Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą, priteisė pareiškėjui neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančių: Vilniaus pataisos namų 200 Eur ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 150 Eur dydžio pinigines kompensacijas (2 t., b. l. 62–72).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-44-525/2020 atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I1-2452-816/2020 tenkino iš dalies. Atnaujino procesą administracinės bylos Nr. I1-2452-816/2020 dalyje dėl žalos atlyginimo dėl laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, šią administracinės bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (2 t., b. l. 112–120).

Iš naujo nagrinėjama bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-44-525/2020 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas turi įvertinti, ar pareiškėjo Daliaus Repčio skundas nėra tapatus skundui, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7570-764/2015.

Pareiškėjas savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, jog nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. LAVL laikymo sulaikymo kameros buvo blogos būklės, palatų plotas siekė 7 kv. m, patalpoje paprastai būdavo 4 žmonės, jose esantis klozetas buvo iškeltas aukštai šalia maisto ir dviaukščių lovų, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, jam nebuvo suteikta teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine.

Remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktais duomenimis, pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 25 d. 2015 m. kovo 4 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (1t., b. l. 194–200). Taigi pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 24 d. ir nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. atmetamas, nes tada pareiškėjas nebuvo LAVL.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Jeigu skundas jau yra priimtas ir byla nagrinėjama teisme, teismas, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį, bylą nutraukia (ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu). Šios ABTĮ normos įtvirtina res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principo taikymą administraciniame procese. Šis principas yra pripažįstamas ir plačiai taikomas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT). EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendime byloje Esertas prieš Lietuvą (Nr. 50208/06), remdamasis ankstesne praktika bei teisės viršenybės ir teisinio tikrumo principais, pažymėjo, kad kai yra galutinis sprendimas, kuriuo atliktas situacijos vertinimas, toks sprendimas negali būti kvestionuojamas.

Taigi teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą už kai kuriuos neteisėtus veiksmus iš dalies sutampa su pareiškėjo reikalavimais, pareikštais ir išspręstais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7570-764/2015. Sutampa bylos šalys (pareiškėjas ir atsakovė), laikotarpis (nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d.), šie, anot pareiškėjo, jo atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai: laikymas palatoje, kurios plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, laikymas kartu su rūkančiais asmenimis, sanitarinio mazgo įrengimas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, vieta, kur, anot pareiškėjo, atlikti neteisėti veiksmai (LAVL). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7570-764/2015 yra įsiteisėjęs. Taigi teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, nutraukia bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą, patirtą pareiškėją laikant LAVL nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d. palatoje, kurios plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, laikant kartu su rūkančiais asmenimis, laikant palatoje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Toliau teismas nagrinėja pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą pareiškėją laikant LAVL nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d. laikymo sulaikymo kameroje ir dėl to, kad pareiškėjui nebuvo suteikta teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine.

Dėl laikino sulaikymo kamerų.

Pareiškėjas teigia, kad LAVL laikino sulaikymo kameros yra itin prastos būklės. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta. Pirma, pareiškėjas jų nekonkretizuoja ir visiškai nedetalizuoja. Jie abstraktaus pobūdžio. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjo išdėstyti teiginiai yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs ir deklaratyvūs. Antra, vertinant LAVL esančių laikino sulaikymo patalpų būklę pažymėtina, kad duomenų, jog šios neatitiktų higienos normos HN 76:2010 reikalavimų nenustatyta. Atsakovas pateikė nuotraukas dėl šių laikino sulaikymo patalpų būklės (2 t., b. l. 11–14). Duomenų, jog buvo kreiptasi ginčo laikotarpiu į visuomenės sveikatos specialistus, nėra. Ginčui artimu laikotarpiu tikrinant LAVL patalpas higienos normų pažeidimų nenustatyta (2015 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktas, 2 t., b. l. 3–5).

Dėl pasimatymų su sutuoktine.

Pagal LVAT praktiką (2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018) BVK nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose (paprastojoje grupėje), nenumato teisės gauti ilgalaikius pasimatymus (BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta tik teisė į trumpalaikius pasimatymus), tad šiuo aspektu būtų tiesiogiai taikytina Konvencija (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-624/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad, vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje V. prieš Lietuvą, kuriame, kaip minėta, praktika suformuota iš esmės bylose, kuriose asmenys yra suimtieji, o ne nuteistieji, net ir kalėjime laikomiems nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai turėtų būti suteikiami.

Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio iki rugsėjo) XVI skyriaus 102 punkte nustatyta, jog pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Pagal Taisyklių 108 punktą trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio iki rugsėjo), 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuteistųjų teisės į pasimatymą realizavimą kaip ir suimtųjų atveju visgi sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška tokį pasimatymą gauti. Nenustatęs, kad kalinamas asmuo savo valią dėl pasimatymo išreiškė prašymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieš kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018). Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų, kaip pažeidžiančių jo šeiminius santykius, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju, atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė pačiam asmeniui neišreiškus valios pasinaudoti tokia teise.

Pažymėtina, kad šioje byloje aptariamas savaitės laikotarpis, o skunde nedetalizuota, kuo šis laikotarpis buvo toks reikšmingas, kad per jį negavus ilgalaikio pasimatymo galėjo nutrūkti susiformavę socialiniai ryšiai, nors buvo suteikiama galimybė socialinius ryšius palaikyti kitomis bendravimo formomis. Dėl to šiuo aspektu taip pat nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, pačiam pareiškėjui nerealizavus nustatyta tvarka teisės į tokio pobūdžio pasimatymą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose, t. y. žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.

Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti LAVL veiksmai.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai apie galimus LAVL neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl nenustačius atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo reikalavimai atlyginti neturtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnį atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Bylos dalį dėl pareiškėjo D. R. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą pareiškėją laikant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d. palatoje, kurios plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, laikant kartu su rūkančiais asmenimis, laikant palatoje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nutraukti.

Likusią pareiškėjo D. R. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.