- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- A15.-3-187/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00316-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Pažeidėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
- Nukentėjusysis
- K. Š.
- Advokatai
- Algis Staškūnas
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.9.8Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti (ANK 424 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Astai Končienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis(duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 422 straipsnio 7 dalį, 422 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kombainą, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, neįsitikino, kad vairuoti saugu, nepasirinko saugaus atstumo, kad nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui, kombaino pjovimo platforma kliudė K. Š. priklausančią gyvatvorę, ją apgadino, tuo padarydamas K. Š. 100 eurų turtinę žalą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, po to vartojo alkoholį iki patikrinimo bei 2018 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpyje nuo 10.05 val. iki 13.07 val., atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą alkoholio matavimo prietaisu, vengė neblaivumo patikrinimo.
Tokiais veiksmais jis padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B. administracinio nusižengimo protokolas patikslinus aplinkybes, surašytas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d., 20.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. 13.07 val.,(duomenys neskelbtini) vairuodamas kombainą, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, neįsitikino, kad vairuoti saugu, nepasirinko saugaus atstumo, kad nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui, kombaino pjovimo platforma kliudė K. Š. priklausančią gyvatvorę, ją apgadino, tuo padarydamas K. Š. 100 eurų turtinę žalą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, po to vartojo alkoholį iki patikrinimo bei atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą alkoholio matavimo prietaisu, vengė neblaivumo patikrinimo, tai yra jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 17, 219, 221 ir 222 punktų reikalavimus. Nurodyta, kad padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad padeda tėvui ūkininkauti ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuo ryto kūlė grūdus. Po pietų nukulti paprašė kaimynas. Kaimynui kulti baigė apie 22 val., jau buvo sutemę, važiavo su kombainu namo. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo remonto darbai ir pastatytas atitvaras. Jis norėdamas jo neužkliudyti pasuko daugiau ir kliudė tujas, bet kad kliudė jis nejuto ir nematė. Jei būtų jutęs, būtų sustojęs ir ėjęs ieškoti, kam jos priklauso. Ryte paskambino pareigūnai ir pasakė, kad jis Š. išvertė tujas, t. y. sukėlė eismo įvykį. Atvykus pareigūnams apie 9.30 val. kartu nuėjo apžiūrėti kombaino ir ant kederio šono rado mažą tujos šakelę, daugiau nieko nebuvo. Kad sukėlė eismo įvykį nepripažįsta, nes jis nejuto, kad kliudė tujas ir kad griūna 4 metrų aukščio tujos. Pareigūnai pasakė, kad reikia pasitikrinti blaivumą. Vakare vairavo blaivus, nes nežino kada dukrai gali pasidaryti blogai ir gali reikėti važiuoti, o ryte atsigėrė skardinę alaus, nes neplanavo niekur važiuoti. Pareigūnams paklausus ar jis tikrinsis blaivumą, jis atsakė kad ne, nes nesenai gėrė alaus. Atsisakymo pasekmių pareigūnai jam neišaiškino. Priekinės kombaino dalies plotas apie 4,30 m. Kombaino priekyje viršuje yra pakabintos faros, šonuose nėra apšviesta ir važiuojant matosi tik priekyje kelias. Tujos užsodintos ant ribos ir jau yra seniūnijos teritorijoje, bet tokių dokumentų neturi. Už tujas K. Š. sumokėjo 100 Eur ramybės dėlei. Tuo keliu važiavo pirmą kartą ir visur telpa pravažiuoti. Vairuotojo pažymėjimą turi, turi B kategoriją ir traktorininko teises, jam buvo pasakyta, kad gali vairuoti transporto priemonę iki 170 arklio galių, o kombainas yra turi tik 130, todėl galvojo, kad gali jį vairuoti. Jei būtų žinojęs, kad reikalinga papildoma kategorija, būtų išsilaikęs. Pripažįsta, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti kombainą, taip pat pripažįsta, kad atsisakė nusistatyti blaivumą.
Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad ryte atėjęs kaimynas pasakė, kad išrautos jo tujos. Nuėjęs pamatė, kad viena tuja visiškai išrauta guli ant kelio, o kita palūžusi pakreipta, dar ne visai išrauta. Pasakė, kad vakare važiavo su kombainu, kas vairavo kombainą. Paskambino 112, atvyko policija. Viską apžiūrėjo, matavo. Tujos pasodintos prieš 25 metus ir niekam iki tol neužkliuvo. Tujos yra nuo kelio apie 80 cm atstumu, gali būti, kad pasodintos ant sklypo ribos. Gatvė iš pradžių buvo siaura, po to platino, pro ten kombainai nevažiuoja. B. galėjo pravažiuoti kitu keliu. Po trijų dienų atvažiavo B., atsiprašė, už tujas sumokėjo 100 Eur, jam pretenzijų neturi.
Suinteresuotas asmuo V. B. parodė, kad yra V. B. tėvas, jie kartu ūkininkauja. Kombainas jo, buvo nupirktas prieš dvi savaites. Paaiškino, kad jis pats kombaino nevairuoja, yra pasidalinę su sūnumi, kad sūnus padeda su technika, pjauna, aria, sušienauja, kulia, o jis su žmona dirba prie gyvulių. Kombainą buvo patikėjęs sūnui (V. B.), kad jis neturi teisės vairuoti kombaino, kad reikalinga papildoma kategorija, nežinojo. Po to išsilaikė. Tą dieną baigė kulti grūdus, dar paprašė nukulti Č. ir jau kitą dieną turėjo statyti kombainą į garažą. Vakare grįžo iš sodybos, kuri už miestelio ir sūnus pasakė, kad buvo policija, papasakojo kas nutiko. Tada nuvažiavo apžiūrėti į vietą. Toje vietoje jau du metai yra aptvertas surinkimo mazgas, kuris būtų kairėje pusėje, o tada tujos dešinėje. Sūnus su kombainu važiavo pro tą vietą pirmą kartą. Kombaino apžiūrėti po įvykio nenuėjo, bet kombainas buvo nesenai pirktas, jis 1988-1989 m. laidos ir jau perkant jis buvo apibraižytas, aplankstytas kairės pusės kederio šonas, kombaino dešinė pusė aplankstyta, todėl ir mokėjo tik 30 000 Eur, kai naujas kainuoja 15000000 Eur.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Asta Končienė teismo posėdžio metu palaikė surašytą protokolą ir prašė V. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 417 straipsnio 8 dalį, 422 straipsnio 7 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį bei skirti jam administracinę nuobaudą. Nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas V. B. surašytas pagrįstai. Bylos duomenys rodo, kad atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo justi ir matyti, kad kliudė tujas, kurios nuvirto ant važiuojamosios dalies. Dėl galimo neblaivumo, negalima nustatyti fakto kada vartojo alkoholį prieš ar po įvykio, tačiau faktas, kad asmuo atsisakė nusistatyti blaivumą paklausus net keletą kartų.
Teismo posėdyje pagarsinti 2018 m. spalio 19 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai (b. l. 59-61):
L. V. V. paliudijo, kad dirba Telšių AVPK vyriausiuoju patruliu. Ryte gavo pranešimą, kad apgadinta gyvatvorė. Nuvyko į vietą apie 9 val., tiksliai laiko nepamena, nukentėjusysis paaiškino, kad buvo išrautos ir ant kelio nuverstos 3 tujos. Jis jas patraukė nuo kelio, kad būtų galima pravažiuoti. Paaiškino, kad pažįstamas, kurio neįvardino, pasakė, kas vairavo kombainą ir kur gyvena. Apžiūrėjo įvykio vietą, apžiūrėjo išmatavo. Po to nuvyko nurodytu adresu pas kombaino vairuotoją, bet jo namuose nerado. Susisiekus telefonu kombaino vairuotojas pasakė, kad eina prie kombaino, pasakė, kad kombainas (duomenys neskelbtini). Nuvykus ir paklausus apie įvykį, V. B. pasakė, kad nieko nežino. Apžiūrint kombainą kederyje rasta tujų lapų, taip pat kederio kairėje matėsi švieži dažų pažeidimai, toje vietoje nebuvo dulkių, ant žemės matėsi tujų lapų, galimai buvo kederis valytas. Atkreipė dėmesį, kad būtent kairėje kederio pusėje buvo tujų lapai, kuria galimai buvo kliudyta, dešinėje kederio pusėje nieko panašaus nebuvo. Kombaino vairuotojas tvirtino nejuto kliudęs tujas, paprašius pateikti dokumentus paaiškėjo, jog neturi teisės vairuoti kombaino. Kadangi buvo įtariamas eismo įvykio padarymu, jam pasiūlė nusistatyti blaivumą, asmuo atsisakė, teigė ryte gėręs alaus. Jam kelis kartus buvo paaiškinta atsakomybė už vengimą nusistatyti girtumą po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, tačiau asmuo atsisakė ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tujas apžiūrėjo, jos buvo ne mažiau 4 metrų aukščio ir su lapais neapkabintų rankomis. Kelias išmatuotas, kiek nurodytas plotis tiek ir buvo. Kad kliudė tujas negalėjo nejusti. Apšvietimas yra ir apšviečia visą pjovimo platformą, jei ne - tai negali važiuoti.
