- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- AN2-43-519/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00316-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- V. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur (dešimties eurų) bauda;
pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda ir vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams;
pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį – 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda;
pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi subendrintos paskirtos nuobaudos ir paskirta galutinė nuobauda – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda ir vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams be transporto priemonės konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. B. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kombainą, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, neįsitikino, kad vairuoti saugu, nepasirinko saugaus atstumo, kad nekeltų grėsmės kitų asmenų turtui, kombaino pjovimo platforma kliudė K. Š. priklausančią gyvatvorę, ją apgadino, tuo padarydamas K. Š. 100 eurų turtinę žalą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, po to vartojo alkoholį iki patikrinimo bei 2018 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpiu nuo 10.05 val. iki 13.07 val., atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą alkoholio matavimo prietaisu, vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais veiksmais jis padarė pažeidimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, ir šiose dalyse administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi subendrinti pagal nepakeistą nutarimo dalį paskirtas nuobaudas.
2.1. Nurodo, kad teismas padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėtam ir nepagrįstam nutarimui priimti. Teigia, kad 2018 m. lapkričio 20 d. jam pakartotinai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas patikslinus aplinkybes ir nurodyta, jog jis padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, jog teismas po protokolo patikslinimo, administracinę bylą pakartotinai nagrinėjant teisme, savo iniciatyva vėl tikslino pažeidimų padarymo laiką, jį pritaikydamas prie nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. taisė institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, klaidas, ir tuo pažeidė nešališko bylos nagrinėjimo principus.
2.2. Teigia, kad kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų prisipažino iš dalies. Pripažino, kad neturėjo teisės vairuoti kombainą, nors tai sužinojo tik atvykus pareigūnams ir išsiaiškinus, jog tokie reikalavimai kombaino vairuotojams atsirado tik 2017 metais, o iki to laiko pakako traktorininko teisių, kurias jis turi. Neatmetė tokios galimybės, kad įvykio dienos vakarą galėjo kombainu užkabinti tujas, tačiau tai nereiškia, kad jis suprato tai padaręs ir dėl šios priežasties pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymi, jog apie tai, kad kombainu galimai kliudė K. Š. priklausančias tujas, sužinojo tik 2018 m. liepos 18 d. ryte, kai paskambino pareigūnai. Pareigūnai apžiūrėdami kombainą, ant kombaino pjovimo platformos rado kelias tujų šakelės. Apelianto nuomone, tai neginčijamai nepatvirtina jo kaltės. Teigia, kad eismo įvykio schema neatitinka tikrovės, neteisingai nurodytas gatvės plotis, neužfiksuoti pažeisti medžiai, nėra nufotografuota įvykio vieta. Pažymi, jog patys policijos pareigūnai pasiūlė jam atsiskaityti su K. Š. ir taip išspręsti problemą dėl galimai padarytos žalos atlyginimo. Tai jis ir padarė, tačiau teismas šios aplinkybės nelaikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nors šią aplinkybę nutarime mini keletą kartų.
2.3. Apelianto teigimu, jis nepadarė pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nes nesuprato, jog važiuodamas kombainu kliudė pakelėje susodintas tujas ir nuvažiavo į kombaino parkavimo vietą. Jis neneigė, kad galėjo užkabinti gyvatvorę, tačiau tai nereiškia, kad jis sąmoningai, suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apelianto nuomone, analogiškai turi būti vertinamos ir aplinkybės susijusios su jo nubaudimu pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.
