Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. LK-N-102 Dėl nuteistojo A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 25 d.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktais duomenimis, A. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia –2019 m. kovo 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. kovo 5 d. A. Š. 1/2 bausmės atliko 2024 m. kovo 5 d.; neatliktos bausmės dalis – 2025 m. vasario 17 dienai – 4 metai 16 dienų laisvės atėmimo (asmens bylos 1 d. 1 t. b.l. 72).

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisija (toliau –Komisija) 2025 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. LK-N-102 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. Š.. Komisija sprendimą motyvavo tuo, kad nors nuteistasis A. Š. aktyviai dalyvauja resocializacijos priemonėse, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau esminės jo nusikalstamam elgesiui problemos, kaip mąstymas, nuostatos, galimybės įsidarbinti lieka aktualios. Nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio racionalizavimas, minimizavimas, negebėjimas (arba nenoras) išsikelti ateities tikslų, manipuliatyvaus elgesio požymiai. Vien dalyvavimo į šių problemų sprendimą nukreiptose priemonėse nepakanka. Akivaizdi pažanga turėtų būti vertinama kaip nuteistojo pastangų rezultatas, t.y. akivaizdus šių įvardintų rizikos veiksnių sumažinimas. Vis dėlto socialinio tyrimo išvados rizikos vertinimo rezultatų skiltyje nurodoma, kad išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sričių korekcija reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Taip pat nuteistasis stokoja motyvacijos darbinei veiklai (vykdo abejotino realumo individualią veiklą – vokų ir atvirukų gamyba) bei tokiu būdu sukelia abejones dėl pozityvaus požiūrio į bausmę ir jos tikslus. Darbinės patirties beveik neturi, dirbdavo po keletą savaičių, dirbti jam buvo per sunku. Mokėsi, bet pažeidė sąlygas – buvo išbrauktas iš valstybės finansuojamos vietos, kaip pažeidęs akademinės etikos kodekso nuostatas. Stebima, kad nuteistajam trūksta motyvacijos darbui, nesutiko dirbti įstaigos siūlomo darbo. Nuteistasis demonstruoja kontroliuojantį ir pašaipų elgesį darbuotojo atžvilgiu, reikalauja jam parinkti programą, nors pats tam poreikio nemato, o tiesiog siekia palengvinti sau sąlygas. Jis nėra kritiškas savo elgesio klaidoms, linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Vis dar linkęs racionalizuoti savo nusikaltimą, minimizuoti jo sunkumo laipsnį. Nuteistasis bausmės atlikimo metu labiau orientuojasi į savo poreikių tenkinimą, o ne nustatytų taisyklių laikymąsi. Teistas ketvirtą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Stebimas nepakankamas nuteistojo noras analizuoti savo nusikalstamą elgesį, vengimas prisiimti asmeninę atsakomybę. Išlieka pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, reikšmingų rizikos valdymo pokyčių nenustatyta, kas neleidžia teigti, kad nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nutarime padaryta išvada, kad netikslinga paleisti A. Š. lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų (asmens bylos 1 d. 1 t. b.l. 72).

Atsiliepimų į šį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-247-926/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-1053/2023). Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo A. Š. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

A. Š. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus. Jis 2024 m. kovo 5 d. atliko 1/2 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nutarimo priėmimo dienai jo bausmės likutis buvo 4 metai 16 dienų. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 83 straipsnyje, nėra. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. A. Š. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga, sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas svarstomas trečią kartą. 2023 m. spalio 16 d., 2024 m. kovo 13 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimais jam netaikytas lygtinis paleidimas, paskutiniu nutarimu Nr. RV-25-831 pateiktos rekomendacijos - vykdyti individualiame resocializacijos priemonių plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių sričių valdymą.

Formuojant įsitikinimą dėl nuteistojo A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybės, įvertintina aplinkybių visuma. Nors nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu bei jo požiūris dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tiek paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.

Socialinio tyrimo išvadoje A. Š. charakterizuojamas patenkinamai: jis anksčiau buvo teistas Lietuvos Respublikoje du kartus: už kvalifikuotą vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už turto prievartavimą, taip pat už nesunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (šaunant iš nenustatyto ginklo) dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, taip pat vieną kartą teistas Prancūzijoje už suklastotos arba padirbtos valiutos, negrynųjų mokėjimo priemonių arba valstybinių fiduciarinių dokumentų išleidimą į apyvartą ir (arba) naudojimą; už disponavimą įranga valiutai arba valstybiniams fiduciariniams dokumentams klastoti ir padirbti, šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgtina į aplinkybę, kad jis priešingas teisei veikas pradėjo daryti jauno amžiaus – 19 metų, veikos buvo pakankamai pavojingos, tarp jų ir smurtinės. Nusikalstamų veikų pobūdis akivaizdžiai sunkėjo. Minėtos aplinkybės neabejotinai liudija didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Veikų pobūdis ir sunkumas yra reikšmingas tame kontekste, koks yra jį padariusio asmens psichinis santykis su šiomis veikomis. Kaip pabrėžta socialinio tyrimo išvadoje A. Š. nors ir pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet yra linkęs minimalizuoti jos sunkumą, stebimas nepakankamas nuteistojo noras analizuoti savo nusikalstamą elgesį, vengimas prisiimti asmeninę atsakomybę, yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, nurodo atliekantis bausmę nepelnytai.

