Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią teigia patyręs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL, Ligoninė).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. sausio 28 d. po suėmimo buvo perkeltas į Lukiškių TI-K karantino kamerą rūsyje, kurioje buvo labai šalta, išmuštas lango stiklas. Kamerų plotas neatitiko nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto, buvo laikomas su dar 2 ar 3 kaliniais. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad 2015 m. gegužės mėn. Lukiškių TI-K buvo laikomas toje pačioje kameroje su pavojingu recidyvistu. Į prieštaravimą jo laikymui bendroje kameroje su pareiškėju atsižvelgta nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad konvojavimo metu, prieš išvedant ar įleidžiant į kamerą, po 1–2 val. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose, kurių plotas siekė maždaug 1 kv. m. Akcentavo, jog minėtos kameros nešildomos ir prirūkytos. LAVL laikino sulaikymo kameros yra dar blogesnės būklės. Palatose, kuriose gydomi kaliniai, plotas siekė 7 kv. m (patalpoje paprastai būdavo 4 žmonės), o jose esantis klozetas buvo aukštai iškeltas šalia maisto ir dviaukščių lovų. LAVL būdavo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. TI-K ir LAVL teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine nebuvo suteikta.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas nurodė laikotarpius, kada pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K ir teigė, kad jo skunde nurodomu laikotarpiu kamerų plotas nustatytus reikalavimus atitiko. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikosi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pripažįsta, kad dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada pasiekia teisės aktuose nustatytą ribą.

5. Atsakovas paaiškino, kad patikrinus turimus duomenis apie gyvenamąsias kameras, buvo nustatyta, jog asmuo, kuris buvo laikomas vienoje kameroje kartu su pareiškėju, į pavojingo recidyvisto sąrašą įtrauktas nebuvo. Įvertinus kompiuterinės sistemos „Kamerų grafinis atvaizdavimas, izoliacijos ir perpildymo kontrolė“ duomenis buvo konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 19 d. buvo įtrauktas į linkusių užsipulti sąrašą, nors, skundžiamu laikotarpiu, konfliktų tarp pareiškėjo ir kalinčių asmenų, užfiksuota nebuvo. Lukiškių TI-K teigimu, laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate, jose suimtieji laikomi laikinai. Šios laikino laikymo patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas ant kurio nuteistieji (suimtieji) gali atsisėsti. Nuteistieji (suimtieji) į šias kameras uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kartu nurodė, jog trumpalaikio paskirstymo kamerose, kaip ir kitose bendrojo naudojimo patalpose yra griežtai draudžiama rūkyti, tarnybą atliekantys pareigūnai kontroliuoja, kad suimtieji ir ar nuteistieji šiose bei bendrojo naudojimo patalpose nerūkytų. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose nuolatinę elgesio kontrolę.

6. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pareiškėjo skundų dėl ilgalaikių pasimatymų gauta nebuvo. Ilgalaikiai pasimatymai pareiškėjui nebuvo organizuojami, kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą, pareigos suteikti minėtus pasimatymus nebuvo. Lukiškių TI-K pabrėžė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Nurodė, kad tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Atsakovo atstovo nuomone, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu Ligoninėje buvo gydomas nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d. Patikslino, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nuteistasis.

9. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog gydymosi LAVL metu nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Nurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos namų įstaigų taisyklės) 11¹ punkte nustatyta, kad LAVL patalpose vienam asmeniui turi būti užtikrinamas 5,1 kv. m. plotas. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų skaičių teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos, kadangi LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o be to privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

10. Atsakovo atstovas teigė, kad kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-8216.5 punkto nuostatų. Jose numatyta, kad nesant techninių galimybių kamerose sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas konkrečiai nedetalizuoja, kokių konkrečiai higienos normų reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko. Dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis nurodė, kad Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymas nenumato galimybės skirstyti pacientus į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų gyvenamąsias patalpas, kadangi Tabako kontrolės įstatymo draudimas galioja visoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir jos patalpose.

11. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine buvo pažeista. Nuteistųjų teisės pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis ginčijamu laikotarpiu tvarką reglamentavo Bausmių vykdymo kodeksas (suvestinė redakcija nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 31 d. ), Pataisos įstaigų taisyklės ir kiti teisės aktai. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas pasimatyti su sutuoktine, turėjo kreiptis į laisvės atėmimo vietos administraciją su prašymu pagal numatytą tvarką. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendrojo pobūdžio.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Teismas, vadovaudamasis Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K, o laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. 2015 m. kovo 4 d. buvo gydomas LAVL.

15. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. Lukiškių TI-K, kaip nurodė teismas, buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą 9 paras, t. y. nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 385, plotas – 6,79 kv. m. (2 asmenys kameroje), nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 379, plotas – 6,94 kv. m. (2 asmenys), 2015 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 311, plotas – 7,75 kv. m. (3 asmenys), 2015 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 286, plotas 7,60 kv. m. (3 asmenys), nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 316, plotas – 7,18 kv. m. (2 asmenys). Teismas, vadovaudamasis LAVL pateiktais duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas buvo laikomas Ligoninėje pažeidus ploto reikalavimą 8 paras t. y. nuo 2015 m. vasario 25 d. iki kovo 4 d. kameroje Nr. 18, plotas – 7,33 kv. m. (dviaukštė lova).