2.3.1. Pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 17 punkte nustatyta, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Vairuotojų atsakomybė už šių KET reikalavimų nevykdymą yra numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Nurodo, kad pagal skundžiamą nutarimą jis yra nubaustas už tai, kad vartojo alkoholį iki patikrinimo bei atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą alkoholio matavimo prietaisu, vengė neblaivumo patikrinimo. Apelianto teigimu, ši pareiga nustatoma asmeniui, kuris vairuoja transporto priemonę ir yra sustabdomas patikrinimo metu, ar tuoj po eismo įvykio. Policijos pareigūnai neturi teisės bet kada, vien tik savo nuožiūra, nesant pagrindo reikalauti tikrintis neblaivumą, kada asmuo nėra transporto priemonės vairuotojas arba, kaip šiuo atveju, praėjus daugiau kaip 12 valandų po eismo įvykio. Pažymi, jog įstatymas nedraudžia vairuotojui tuoj pat po vairavimo vartoti alkoholinius gėrimus ir būti neblaiviam. Kai asmuo nevairuoja transporto priemonės ilgą laiką ir nežino, kad jis susijęs su eismo įvykiu, jis neturi pareigos leisti tikrintis dėl neblaivumo. Pažymi, jog jis atvykusiems policijos pareigūnams pranešė, jog iš ryto gėrė alų ir nėra susijęs su eismo įvykiu, todėl nebuvo jokio pagrindo jam tikrintis neblaivumą. Teigia, kad jam nebuvo išaiškintos galimos tokio atsisakymo pasekmės. Priešingu atveju jis būtų sutikęs, kadangi praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, tai nebūtų įtakoję jo atsakomybės ir nebūtų apsunkinę jo padėties.
2.3.2. Nurodo, kad iš teismo nutarimo matyti, jog jis vengė tikrintis neblaivumą nuo 2018 m. liepos 18 d. 10.05 val. iki 13.07 val. Teigia nesuprantantis iš kur paimta tokia aplinkybė ir kas ją įrodo, ar tai leidžia spręsti, jog jis buvo įkalbinėjamas tris valandas tikrintis neblaivumą. Teigia, kad teismas remiasi liudytojo V. V. parodymais, jog liudytojas jį įspėjo dėl atsakomybės už vengimą pasitikrinti blaivumą, tačiau tai yra netiesa. Teigia, kad dėl tokio nesąžiningo pareigūno liudijimo sudaromas vaizdas, jog jis dėl mažareikšmio įvykio geriau sutiko prarasti teisę vairuoti transporto priemones, nei pasitikrinti neblaivumą, kuris niekaip nebūtų įtakojęs jo atsakomybės. Pažymi, jog jis nesuprato, kad važiuodamas kombainu kliudė tujas. Tai, jog jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, patvirtino ir liudytojas V. V..
2.4. Apelianto teigimu, nutarimas pagrįstas ne objektyviais įrodymais, o tik vidiniu įsitikinimu apie jo kaltę. Jokios abejonės jo naudai nebuvo aiškinamos, atvirkščiai, siūlymais tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir laiko bei aplinkybių tikslinimu administracinio proceso eigoje, buvo pažeista ir teismo deklaruojama pažeidėjo nekaltumo prezumpcija. Pažymi, jog dėl menkaverčio pažeidimo suformuluoti kaltinimai, kurių pagrindu jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad jis vienas augina neįgalią dukrą, kurią nuolat reikia vežti pas gydytojus, o kartais užėjus priepuoliui, tenka ją vežti ir naktimis. Dirba tėvo ūkyje su technika ir tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Teigia, kad net darant prielaidą dėl jo kaltės pagal visus jam inkriminuotus pažeidimus, paskirta nuobauda yra visiškai neadekvati.
2.5. Pažymi, kad teismas net nesvarstė galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Teigia, jog jo atžvilgiu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo šeiminė padėtis yra sunki, tačiau teismas šių aplinkybių svarbiomis nepripažino.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo nuobaudą palikti nepakeistą ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Nurodo, kad V. B. (iš skundžiamo nutarimo ir administracinio nusižengimo bylos matyti, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarimu buvo nubaustas V. B., todėl laikoma, kad atsiliepimas paduotas į V. B. apeliacinį skundą), tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tiek savo skunde nurodo, jog nejuto kliudęs bei apgadinęs gyvatvorę. Tačiau iš surinktos eismo įvykio medžiagos bei liudytojų parodymų matyti, kad V. B. sąmoningai važiavo Telšių r. Luokės mst. esančia Stadiono gatve, nes skubėjo namo, nors buvo kitas kelias, kuriuo asmuo atvažiavo. Teigia, kad minėta gatve didžiagabaritė žemės ūkio technika nevažiuoja, nes gatvė yra ganėtinai siaura. V. B. nurodo, kad nejuto, kaip kliudė gyvatvorę ir nulaužė tujas. Tujų savininkas K. Š. bei įvykio vietoje buvę pareigūnai nurodo, jog tujos buvo keturių metrų aukščio, todėl nejusti, kai nulūžusi tuja nuvirsta ant važiuojamosios kelio dalies, neįmanoma. Tuo labiau, kad V. B. matė, kad kelias susiaurėja dėl minėtoje gatvėje vykstančių kelio darbų bei pastatyto užtvaro, kurį turėjo apvažiuoti. V. B. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nematė kliudęs gyvatvorę, nes buvo tamsu. Institucijos nuomone, toks asmens teiginys abejotinas, nes pastarasis teismo posėdžio metu nurodė, kad kombainas yra apšviestas iš viršaus ir ta dalis, su kuria galėjo kliudyti gyvatvorę (kederis) yra apšviestas.