Nuteistojo atstovas skunde kategoriškai nesutinka, kad nėra BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – akivaizdžios nuteistojo pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pabrėžia, kad A. Š. vykdė visas individualiame priežiūros plane nustatytas reabilitacijos priemones, po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo nustatytas rekomendacijas, laikėsi nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos, drausminių pažeidimų nedarė, buvo skatintas, turi išlaikęs socialinius ryšius, gyvenamąją vietą, dirba (vykdo individualią veiklą) ir mokosi, yra užsitikrinęs darbo vietą laisvėje. Jo teigimu neigiama išvada dėl lygtinio paleidimo yra nemotyvuota, nes nėra nuteistojo bylos medžiagoje jokių jį neigiamai apibūdinančių faktų. Teismo vertinimu paskutinis teiginys nepagrįstas, nes kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame detaliai išdėstyti daugiausiai tik neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinantys ar Komisijos įvertinti argumentai, itin minimaliai atskleidžiant aplinkybes apie individualiame priežiūros plane nurodytų priemonių įgyvendinimą, nurodant, kad jose dalyvaujama aktyviai ir bausmė atliekama atviro tipo bausmės atvykimo vietoje. Taip padaryta siekiant aiškiai motyvuoti, kodėl nuteistojo asmenybė ir jo pasiekimai įvertinti neigiamai ir priimta neigiama išvada dėl lygtinio paleidimo.

Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 86/04b14-25 numatytas priemones: baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“, dalyvavo reabilitacinėse programose „Mandalų terapija“, programoje „Kitoks“, teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų programoje, Vilniaus arkivyskupijos Carito nuteistųjų konsultavimo centro vestuose užsiėmimuose tema „Skolų valdymas, išieškojimo procesas, lėšų tvarkymas“, psichologinėje „Potrauminio streso sindromo įveikimo“ programoje, psichologinėje intervencijoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizika“, kitose pozityvaus užimtumo priemonėse. A. Š. 2021 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo Ožinio krano operatoriaus profesinę kvalifikaciją, nuo 2022 m. liepos 19 d. užsiima individualia (kūrybine) veikla, nuo 2023 m. balandžio 5 d. jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, 2024 m. birželio 18 d. nuteistasis sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „M“ pagal kurią teikia vokų ir atvirukų gamybos paslaugą, teigia iš to uždirbantis po 300 Eur pajamų per mėnesį. Bausmės atlikimo metu A. Š. įstojo ir mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje verslo vadybos specialybės, mokymosi procesas nebuvo sklandus, nes 2024 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) kolegijos direktoriaus įsakymu išbrauktas iš valstybės finansuojamos vietos, nes baigiamajame darbe nustatytas aukštesnis nei leistinas panašumo su kitais darbais lygis. Šiuo metu studijos šioje ugdymo įstaigoje atnaujintos.

Skundžiamame nutarime A. Š. dalyvavimas intervencinėse ir reabilitacinėse programose įvertintas kaip aktyvus, tačiau formalus, t.y. nepakankamas pasiekti savo pastangomis rizikos veiksnių sumažinimą. Galimai šis sumažinimas nebuvo sėkmingas dėl to, kad nuteistasis savęs vertinimo anketoje nurodė neturintis kokių nors probleminių sričių, kas rodo, kad jis yra mažai kritiškas savo asmenybei ir poelgiams. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nuteistasis nesistengė analizuoti savo neigiamų bruožų ir elgesio trūkumų, išskyrė tik savo neigiamą bruožą – tingumą. Siekiant pakeisti nuteistojo nuostatas į save ir elgesį, aplinką, jis dalyvavo eilėje užsiėmimų su psichologu, tačiau pirmieji jo užsiėmimai 2023 m. nebuvo sėkmingi, buvo stebimas priešiškas nusiteikimas priemonės atžvilgiu, nebendradarbiavimas, kontroliuojantis ir pašaipus elgesys, nurodė, kad nejaučia poreikio šiai priemonei, dalyvavo tik formaliai siekdamas teisinės padėties sušvelninimo. Tik po to, kai buvo Komisijos priimtas neigiamas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo A. Š. pradėjo įsitraukti į psichologinius užsiėmimus, atlikti savianalizės veiksmus, atsirado teigiamų pokyčių problemų sprendimo bei pasekmių suvokimo srityse.

