Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus.

Teismas bylą nagrinėja rašytine tvarka, negavęs nei vienos iš šalių prašymo dėl žodinio nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė J. P. iki pat jo mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 42–44, t. I).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimu, nuosavybė teisė į šį butą buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vardu (el. b. l. 27–34, t. I). Valstybės įmonė Registrų centras nuosavybės teisę, nurodant, kad butą patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“, įregistravo (duomenys neskelbtini).

Remiantis (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktų registro išrašu, antstolis Kęstutis Košys mirusio skolininko J. P. nekilnojamam turtui (duomenys neskelbtini) uždėjo turto areštą kreditorės UAB „Mano Būstas Vakarai“ naudai (el. b. l. 45–48, t. I).

Pagal skolų valdymo ataskaitą, butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteikta bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugų už 247,98 Eur sumą laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio (el. b. apyrašo, b. l. 19).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalimi, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Kasacinis teismas, inter alia, yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tinkamus informavimo būdus yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Tinkamą šios sąlygos įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir ginčui aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad teisė išieškoti skolą iš skolininko turto paveldėtojo sietina su 3 mėnesių terminu pranešti apie kreditorinių reikalavimų buvimą.

Skolininkas J. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl 3 mėnesių terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus baigėsi (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje antstolis Kęstutis Košys (duomenys neskelbtini) uždėjo turto areštą mirusio skolininko nekilnojamajam turtui.

Laikytina, kad antstolis tokiu būdu išviešino skolos buvimo faktą, nepraleidžiant įstatymo numatyto 3 mėnesio termino. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodyta, kad antstolis Kęstutis Košys (duomenys neskelbtini) uždėjo turto areštą ant mirusio skolininko nekilnojamo turto.

Teismo vertinimu, atsakovė, matydama (turėdama galimybę matyti) minėtus duomenis ir tvarkydama palikimo perėjimo valstybei dokumentus, turėjo pareigą domėtis, dėl kokių aplinkybių antstolis areštavo nekilnojamąjį turtą, kokius įsiskolinimus miręs skolininkas turėjo ir kokiems kreditoriams buvo skolingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ir kt.).

Pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Remiantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė žinojo apie mirusio J. P. įsiskolinimą ieškovei ir (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimu perėmė ne tik jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, bet ir jo turėtas skolas kreditoriams.

Duomenų, kad ieškovės prašoma priteisti skola viršytų paveldėto turto tikrąją vertę, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 247,98 Eur skolą yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesines palūkanos už priteistą sumą (247,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 30,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 45,87 Eur, kurios priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 307 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“, j. a. k. 177000697, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 247,98 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 98 ct) skolos.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“, j. a. k. 177000697, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 247,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“, j. a. k. 177000697, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 45,87 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.