Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2.5.10.2; 2.5.10.2.1; 2.5.10.2.2; 2.5.10.2.3: 2.5.10.2.4;2.5.10.2.5;2.5.10.8;3.2.4.4;3.2.6.1;6.3.2.6.4.

2015 m. gruodžio 15 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, atsakovei N. T., atsakovės N. T. atstovei advokatei Galinai Morozovai, vertėjai Danutei Kontarienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. Z. ieškinį atsakovėms N. T. ir J. T. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė J. T. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

2012-12-12 ieškovė turto pardvimo iš varžytynių pagrindu įgijo daiktines (nuosavybės) teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 10). 2014 m. gruodžio 22 d. ieškovė pateikė antstoliui J. P. vykdyti vykdomąjį dokumentą, t.y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2277-796/2014 Dėl asmenų priverstinio iškeldinimo. (b.l. 13). 2014 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė iškeldinti atsakoves N. T. J. T. ir M. V. iš ieškovei O. Z. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) su visais atsakovėms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmesti ieškovės prašymą sprendimą vykdyti skubiai, atmesti atsakovės N. T. prašymą atidėti sprendimo įvykdymą. Iš teismų sistemos LITEKO paieškos nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos teisma paliko nepakeistą 2014 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2277-796/2014. Iš minėtos bylos nustatyta, kad atsakovei N. T. 2013-12-20 buvo išsiųstas raginimas iki 2014-01-15 išsikraustyti iš minėto buto, atsakovė pripažino šį raginimą gavusi, tačiau raginime nustatytu terminu nei iki teismo sprendimo priėmimo atsakovės nebuvo išsikrausčiusios. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2277-796/2014 nustatyta, kad apie tai, jog butas bus parduodamas iš varžytynių atsakovė N. T. žinojo jau apytiksliai metus laiko iki 2013-12-12 vykusių varžytynių. Minėtos bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovė dėjo visas pastangas ir siekį bylą užbaigti taikiu būdu. Ieškovės atstovas siūlė padėti atsakovei susirasti butą, padėti išsikelti, pervežti baldus, 2014-04-11 ieškovės atstovas išsiuntė registruotą laišką atsakovei N. T. dėl taikos sudarymo, nurodydamas, jog sutinka ne tik surasti butą, perkraustyti, bet ir apmokėti nuomos mokestį už pirmą mėnesį. Tačiau ieškovė į butą pateko ir faktiškai naudoti pradėjo tik 2015-01-16, kai antstolis J. P. perdavė ieškovės įgaliotam asmeniui atsakovės N. T. perduotus antstoliui buto raktus.

Dėl asmens, atsakingo už atsiradusią žalą nustatymo, įrodinėjimo apimties ir pareigos

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis).

Minėta, 2012-12-12 ieškovė turto pardvimo iš varžytynių pagrindu įgijo daiktines (nuosavybės) teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iki turto pardvimo iš varžytynių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyveno atsakovės ir nepilnematė M. V.. Kadangi atsakovės po varžytynių gera valia neišiskraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą dėl atsakovių priverstinio iškeldinimo, o jai pasibaigus - pateikė antstoliui J. P. prašymą dėl priverstinio atsakovių iškeldinimo. Antstoliui J. P., vykdant priverstinius vykdymo veiksmus dėl atsakovių iškeldinimo, 2015 m. sausio 15 d. atsakovė N. T. pateikė antstoliui raktus nuo ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovė N. T. paaiškino, kad minėtame bute negyvena nuo 2014 m. liepos mėnesio, tačiau ši atsakovė nepaaiškino, kodėl raktus nuo jai nepriklausančio buto, atidavė tik 2015 m. sausio 15 d. Atsakovė N. T. taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl nesikreipė į teisininkus dėl išsikėlimo iš buto gera valia, dėl raktų grąžinimo klausimų, nors teismo procesuose dėl privesrstinio iškeldinimo jai atstovavo profesionali teisininkė. Nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama rūpestinga, privalėjo po įvykusių varžytynių išsikelti iš jai nebepriklausančio buto, tačiau to nepadarė.