Skunde itin akcentuojama nepagrįstai neigiama Komisijos nuostata dėl A. Š. darbinės veiklos ir motyvacijos, kuri neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad Komisija savo teiginius apie mažą darbinę motyvaciją rėmė tiek nuteistojo darbine patirtimi esant laisvėje, tiek jo elgesiu ir veikos išraiška bausmės atlikimo vietoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad po mokyklos baigimo jis niekur nedirbo, registravosi tuometinėje Darbo biržoje, bandė įgyti elektriko specialybę politechnikos mokykloje, tačiau mokslus metė, nes jam nepatiko dalykas, nurodė dirbęs Didžiojoje Britanijoje pagalbiniu darbininku, bet darbovietės nurodyti negalėjo, 2009 m. dirbo UAB „D“ tik 2 dienas, išėjo, nes jam buvo per sunku, 2016 m. liepos 8 d.- gruodžio 30 d. registravosi kaip vykdantis individualią veiklą, bet realiai nieko nedarė, nes jam nesisekė pasiekti norimų rezultatų, net neprisimena ką jis konkrečiai turėjo daryti, 2018 m. apie mėnesį dirbo UAB „R“, bet net neprisimena, ką ten dirbo. Įvertinus šias aplinkybes, teisingas Komisijos teiginys, kad laisvėje jo darbinė padėtis labai maža, praktiškai jos nėra. Atlikdamas bausmę nuo 2019 m. nuteistasis bausmės vykdymo vietoje iki pat 2022 m. liepos 19 d. nedirbo, atsisakė įstaigos siūlomo darbo, teigdamas, kad jis jam per žemas („valyti tualetus ne jam“), nėra duomenų, kad būtų dalyvavęs įstaigos gerbūvio gerinimo darbuose. Individualia kūrybine veikla pradėjo užsiimti tik 2022 m. liepos 19 d., ši veikla prilyginta darbinei tik 2023 m. balandžio 5 d. 2022 m. birželio 15 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 su J. M., 2024 m. birželio 18 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „M“ dėl atvirukų ir vokų gamybos. Komisija skeptiškai įvertino nuteistojo galimybes savo ateitį kurti iš tokios veiklos. Pažymėtina, kad atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose, kuriuose užtikrinamas laisvas judėjimas į bet kokią darbo vietą, nuteistasis nesinaudoja galimybe užmegzti produktyvesnius, įvairiapusiškesnius ir didesnes pajamas generuojančius darbo santykius. Nuteistasis aiškino vertinimo metu, kad jis teikė pirmenybę ne darbinei, bet mokslinei veiklai: įgijo Ožinio krano operatoriaus profesinę kvalifikaciją, siekia baigti verslo vadybos studijas (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Tokiu atveju keista, kad jis vertindamas savo ateities planus, išsako tik deklaratyvias prielaidas, tačiau nėra išsikėlęs jokių konkrečių ateities tikslų, konkrečių žingsnių šiems tikslams pasiekti, pvz. susijusių su jo įgytomis specialybėmis ir jų realizavimu darbinėje veikloje. Byloje esantys 2023 m. rugsėjo 20 d. MB „B“ ir UAB „I“ 2024 m. sausio 31 d. raštai dėl nuteistojo įdarbinimo, jį paleidus į laisvę, yra gana seni. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad MB „B“ direktorius 2025 m. sausio 21 d. patvirtino aplinkybę, kad priims dirbti nuteistąjį, asmens byloje jo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, kad nuteistojo ankstesnė nepakankama motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje bei pozityvaus užimtumo trūkumas laisvėje yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, kurių nevaldant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Praeityje nestabilių pajamų turėjimas, siekis greitu ir lengvu būdu pasipelnyti, jau skatino A. Š. nusikalsti.

