, tokiu atveju būtų pažeistas pagrindinis teismo sprendimo visuotino privalomumo ir vykdytinumo principas. Todėl toks teismo sprendimas taptų ir neefektyvus. Be to, atsakovas siekia eliminuoti ieškovę iš Pirkimo, todėl šiuo atveju egzistuoja ir teismų praktikoje nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tiekėjo interesų pažeidimas, lemiantis ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės UAB „INTA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, bei teisinius argumentus, pateikti ir su ginčo pirkimu susiję dokumentai bei įrodymai, kad ieškovė laikėsi VPĮ nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos – 2023 m. sausio 18 d. pateikė pretenziją atsakovui, kuri 2023 m. sausio 26 d. atsakovo sprendimu buvo atmesta. Byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų pasirinkusi aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą, todėl teismas vertino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovas paskelbė ar ketina skelbti naują konkursą dėl to paties pirkimo objekto, teismas konstatavo, kad šiuo metu jokia grėsmė ieškovės interesams ar būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui neegzistuoja. Anot teismo, vien ieškovės nuomonė, kad egzistuoja tikimybė, jog atsakovas rengs naują viešąjį pirkimą, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Trumpa bylos nagrinėjimo trukmė reiškia, kad yra labai tikėtina, jog byla bus išnagrinėta anksčiau nei atsakovas įvykdys naujai paskelbtą to paties objekto pirkimą (jeigu toks pirkimas ir bus skelbiamas), įvertinus tai, kad ginčo pirkimas buvo paskelbtas 2022 m. gegužės 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pirkimo objektą, tarp šalių kilusio ginčo esmę, yra reikšmingas ne tiek ir ne tik pirkimo objekto įsigijimo skubumas, racionalus biudžeto lėšų panaudojimas, bet kriterijus, ar prekė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovui skelbti naują pirkimą ar jį vykdyti iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, ypač įvertinus ieškovės pareikštus prašymus dėl bylos stabdymo ir kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teismo vertinimu, būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi Lietuvos valstybės ir visuomenės galimi nuostoliai būtų žymiai didesni negu ieškovės galimi nuostoliai, nes ieškovė gina savo turtinius interesus, t. y. dėl nutraukto konkurso galimai negautas pajamas ir pelną. Atsižvelgiant į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, nagrinėjamoje situacijoje yra poreikis ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, kuri grindžiama svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, t. y. valstybės ir visuomenės saugumu. Tuo tarpu ieškovė savo interesą, jeigu jos ieškinys būtų patenkintas, o laikinosios apsaugos priemonės nepritaikytos, galėtų apginti ir kitu būdu, pvz., reikalaudama atlyginti žalą. Teismas padarė išvadą, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršys jų teikiamą naudą, todėl jos šiuo atveju netaikytinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovė UAB „INTA“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį ir patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas. Byloje nėra tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teismas nenurodė, kokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą. Nutartyje nenurodyta jokia konkreti žala, kuri būtų sukeliama, jeigu ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo būtų patenkintas.
9.2. Teismas neatsižvelgė į VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus, nepagrįstai suabsoliutino atsakovo tikslą įsigyti Pirkimo objektą. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kaip, kokiu mastu ir kodėl laikinosios apsaugos priemonės galėtų pažeisti visuomenės interesą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtinti trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai (tai akcentavo ir pats teismas skundžiamoje nutartyje), o tai reiškia, kad tam tikras (laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas) ribojimas būtų trumpalaikis, visuomenei ar atsakovui nesukeltų neigiamų padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Teismas nurodė, kad yra reikšmingas ir „kriterijus, ar prekė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, tačiau tokios savo pozicijos (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste) teismas nepagrindė. Nėra jokio teisės akto, kuriuo ieškovės siūloma įranga Pirkimui šių interesų neatitiktų. Jeigu viešojo pirkimo objektas iš tiesų yra susijęs su visuomenės saugumu ir todėl būtina užtikrinti viešąjį interesą, nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovas nusprendė nutraukti Pirkimą.
9.4. Ieškovė gina ne tik privatų savo interesą, bet kartu siekia ir to, jog Pirkimo procedūros būtų įvykdytos teisėtai. Galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai. Šiuo atveju visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi laikytinas turinčiu viršenybę.
9.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tuo atveju, jeigu ieškovės reikalavimai šioje byloje bus patenkinti (nors laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos), Pirkimo objektas jau gali būti išnykęs ir sprendimo pagal ieškovės pareikštus reikalavimus jau nebebus įmanoma įgyvendinti. Nors tokiu atveju ieškovė įgis teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovės interesas šiuo konkrečiu atveju yra ne reikalauti patirtų nuostolių (bylinėjantis teisme), bet būtent sudaryti Pirkimo sutartį su atsakovu ir ją sėkmingai įgyvendinti. Tai ieškovei užtikrintų ir reputacinę naudą.
Žemesnės instancijos teismas
9.6. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sudarė prielaidas tam, kad būtų pažeistas racionalaus lėšų naudojimo principas: jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, egzistuoja rizika, kad Pirkimo objektui analogiška įranga ateityje bus nuperkama brangiau nei šią įrangą Pirkimo sutarties pagrindu atsakovui galėtų parduoti ieškovė, kurios siūloma kaina yra net 46 proc. mažesnė nei kito tiekėjo.
