Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nurodė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2019-08-24 apie 24 val., prie kavinės, esančios Vytauto g. 49, Varėnos m., asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė į veidą I. K., šiam nukritus ant žemės sudavė keturis smūgius rankos kumščiu į galvą, tuo nukentėjusiajam I. K. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo apatinėje lūpoje, kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairiame petyje, abiejuose žastuose, krūtinės dešinėje pusėje, dešiniame klube bei kairėje blauzdoje, nubrozdinimų lūpų gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės I dantų pilno trauminio išnirimo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. S. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokuroras bei nukentėjusysis, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis G. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019-08-24 apie 24.00 val. prie kavinės "Kanopa" tarp jo ir iš matymo pažįstamo vaikino I., kurio pavardės nežino, įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko konfliktas įvyko, jis negali nurodyti, nes buvo neblaivus. Ar I. stovėjo ar sėdėjo konflikto metu, jis neatsimena. Prisipažįsta, kad I. sudavė nemažiau keturių smūgių į galvą. Neprisimena, ar jis I. spyrė į veidą ir nugriuvusiam sudavė smūgius, kadangi buvo girtas, tačiau neneigia, kad galėjo jam įspirti į veidą, dėl ko jis galėjo nugriūti ir I. gulinčiam ant žemės galėjo suduoti smūgius. Buvo stipriai neblaivus, savęs nevaldė, dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 70-71)

Nukentėjusysis I. K. 2019-09-02 parodė, kad 2019-08-24 kartu su giminėmis šventė gimtadienį. Švenčiant gimtadienį vartojo daug alkoholinių gėrimų. Baigus švęsti gimtadienį, nusprendė dar nueiti į kavinę "Kanopa", esančią Varėna, Vytauto g. 49. Kuriuo tiksliai laiku jis nuėjo į kavinę, neprisimena. Į kavinę ėjo vienas. Kavinėje nusipirko alaus ir išėjo į kavinės kiemelį, kur, atsisėdęs ant bortelio, gėrė alų ir rūkė. Šalia jo stovėjo pažįstamas G. S.. Jiems besišnekant, jis nusijuokė, dėl ko prie jo priėjo G. S. su kitu vyriškiu. G. S. jam besėdint ant bortelio spyrė vieną kartą į veidą, po ko jis nukrito, o jam nukritus G. S. dar sudavė mažiausiai keturis smūgius kumščiu į galvą. Po suduotų smūgių jis buvo praradęs sąmonę. Atsimena, kad jį mušė tik G. S.. Atgavęs sąmonę, nusprendė eiti į namus. Jam einant Voronecko gatve privažiavo policijos pareigūnų ekipažas, kurie pasiteiravo, ar ne jis buvo sumuštas. Kas policiją iškvietė, jis nežino. Dėl savo neblaivumo ir dėl to, kad buvo smarkiai sumušta galva, jis policijos pareigūnams nurodė netikslias įvykio aplinkybes. Dėl išgąsčio ir neblaivumo norėjo eiti į namus ir pareiškimo rašyti nenorėjo. Tačiau po poros dienų atsiminė jo sumušimo aplinkybes ir kadangi jam vis dar skaudėjo galvą po patirtų sužalojimų, jis nusprendė 2019-08-27 kreiptis į Valstybinės medicinos tarnybos Alytaus skyrių, kad nustatytų jo patirtų sužalojimų mastą, o gavęs išvadą, dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į policijos komisariatą. (b. l. 18-20, 36-37). Nukentėjusysis I. K. 2019-09-26 parodė, kad su G. S. susitaikė, G. S. padarytą žalą atlygins, jie pasirašė žalos atlyginimo sutartį, kurią patvirtino notaras (b. l. 38-39).

2020-01-23 papildomai apklaustas nukentėjusysis I. K. parodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas jam susitaikius su G. S. ir 2019-09-25 susitarus raštiškai pas notarą dėl jam padarytos žalos 4500 Eur. atlyginimo. Susitarime nurodė, kad 4500 Eur. G. S. jam mokės kas mėnesį po 1500 Eur ir visą sumą turėjo sumokėti iki 2019-12-20. Pirma įmoka turėjo būti iki 2019-10-20, tačiau pinigų negavo ir G. S. su juo nesusisiekė, nepaaiškino, dėl ko negali sumokėti. Taip pat ir kitus du mėnesius pinigų negavo. Iš G. S. paaiškinimų, dėl ko nemoka, negavo. Kadangi G. S. nevykdė jų susitarimo, t. y. iki 2019-12-20 jam nesumokėjo sutartų 4500 Eur., 2020-01-06 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą su prašymu atnaujinti tyrimą. (b. l. 101-103)

Liudytojas Ž. V. parodė, kad 2019-08-25 apie 3 val. 30 min. jam būnant namuose Varėnos m. Dzūkų g. 38-16, paskambino draugas G. S. ir pasiūlė eiti kartu į kavinę "Kanopa". Apie 4 val. 00 min. jie nuėjo į kavinę. Apie 05 val. jiems su G. S. stovint kavinės kieme, kuriame buvo ir jam iš matymo pažįstamas I., kurio pavardės nežino. Jam nuėjus už kampo ir po kurio laiko ateinant atgal prie G. S. pamatė, kad G. S. konfliktuoja su I., nes I. jį įžeidinėjo. Tuomet G. S. pastūmė I. ir jie abu apsistumdė. G. S. taip pat sudavė I. rankos kumščiu keletą smūgių į galvą, kiek tiksliai, nematė. Ar I. buvo nukritęs ant žemės, jis neprisimena (b. l. 42, 43).