Paskutinio 2025 m. sausio 21 d. psichologinio vertinimo metu buvo psichologo nurodyta, kad teisės pažeidėjas stokoja iniciatyvių bei ryžtingų sprendimų priėmimo, net ir įvertindamas jam nepalankias aplinkybes, patiria sunkumų koreguojant savo poziciją ar elgesio modelius (pvz., įvardina poreikį anksčiau išeiti į laisvę, tačiau veiksmų, kuriais pagerintų savo charakteristiką ne visada imasi). Nepakankamas nuteistojo asmeninės atsakomybės priėmimas bei polinkis minimizuoti savo vaidmenį dabartinėje situacijoje, nusikaltimo įvykdyme ir pan., akcentuojant situacinių aplinkybių įtaką, suponuoja prielaidą, kad nuteistasis stokoja prognostinių įgūdžių - savo elgesio galimų pasekmių numatymo. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, jog nuteistojo nepakankami problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių neįvertinimas buvo vieni svarbiausi nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai, susiję su jo įvykdytu nusikaltimu. Dabartinė nuteistojo problemų identifikavimo įgūdžių bei konstruktyvių sunkumų sprendimo būdų numatymo stoka, nepakankama motyvacija koreguoti savo mąstymą ir nuostatas gali apsunkinti nuteistojo resocializacijos procesą.

Pažymėtina, kad skunde nuteistasis charakterizuojamas išimtinai tik kaip pasižymintis nepriekaištingu elgesiu bausmės atlikimo metu asmuo. Atlikdamas bausmę jis buvo šešis kartus skatintas už gerą elgesį, pasiekimus mokslo srityje, baustas už drausmės pažeidimą tik vieną kartą 2020 m., nuobauda jau negalioja. Kita vertus socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kartais jis tiesiogiai ir atvirai demonstravo priešiškumą struktūruotai aplinkai, įstaigos administracijos atžvilgiu, orientavosi į savo poreikių tenkinimą, o ne nustatytų taisyklių laikymąsi.

Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Kita vertus, pastebima, kad nuteistasis A. Š. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę, asmuo, tačiau šiuo atveju to nepakanka taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad jau beveik metus laiko A. Š. nebuvo skatintas už gerą elgesį ar sėkmingą dalyvavimą nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose priemonėse, kas taip pat leidžia pritarti Komisijos išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kokią ją nori matyti nuteistasis.

Komisija, spręsdama klausimą dėl A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi kriminogeninių poreikių ar savybių, kurie aktualūs ir šiuo metu ir turėtų būti koreguotini: darbinės patirties stygius, impulsyvumas, pasekmių neįvertinimas, būdingas konkretus mąstymo stilius, negatyvios nuostatos priežiūros bei visuomenės atžvilgiu, tam tikro lygmens nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos. Nuteistojo iniciatyvų bei vykdytų socialinės reabilitacijos priemonių pagalba yra siekiama valdyti aktualius kriminogeninius poreikius, tačiau išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, bei nuostatų sričių korekcija reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Pažymėta, kad nesuvokiant probleminių sričių, susietų su nusikaltimu, problemų, kurios turėjo įtakos jo paties nusikalstamam elgesiui, nededant pastangų analizuoti savo praeities poelgius, identifikuoti problemas, kriminogeninių veiksnių įtaką savo veiksmams, nuteistojo teiginys, kad jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, yra tik deklaratyvus, neparemtas savęs pažinimu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo A. Š. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui- o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog atliekant A. Š. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taikant OASys metodiką, laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2025 m. kaskart buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo profesinę kvalifikaciją, dalyvauja tam tikrose intervencinėse priemonėse bei pozityviuose užsiėmimuose, tęsia individualią veiklą ir mokslą (duomenys neskelbtini) kolegijoje, patvirtino savo galimybę gyventi nurodytu adresu bei galimą įdarbinimo vietą, taip pat palaiko ryšius su šeimos nariais, tačiau to nepakako, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pasikeistų iš vidutinės į žemą. Įvertinęs visą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad negalima daryti išvados, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

Skunde nurodoma, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į socialinių ryšių su nuteistojo šeimos nariais reikšmę nuteistajam, kad jis atlikdamas bausmę sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką. Atsižvelgtina, jog jo padarytų nusikaltimų (disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) pasekoje padaroma žala dideliam žmonių ir jų artimųjų ratui, dėl asmenų įtraukimo į narkotinių medžiagų vartojimą, po to dažnai sekantį kriminalinį elgesį, siekiant patenkinti poreikį šioms medžiagoms. Galiausiai nei nuteistojo, nei nuteistojo šeimos narių interesai neatsveria žalos, galimai padaromos jo nusikalstama veika kitoms šeimoms. Įvertinus, kad nuteistasis linkęs minimizuoti savo nusikalstamą veiką, taigi nepriima pilnos atsakomybės už savo veiksmus, galimą žalą visuomenei, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, atsižvelgiant į trumpą atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad dar neatlikta pakankamai žymi bausmės dalis, teismas laiko, kad atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą. Komisijos narių nuomonė dėl A. Š. lygtinio paleidimo buvo vieninga.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. LK-N-102 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti nuteistojo A. Š. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. LK-N-102 Dėl nuteistojo A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.