3.2. Institucijos viršininko nuomone, asmuo juto kliudęs gyvatvorę, tačiau tik dėl asmeniui aiškių priežasčių jis nesikreipė į tujų savininką bei į policijos pareigūnus. Pažymi, jog šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmai, jog asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, buvo teisėti ir būtini tolimesniam eismo įvykio medžiagos tyrimui. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. B. nepasirinkdamas saugaus atstumo kliudė gyvatvorę ir ją apgadino, taip padarydamas žalą, kuri neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir iš eismo įvykio nepranešęs policijos pareigūnams pasišalino. Pažymi, jog KET 221 punkte nurodyta, kad eismo įvykių dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas. Šios pareigos asmuo nevykdė, nes kaip pats nurodo, jis ryte vartojo alkoholį, todėl atsisakė pasitikrinti neblaivumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas
4. Apeliaciniame skunde ginčijamas V. B. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių požymių visumos, todėl šiose dalyse administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.
5. ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.
5.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamo kombaino pjovimo platforma kliudė K. Š. priklausančią gyvatvorę ir ją apgadino. Tačiau įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad V. B. suprato, jog kombaino platforma (kederiu) apgadino K. Š. priklausančią tujų gyvatvorę ir sąmoningai, ignoruodamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės, iš jo pasišalino ir vartojo alkoholį, suprasdamas, kad yra susijęs su eismo įvykiu bei vengė neblaivumo patikrinimo.
5.2. Pats V. B. tiek paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme parodė, kad kaimynui kulti baigė apie 22 val., jau buvo sutemę, važiavo kombainu namo. (duomenys neskelbtini) buvo remonto darbai ir pastatytas atitvaras. Jis norėdamas jo neužkliudyti pasuko daugiau ir kliudė tujas, bet kad kliudė tuo metu nejuto ir nematė. Jei būtų jutęs, būtų sustojęs ir ėjęs ieškoti, kam jos priklauso. V. B. taip pat paaiškino, kad dalis apgadinimų ant kombaino kederio kairės pusės galėjo atsirasti kliudant laukuose stovėjusį stulpą. Parodė ir tai, kad kombaino priekyje viršuje yra pritvirtintos lempos, kombaino šonuose nėra apšviesta ir važiuojant matosi tik priekyje kelias.
5.3. Iš teisme apklausto liudytojo V. V. parodymų matyti, kad jam paklausus apie įvykį V. B. tvirtino, jog nejuto, kad kliudė tujas. Liudytojas taip pat nurodė, kad apžiūrėjus kombainą kederyje rado tujų lapų, taip pat kederio kairėje matėsi švieži dažų pažeidimai, toje vietoje nebuvo dulkių, ant žemės matėsi tujų lapų. Atkreipė dėmesį, kad būtent kairėje kederio pusėje buvo tujų lapai, kuria galimai buvo kliudyta, dešinėje kederio pusėje nieko panašaus nebuvo.
5.4. Nukentėjusysis K. Š. savo paaiškinime ir duodamas parodymus teisme parodė, kad ryte atėjęs kaimynas pasakė, kad išrautos jo tujos. Nuėjęs pamatė, kad viena tuja visiškai išrauta guli ant kelio, o kita palūžusi pakreipta, dar ne visai išrauta.