9.7. Teismas neįvertino, kad bylos trukmė (dėl poreikio stabdyti bylą) gali peržengti CPK 423⁸ ir 423⁹ straipsniuose nustatytus bylos nagrinėjimo terminus ir tai lemia būtinybę pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9.8. Viešąjį interesą pažeidžia tokia situacija, kai ieškovės siūloma įranga nebus įsigyjama, nors būtent ši įranga laikytina pažangiausia, atitinka valstybės poreikius ir tai patvirtina ankstesnė patirtis naudojant šią įrangą Kenos muitinės poste. Tai patvirtina paties atsakovo viešai pateikta informacija, nulemianti, kad turi būti užtikrinamas viešasis interesas, t. y. turi būti įsigyjama pažangi ir didžiausią efektyvumą užtikrinanti įranga.
9.9. Teismas, nepritaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, sudarė prielaidas ateityje pažeisti viešąjį interesą (kadangi atsakovas inicijuotų naują viešąjį pirkimą, tam būtų naudojami administraciniai ir kiti resursai, nors toks pirkimas, vadovaujantis skundžiamoje nutartyje nurodyta pozicija, galėtų būti sustabdomas).
Atsiliepimas
10. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Pirkimas buvo finansuojamas iš projekto „Muitinės kontrolės, IT infrastruktūros ir muitinio tikrinimo įrangos sprendimai Brexit pasekmėms mažinti“, projekto kodas 15.1.1-CPVAV-205-01-0003 (toliau – Projektas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 507 patvirtintų Lietuvos Respublikai iš Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo skirtų lėšų administravimo taisyklių nustatytais apribojimais, Projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaiga negali būti vėlesnė nei 2023 m. spalio 31 d. MRKS kaip prekės pristatymo terminas yra ilgesnis nei vieneri metai – 12–15 mėnesių. Dėl to Muitinės departamentas neturės galimybės viešojo pirkimo atlikti iki Projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, todėl naujo MRKS Klaipėdos jūrų uosto postams viešojo pirkimo vykdyti nenumato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešojo pirkimo byloje. Taigi, šioje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
15. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje įvardytos viešųjų pirkimų bylose galimos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas.
16. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą, visų antra, nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
18. Vis dėlto nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino apeliantės ieškinį preliminariai pagrįstu, tačiau konstatavo, kad skundžiamos nutarties priėmimo momentu jokia grėsmė ieškovės interesams ar būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui neegzistuoja. Be to, teismas pripažino, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas, nes pirkimo objektas susijęs su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, t. y. valstybės ir visuomenės saugumu. Apeliantė nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, taigi, ginčas šiuo atveju kilęs dėl pastarųjų dviejų sąlygų (ne)buvimo.
20. Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta priežastis, dėl kurios Muitinės departamentas, apeliantės ginčijamu sprendimu nutraukęs Pirkimo procedūras, naujo viešojo pirkimo dėl to paties objekto (t. y. MRKS Klaipėdos jūrų uosto postams) įsigijimo vykdyti nenumato. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad apeliantė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas paskelbė ar ketina skelbti naują konkursą dėl to paties objekto pirkimo, yra pagrindas pripažinti, kad šiuo metu nėra realios grėsmės, jog, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju tokio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas būtent dėl to, kad paskelbus naują konkursą dėl to paties objekto pirkimo jį galėtų laimėti kitas tiekėjas.
21. Apeliantė taip pat nurodo, kad šios bylos nagrinėjimas gali užsitęsti dėl jos ieškinyje pareikštų procesinių prašymų sustabdyti bylą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl yra būtinybė taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad tokiu atveju, atsižvelgiant į šios bylos pobūdį (ginčas kilęs iš viešojo pirkimo teisinių santykių), būtina įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr. šios nutarties 18 punktą).
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas vykdė atvirą (tarptautinį) konkursą, kurio metu siekė įsigyti mobilią rentgeno kontrolės sistemą Klaipėdos jūrų uosto postuose. Atsižvelgiant į Pirkimo objektą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad Pirkimo objektas (jo teikiama nauda) yra susijęs su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, t. y. valstybės ir visuomenės saugumu. Naudojant rentgeno kontrolės sistemą gali būti užtikrintas visuomenės saugumas, prižiūrint prekių (krovinių) gabenimą prie išorinių Europos Sąjungos sienų ir Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, taip pat nustatant nusikalstamas veiklas ir kitus muitų teisės pažeidimus, darančius žalą Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansiniams interesams ir keliantiems grėsmę visuomenės saugumui. Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų sudarytos prielaidos pažeisti visuomenės interesą, kuris, šiuo atveju, svarbesnis nei apeliantės privatus interesas, t. y., visuomenės galimi praradimai būtų žymiai didesni negu ieškovės galimi nuostoliai, be to, kiltų grėsmė neįgyvendinti pirkimo objektu siekiamų tikslų, turinčių reikšmės visuomenės ir valstybės interesams. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas kitam viešajam interesui – užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, racionaliai naudoti valstybės lėšas, įsigyti pažangią ir didžiausią efektyvumą užtikrinančią įrangą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
23. Apeliantė taip pat nurodo, kad jai nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovas nusprendė nutraukti Pirkimą, tačiau šis argumentas yra susijęs su ieškinio dalyku (jame pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumu). Šioje stadijoje teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017). Ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
24. Taigi, apeliantė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl jų taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
26. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos sprendžiamo klausimo teisingam išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.