Liudytojas S. J. paliudijo, kad jis yra V. B. dėdė. Eismo įvykyje nedalyvavo, tačiau ryte praėjo pro kombainą ir nematė jokių pažeidimų, nematė kad jis būtų apkibęs šakomis. Iš arti neapžiūrėjo, nes nežinojo apie įvykį. Po įsigijimo kombainą apžiūrėjo, matėsi ir rūdžių ir pabrėžimų, pjaunamosios dalies apsauga buvo aprūdijusi, kažkas dar šone buvo. Apie įvykį sužinojo tos dienos vakare, kai buvo policija, kombaino neapžiūrėjo.
Liudytojas J. Č. paliudijo, kad V. B. tolimas giminaitis. V. B. rugpjūčio mėnesį, tiksliai datos nepamena, nupjovė pasėlius. Kai baigė pjauti jau buvo vakaras, šviesų reikėjo. V. B. baigęs kulti supylė grūdus į priekabą, kuri stovėjo laukuose ir atsisveikino. V. B. neatrodė išgėręs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinis nusižengimas yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).
LR ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B. inkriminuojami keturi administraciniai nusižengimai: LR ANK 417 straipsnio 8 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse, LR ANK 422 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimo arba alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, LR ANK 424 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, o LR ANK 426 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 18 d., 9.37 val. gautą pranešimą policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko nukentėjusysis K. Š.. Jis paaiškino, kad ryte apie 8 val. atėjęs kaimynas J. K. pasakė, kad yra apgadinta gyvatvorė. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2 tujos, kurių aukštis apie 4 m. nulaužtos ir viena sužalota, padaryta 100 Eur žala. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybės nustatyta, kad gyvatvorę 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.30 val. galimai apgadino V. B., kuris kombainu važiavo iš J. Č. fermos. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kelio plotis 4 m., tujos auga 70 cm atstumu nuo kelkraščio (b. l. 17). Nukentėjusysis K. Š. paaiškinimuose nurodė, kad eismo įvykio nematė, apie apgadintą gyvatvorę jam pranešė 2018 m. rugpjūčio 18 d. ryte apie 8 val. atėjęs kaimynas J. K., o vėliau paskambinęs pažįstamas pranešė, kad tai galėjo padaryti V. B., kuris 2018 m. rugpjūčio 21 d. žalą atlygino, pretenzijų jam neturi (b. l. 18, 19). Fotonuotraukose užfiksuotos šalia kelio gulinčios nulaužtos tujos (b. l. 21,22), taip pat kombainas, kuriuo apgadintos tujos, kederyje matomos tujų šakos bei galimai po atsitrenkimo į medžius likę apibraižymai ir įlenkimai (b. l. 23). V. B. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.00 val. baigęs kulti (duomenys neskelbtini)grįžo į namus. Neneigia, kad galėjo užkliūti, tačiau nejuto, kad būtų atsitrenkęs į medį. Nežinojo, kad vairuoti kombainą reikalinga SZ kategorija. Atsisakė nusistatyti blaivumą, nes ryte gėrė alaus, be to nepripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį (b. l. 20).