Specialisto išvadoje Nr. G 770/2019 (06) nurodyta, kad I. K. padaryta odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairiame petyje, abiejuose žastuose, krūtinės dešinėje pusėje, dešiniame klube bei kairėje blauzdoje, nubrozdinimai lūpų gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės I dantų pilnas trauminis išnirimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, dėl dviejų pastovių dantų netekimo sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis prarado 5 procentus bendrojo darbingumo. (b. L. 25)

2020-01-06 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas I. K. prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą, kadangi kaltinamasis G. S. nevykdo sudaryto susitarimo dėl žalos atlyginimo (b. l. 92).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymais, kad G. S. turėjo pajamų (b.l. 129-144).

2020-01-16 prokuroro nutarimu atnaujinti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, jog G. S. be pateisinamų priežasčių nevykdo susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos (b. l. 96-98).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

BK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamojo G. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t.y. jis smurtaudamas, suduodamas smūgius rankos kumščiu ir spirdamas koja nukentėjusiajam į galvos sritį, sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo apatinėje lūpoje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairiame petyje, abiejuose žastuose, krūtinės dešinėje pusėje, dešiniame klube bei kairėje blauzdoje, nubrozdinimai lūpų gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės I dantų pilnas trauminis išnirimas. Kaltinamasis tyčia sudavė smūgius rankos kumščiu ir spyrė koja nukentėjusiajam, nesant realaus pagrindo tokių veiksmų atlikimui, t.y. atliko teisei priešingus veiksmus ir dėl jo veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas pakaltinamas žmogus, kuris prieš kitą žmogų naudoja fizinę jėgą, smurtauja, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.

Tai, kad nukentėjusiajam I. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina kaltinamojo G. S., nukentėjusiojo I. K., liudytojų Ž. V. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada. Nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Būtent girtumas įtakojo kaltinamojo elgesį, veiksmus panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį. Šiuo atveju nesvarbus kaltinamojo apsvaigimo laipsnis, tačiau akivaizdu, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo tinkamai elgtis susidariusioje situacijoje, o apsvaigimas paskatino atlikti nusikalstamus veiksmus.

Kaltinamojo G. S. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinių, nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis G. S. neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu (duomenys neskelbtini), neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą. G. S. baustas už administracinius teisės nusižengimus: 2015-06-26 pagal LR ATPK 178 str. 1 d.; 2) 2016-07-29 pagal LR ATPK 178 str. 1 d.; 3) 2017-03-03 pagal LR ANK 428 str. 6 d.; 4) 2017-06-04 pagal LR ANK 484 str. 1 d.; 5) 2017-12-02 pagal LR ANK 481 str. 1 d. (b. l. 49-52) ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą.

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytas bausmių rūšis kaltinamajam parinktina ir skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina nustatytas lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, veikos pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes. Kaltinamajam, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtini draudimai ir įpareigojimai, bausmės paskirčiai užtikrinti. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas dėl to, kad kaltinamasis nevykdė susitarimo su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo be svarbių ir pateisinamų priežasčių, paskirtinas įpareigojimas dėl dalies turtinės žalos atlyginimo nustatytu terminus. Draudimas ir įpareigojimai parinktini ir paskirtini bausmės paskirtimi (sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas I. K. pareiškė 5549.25 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro 4549.25 Eur turtinė žala ir 1000 Eur neturtinė žala.

Kaltinamasis G. S. civilinį ieškinį pripažino pilnai.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo ją atlyginti (CK 6.245 straipsnis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio l dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Civilinis ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo turtinę žalą, nurodydamas, kad ją sudaro: preliminari gydymo kaina – 4500 Eur; teiktos medicinos paslaugos – 49.25 Eur.

Civilinis ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 1000 Eur. Ieškinyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinis ieškovas prašo priteisti nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), dėl patirto sužalojimo, gydymo ir sužalojimo pasekmių pašalinimo.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala).

Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją.

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas pateikė 2020-01-27 VšĮ Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos medicininį dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame sudarytas gydymo planas, nurodant gydymo eigą ir gydymo kainą (b.l. 106). Išlaidos gydymui, pripažįstama turtine žala ir turi būti atlyginta kalto asmens.

Nustatant neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu. Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan.

Teismas įvertinęs nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu (buvo sunkiame girtumo laipsnyje, sutrikusi orientacija aplinkoje), sprendžia, kad paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas įtakojo kilusių pasekmių atsiradimui, todėl priteistina mažiau neturtinės žalos atlyginimo, negu prašė nukentėjusysis, laikant, kad priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis G. S. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo sulaikytas, jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 1, b.l. 114-118). Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Taikytinos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalies nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301 - 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad G. S. paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems (8) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, G. S. paskirti draudimą ir įpareigojimus:

- uždrausti lankytis Augenijaus Kanopos individualios įmonės kavinėje, esančioje adresu Vytauto g.49, Varėnos mieste ( įmonės kodas 184765021). Paskirtą draudimą vykdyti per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką (aštuonis mėnesius);

- dirbti, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paskirtą įpareigojimą vykdyti per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką (aštuonis mėnesius);

- atlyginti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį – 2275 eurus per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kiekvieną kalendorinį mėnesį (iki kalendorinio mėnesio paskutinės dienos) sumokant po 379 eurus, o paskutinį mėnesį – 380 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus dvidešimt penkis centus (4549.25 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, viso 5049.25 Eur.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.