Pažymėtina, kad teisme liudijusi liudytoja G. S., atsakovės N. T. sūnaus sugyventinė, nurodė, kad atsakovė N. T. turėjo individualią įmonę, verslą, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovė N. T. nuo 2014 m. liepos mėnesio gyveno pas liudytoją vieną ardu mėnesius, po to vėl išėjo gyventi kitur, tačiau liudytoja nežino kur gyveno N. T..

Nustatytų aplinkybių pagrindu ir įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad atsakingos už atsiradusią žalą yra atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalis.

Esant nustastytoms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, kad atsakovės laikėsi tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Kadangi atsakovė N. T. ieškovės buto raktus grąžino ieškovei tik 2015 m. suasio 15 d., darytina išvada, kad iki tos dienos atsakovės gyveno ieškovei priklausančiame bute ir naudojosi patalpų šildymo paslaugomis už kurias sumokėjo ieškovė. Tokiu būdu galime teigti, kad nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Iš PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad AB „Klaipėdos energija“ už buto esančio (duomenys neskelbtini), patalpų šildymą 2015 m. sausio mėnesį, priskaičiavo mokėti 106,43 Eur, 679,78 Eur - likutis mėnesio pradžioje, kitaip tariant, susidarius skola už ankstesnius laikotarpiu, 0,32 Eur- delspinigių, 1,01 Eur koreguota, viso 787,22 Eur (b.l. 6).

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

Sprendžiant dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, teismas pasisako taip. Kadnagi atsakovė N. T. buto raktus ieškovei atidavė 2015 m. sausio 15 d. t.y. patalpų šildymo paslaugomis naudojosi tik pusė 2015 m. sausio mėnesio, iš atsakovių ieškovei už 2015 m. sausio mėnesį priteistina 53,21 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra PVM sąskaitoje –faktūroje fiksuota skola su delspinigiais iki 2015 m. sausio mėnesio, t.y. 679,78 Eur skola, 0,32 Eur delspinigių, 1,01 Eur koreguota, iš viso iš atsakovių ieškovei solidariai priteistina 734,32 Eur nuostolių atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249, 6.258, 6.263 straipsniai).

Aktualu pažymėti, kad nagrinėjama byla yra privataus pobūdžio, šioje byloje nėra ginamas viešas interesas, todėl teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas išaiškino šalims apie šalių įrodinėjimo pareigą t.y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, b.l. 39, 72, 73).

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 93,28 %, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių priteistinos bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovių priteistina po 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 5).

Kadangi atsakovei N. T. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, o atmesta 6,72 % ieškovės reikalavimų, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 8,94 Eur išlaidų, už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą atsakovei N. T. (b.l. 75, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės N. T. prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; kt.).

Atsakovė N. T. pateikė duomenis, kad yra įregistravusi individualią įmonę, dirba UAB „Largus“ (b.l. 29), jai nustatytas 55 % darbingumo lygis. Atsakovė J. T. nepateikė duomenų apie turtinę padėtį. Iš teismo iniciatyva surinktų duomenų matyti, kad atsakovė J. T. yra asmuo įsigijusi verslo liudijimą.

Iš šių duomenų teismas negali daryti išvados, kad atsakovių turtinė padėtis yra sunki. Be to, ieškovė į jai priklausantį butą negalėjo patekti nuo 2013-12-12 iki 20015-01-15 ir pati mokėti buto išlaikymo išlaidas, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, proporcingumo kriterijais, atsakovės N. T. prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 89, 93, 98, 259, 260, 268, 270, 284 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei O. Z. solidariai iš atsakovių N. T. ir J. T. 734,32 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 734,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei O. Z. iš atsakovės N. T. 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Priteisti ieškovei O. Z. iš atsakovės J. T. 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Priteisti iš ieškovės O. Z. 8,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.