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta: „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“. Ištirti rašytiniai įrodymai, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B., suinteresuoto asmens V. B., nukentėjusiojo K. Š., liudytojų J. Č., S. J., V. V. paaiškinimai patvirtina, kad V. B. nesilaikė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nesilaikė saugaus atstumo važiuodamas pro K. Š. gyvatvorę, todėl dėl jo neatsargumo ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta K. Š. priklausanti gyvatvorė. V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Pagal LR ANK 426 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pastebėtina, kad atsakomybės taikymui pagal LR ANK 426 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010; Nr. N575-2179/2009). Taigi, sprendžiant, ar asmens veika (pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas, yra susijęs, vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina vertinti ne tik pažeidėjo paaiškinimus, ar jis suprato padaręs eismo įvykį ir pasišalino, bet ir kitus byloje surinktus duomenis.
V. B. teigia, kad jis nejuto, jog važiuodamas (duomenys neskelbtini) kliudė tujų gyvatvorę, ko pasekoje dvi tujos nulaužtos ir viena sužalota. Tačiau tokius V. B. parodymus paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai: nukentėjusio K. Š. parodymai, policijos pareigūno V. V. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jo parodymai teisme, policijos pareigūno E. B. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, taip pat fotonuotraukose užfiksuoti duomenys. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. akivaizdžiai suvokė padaręs eismo įvykį ir iš įvykio vietos jis pasišalino sąmoningai, tyčia siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Eismo įvykio faktas įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma bei paties V. B. parodymais, jog jis vairuojamo kombaino šonu galėjo kliudyti tujas, nes kelias yra siauras, tujos pasodintos arti kelio, be to toje vietoje buvo pastatytas metalinis atitvaras, kurį reikėjo aplenkti, tačiau kontakto su tujom nejuto, todėl nesustojo ir grįžo į namus. Tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, buvo blaivus, vėliau niekur nesislėpė ir apie įvykį pats sužinojo tik iš policininkų, todėl kaltės dėl pasišalinimo nepripažįsta. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (b. l. 17) matyti, kad važiuojamosios kelio dalies plotis ties tujomis yra 4 m. Kaip nurodė pats V. B. kederio plotis virš 4 metrų. Atstumas nuo kelkraščio iki tujų 70 cm. Nors V. B. nurodė, kad jam ant kelio buvo kliūtis ir jis apvažiuodamas labiau pasuko į kairę pusę, tačiau iš posėdžio metu pateiktos įvykio vietos nuotraukos matyti, kad metalinis aptvaras yra kelkraštyje ir kliūties ant kelio, kurią būtų reikėję apvažiuoti nebuvo. Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas privalo važiuoti taip, kad nepriklausomai nuo pačios transporto priemonės ypatumų ar bet kokių kitų aplinkybių nekliudytų kitų objektų, kitų transporto priemonių ar asmenų, kelio įrenginių ir pan., o įvykus kontaktui – jį pastebėtų ir imtųsi KET nustatytų reikalavimų informuoti policiją, suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims ir t. t. Liudytojas V. V. tarnybiniame pranešime bei apklaustas liudytoju parodė, kad gavus pranešimą ir nuvykus į įvykio vietą nukentėjusysis nurodė, kad buvo nulaužtos dvi tujos ir viena gulėjo ant kelio. Liudytojas nurodė, kad tujos yra aukštos ne mažiau 4 metrų aukščio ir rankomis jos neapglėbtų. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 21, 22). Iš pateiktų nuotraukų teismo posėdžio metu matyti, kad V. B. važiavo tiesiu keliu, atsižvelgiant į transporto priemonės dydį, tai lėtaeigė transporto priemonė, todėl važiuojant lėtai, turėjo pajusti, kad kliudo tris 4 metrų aukščio tujas ir net dvi nulaužia, be to net darant prielaidą, kad V. B. nepajuto kliudęs tujas, jis būdamas atidus vairuotojas privalėjo matyti keturių metrų aukščio krentančias tujas. Atmetami V. B. parodymai, kad buvo tamsu ir nematė, nes pats V. B. parodė, kad pagrindinis apšvietimas yra kombaino viršuje esantys žibintai, kurie apšviečia kederį, todėl kederis, kuriuo ir buvo kliudytos tujos tikrai buvo apšviestas. Be to V. B. važiavo miestelio teritorijoje su padidinto pavojaus šaltiniu, todėl matydamas, kad kelias per siauras ir nepravažiuoja, turėjo galimybę grįžti kitu keliu, ką patvirtino ir nukentėjusysis K. Š.. Kad V. B. siekė išvengti atsakomybės patvirtina ir tai, kad jis policijos pareigūnams pasiteiravus iš kur atsirado kombaino apgadinimai nurodė, kad jis laukuose kliudė stulpą, nors įbrėžimai nebuvo panašūs kaip likę po atsitrenkimo į stulpą (b. l. 4-5). Visuma paminėtų įrodymų neabejotinai įrodo, jog V. B. akivaizdžiai suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, ir tai padarė tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.