5.5. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog šalia kelio guli dvi tujos, viena iš šių tujų išrauta (b. l. 21). Kitoje nuotraukoje matyti kombaino kederio kairėje pusėje esantys apgadinimai (b. l. 23).
6. Iš esmės V. B. nurodytų teiginių, kad jis važiuodamas kombainu (duomenys neskelbtini) gatve nejuto ir nematė, jog kombaino kederiu užkliuvo už tujų gyvatvorės, aptarti bylos duomenys nepaneigia.
6.1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, savo išvadą apie tyčinį V. B. veikimą pasišalinant iš eismo įvykio vietos motyvavo tuo, kad V. B. važiavo tiesiu keliu, atsižvelgiant į transporto priemonės dydį, jog tai lėtaeigė transporto priemonė, todėl važiuojant lėtai, turėjo pajusti, kad kliudo tris 4 metrų aukščio tujas ir net dvi nulaužia. Taip pat nutarime pažymėjo, jog darant prielaidą, kad V. B. nepajuto kliudęs tujas, jis būdamas atidus vairuotojas privalėjo matyti keturių metrų aukščio krentančias tujas. Skundžiamame nutarime nurodė ir tai, kad pagrindinis apšvietimas yra kombaino viršuje esantys žibintai, kurie apšviečia kederį, todėl kederis, kuriuo ir buvo kliudytos tujos, tikrai buvo apšviestas.
6.2. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nutarime, nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų duomenų, įrodymų, kurie leistų spręsti, kad V. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Pirmiausia vertintina tai, kad kombainas yra didelių gabaritų sunkiasvorė transporto priemonė, ir kaip nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, lėtaeigė. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, tujų kamienai nėra stori. Įvertinus šias aplinkybes, t. y. vertinant tai, kad V. B. lėtai važiuodamas sunkiasvore transporto priemone ir užkliūdamas šios transporto priemonės dalimi – kederiu už tujų gyvatvorės (vieną tują išrauna, kitą – nulaužia, trečia tuja apgadinama), negalima daryti kategoriškos išvados, jog V. B. turėjo pajusti kontaktą ir suvokti, jog įvyko eismo įvykis. Taip pat negalima atmesti tokios galimybės, jog kederiu užkliudytos ir išrautos, nulaužtos tujos galėjo virsti už pjovimo platformos, o ne į priekį, ir kad V. B. galėjo nematyti virstančių 4 metrų aukščio tujų. Be to, kaip nurodė V. B., važiuojant kombainu namo jau buvo sutemę, kombaino lempos apšvietė tik kelią ir nematė, jog kelkraštyje kombaino kederiu verčia tujas. Pažymėtina, jog šios V. B. nurodytos aplinkybės, išskyrus liudytojo V. V. samprotavimus, kuriais teismas rėmėsi pasisakydamas dėl V. B. kaltės, byloje surinktais duomenimis nebuvo paneigtos. Taip pat nebuvo patikrinta ir kita V. B. nurodyta versija, kad kombaino kederio kairė pusė buvo apgadinta laukuose atsitrenkiant į stulpą. Vertinant byloje esančiose nuotraukose matomus kombaino kederio apgadinimus, kurie detaliau nėra apžiūrėti ir aprašyti, nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad būtent nuotraukose matomi kederio apgadinimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu, o ne V. B. nurodytu metu.
6.3. Pažymėtina, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka kategoriškoms išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai.
6.4. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog V. B. akivaizdžiai suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas esant abejonėms, kurios turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nepagrįstai V. B. pripažino kaltu padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
7. Konstatavus, jog byloje nebuvo įrodyta, kad V. B. žinodamas apie sukeltą eismo įvykį pasišalino iš jo vietos, nėra pagrindo tvirtinti ir to, jog po eismo įvykio, policijos pareigūnams pasiūlius pasitikrini neblaivumą, jis nepagrįstai atsisakė tikrintis neblaivumą, t. y. padarė veiksmus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, jog skundžiamo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarimo dalys, kuriomis V. B. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 7 dalyje numatytus nusižengimus, naikintinos ir šiose dalyse administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimo dalis, kuriomis V. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje bei administracinio nusižengimo bylą dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, V. B. nutraukti.
Paskirtas nuobaudas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir V. B. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.