16. Dėl pareiškėjo argumento, kad LAVL kamerose-palatose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, teismas pažymėjo, jog konkrečių duomenų apie kamerose-palatose įrengtą sanitarinį mazgą neturi. Atsakovo atstovo LAVL pateiktose nuotraukose sanitarinio mazgo kamerose-palatose nesimato. Teismas pažymėjo, kad kiti LAVL pateikti patikrinimų aktai ginčui neaktualūs ir nevertintini, kadangi pareiškėjas patikrinimų aktuose nurodytais laikotarpiais joje laikomas nebuvo.

17. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog pareiškėjas pateikė prašymą būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl, atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K esančią asmenų paskirstymo tvarką, sprendė, kad pareiškėjas privalėjo būti laikomas su nerūkančiaisiais. Pareiškėjas skunde pateikė tik abstraktų argumentą dėl šios rūkančiųjų ir nerūkančiųjų paskirstymo tvarkos pažeidimo, tačiau tiksliai nenurodė, kuriuo jo buvimo Lukiškių TI-K metu ji buvo pažeista, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo skundo argumentus atmetė. Vadovaudamasis LAVL pateiktomis nuotraukomis, teismas nurodė, jog LAVL teritorijoje ir kitose kamerose-patalpose yra iškabinti įspėjamieji, draudžiantys rūkyti ženklai. Pareiškėjas skundų dėl jo laikymo prirūkytose patalpose Ligoninės administracijai nepateikė, todėl pažeidimo teismas nekonstatavo.

18. Atsižvelgdamas į turimus duomenis apie gyvenamąsias kameras, teismas nurodė, jog pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje su asmeniu, kuris nuo 2016 m. spalio 19 d. buvo įtrauktas į linkusių užsipulti sąrašą, o šis laikotarpis konkrečiu atveju į pareiškėjo skundžiamą laikotarpį nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. nepateko. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamu laikotarpiu konfliktų tarp pareiškėjo ir kalinčių asmenų užfiksuota nebuvo.

19. Pareiškėjas teigė, Lukiškių TI-K ir Ligoninėje nebuvo suteikta teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. Remiantis Pataisos įstaigų taisyklių 102 punktu, pareiškėjas, norėdamas pasimatyti su sutuoktine, turėjo kreiptis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ar kiti asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsi į Lukiškių TI-K ar į Ligoninės administraciją su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentus dėl pasimatymų suteikimo teismas atmetė.

20. Pareiškėjas nurodė, jog Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta, išmuštas lango stiklas. Teismas nurodė, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 26 punktą, šiltuoju metų laiku oro temperatūra turi būti 18–28 C. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog Lukiškių TI-K pateikti patikrinimų aktai ginčui neaktualūs ir nevertintini, kadangi pareiškėjas patikrinimų aktuose nurodytais laikotarpiais Lukiškių TI-K laikomas nebuvo.

21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, t. y. kad jis 10 parų (pertraukiamai) Lukiškių TI-K ir 8 paras LAVL buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui reikalavimus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina prašoma kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti – 150 Eur.

III.

22. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti didesnę pinigų sumą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo gyvenamojo ploto trūkumą kamerose. Taip pat teigia, kad pareiškėjo atveju specialiai kameroje laikytas pavojingas recidyvistas ir akcentuoja, kad prašė prižiūrėtojo perkelti pareiškėją į atskirą kamerą. Pareiškėjas prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinant žinomą informaciją apie piktnaudžiavimus įkalinimo įstaigose, siekiant personalui asmeninės naudos.

24. Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas Lukiškių TI-K teigia, kad nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Lukiškių TI-K mano, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus ir priimtą 2018 m. liepos 18 d. sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą 9 paras, t. y. nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 385, plotas – 6,79 kv. m. (2 asmenys kameroje), nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 379, plotas – 6,94 kv. m. (2 asmenys), 2015 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 311, plotas – 7,75 kv. m. (3 asmenys), 2015 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 286, plotas 7,60 kv. m. (3 asmenys), nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 316, plotas – 7,18 kv. m. (2 asmenys). Teismas, be kita ko, vadovaudamasis LAVL pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą 8 paras t. y. nuo 2015 m. vasario 25 d. iki kovo 4 d. kameroje Nr. 18, plotas – 7,33 kv. m. (dviaukštė lova).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas patikslintame skunde nurodė (I t., b. l. 6–7), jog vežant pareiškėją į teismus ir Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, prieš išvedant ar įleidžiant į kamerą buvo laikomas ilgai (1–2 val.) prirūkytose, šaltose, nešildomose, apie 1 kv. m ploto trumpalaikio laikymo kamerose. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog LAVL laikino sulaikymo kameros yra dar blogesnės būklės nei Lukiškių TI-K. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino šių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų pareiškėjo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą 9 paras, Ligoninėje buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimą 8 paras t. y. nuo 2015 m. vasario 25 d. iki kovo 4 d., tačiau neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas priteisė tik iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

32. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

33. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.