V. B. teigia, kad jis vairavo blaivus, todėl jam nebuvo jokio tikslo ar motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pagal teismų praktiką vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės buvimas ar nebuvimas nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Todėl V. B. nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo ir ji savaime nepaneigia teismo išvadų dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais bylos duomenimis. Taigi įvykus eismo įvykiui V. B. apie eismo įvykį nepranešė policijai ir nenubraižė eismo įvykio vietos schemos, iš įvykio vietos pasišalino bei po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį iki patikrinimo bei atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą alkoholio matavimo prietaisu, vengė neblaivumo patikrinimo. Pastarosios aplinkybės, kad vengė neblaivumo patikrinimo, neneigia ir pats V. B..
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B. veiksmai visiškai atitinka LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį, kadangi jis vairuodamas kombainą, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, neįsitikino, kad vairuoti saugu, nepasirinko saugaus atstumo, kad nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui, kombaino pjovimo platforma kliudė K. Š. priklausančią gyvatvorę, ją apgadino, tuo padarydamas K. Š. 100 eurų turtinę žalą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį iki patikrinimo bei atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą alkoholio matavimo prietaisu, vengė neblaivumo patikrinimo.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad visi šie administraciniai nusižengimai padaryti nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. 20.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. 13.07 val. Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nusižengimo padarymo laikas nurodytas pagal nustatytas aplinkybes nuo paties įvykio iki įvykio aplinkybių galutinio nustatymo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes sutikslina, kad V. B. 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas kombainą, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, neįsitikino, kad vairuoti saugu, nepasirinko saugaus atstumo, kad nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui, kombaino pjovimo platforma kliudė K. Š. priklausančią gyvatvorę, ją apgadino, tuo padarydamas K. Š. 100 eurų turtinę žalą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, po to vartojo alkoholį iki patikrinimo bei 2018 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpyje nuo 10.05 val. iki 13.07 val., atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą alkoholio matavimo prietaisu, vengė neblaivumo patikrinimo.
V. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ANK 35, 36 straipsniai). Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – yra charakterizuojamas teigiamai, augina neįgalią dukrą (b. l. 46-52), nusižengimu padaryta turtinė žala yra atlyginta ir nukentėjęs asmuo šiuo metu pretenzijų dėl padarytos turtinės žalos neturi, padeda tėvui ūkininkauti, galiojančių nuobaudų neturi, kaltę pripažino iš dalies, taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, V. B. skirtinos minimalaus dydžio baudos, numatytos LR ANK 417 straipsnio 8 dalies, 422 straipsnio 7 dalies, 424 straipsnio 2 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose, taip pat skirtina administracinio poveikio priemonė už ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams (ANK 422 straipsnio 9 dalis, 426 straipsnio 7 dalis).
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. iš dalies pripažino nusižengimų padarymą, kombainas (duomenys neskelbtini), priklauso ūkininkui V. B., duomenų, kad jam buvo žinoma, jog V. B. neturi teisės vairuoti minėtą transporto priemonę byloje nenustatyta, manė, kad kombainą vairuos asmuo turtintis teisę, iš esmės jokių sunkių pasekmių neatsirado, kombainas ūkininkui yra reikalinga transporto priemonė, todėl teismo vertinimu bei vadovaujantis protingumo kriterijumi, transporto priemonės, tai yra kombaino konfiskavimas netaikytinas (LR ANK 426 straipsnio 8 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
V. B. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:
pagal LR ANK 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur (dešimties eurų) baudą;
pagal LR ANK 422 straipsnio 7 dalį – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą ir vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams;
pagal LR ANK 424 straipsnio 2 dalį – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;
pagal LR ANK 426 straipsnio 1 dalį – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi subendrinti paskirtas nuobaudas ir paskirti galutinę nuobaudą 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą ir vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams be transporto priemonės konfiskavimo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-3-187/2019 ir ROIK numerį 18090353717. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (LR ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.