Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. kovo 21 d. veika).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2022 m. gruodžio 27 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, D. B. atsisakė tikrintis alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore ir duoti kraują patikrai, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat D. B. 2023 m. kovo 21 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos 2023 m. kovo 21 d. nusikalstamos veikos padarymo pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, vos po kelių dienų po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl 2022 m. gruodžio 27 d. nusikalstamos veikos. Jis tuo metu išgyveno labai sunkų laikotarpį, (duomenys neskelbtini) jautė dideles nuoskaudas. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, šiuo metu daug dirba, pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs 2023 m. kovo 21 d. nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą 2023 m. kovo 21 d. nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. kovo 21 d. apie 21 val. su savo draugu A., pavardės nežino, atvažiavo į kavinę (duomenys neskelbtini). Atvažiavo jo motinai V. B. priklausančiu automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A., nes jam prieš tris mėnesius atėmė teisę vairuoti transporto priemones už vairavimą esant neblaiviam, taip pat paėmė vairuotojo pažymėjimą. A. pastatė automobilį priešais kavinę esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, įrengtoje prie važiuojamosios gatvės dalies. Abu su A. buvo blaivūs. Išlipę iš automobilio, nuėjo į kavinę. Ten užsisakė maisto ir degtinės. Belaukiant užsakymo, jis išėjo parūkyti ir pamatė, kad A. šiek tiek kreivai pastatė automobilį. Jis atsisėdo prie automobilio „Mazda“ vairo ir šiek tiek pavažiavo atbulai į važiuojamąją gatvės dalį, norėdamas tvarkingiau perstatyti automobilį aikštelėje. Tuo metu vairuojamu automobiliu palietė gatve važiuojantį automobilį „Toyota“, valstybinio numerio neprisimena. Jį vairavusi moteris sustojo, išlipo ir jie pradėjo tartis, kaip įforminti eismo įvykį. Moteris sutiko užpildyti deklaraciją, bet pradėjo kažkam skambinti. Jis jai pasakė, kad jis bus kavinėje. Kavinėje jie su A. valgė ir gėrė degtinę. Jis išgėrė apie 200 g degtinės. Gal po pusvalandžio į kavinę atėjo moteris, kurios automobilį jis kliudė, su policijos pareigūnais. Jis su pareigūnais ir moterimi nuėjo prie automobilių. Ten pareigūnai pradėjo forminti eismo įvykį, pamatė, kad jis yra neblaivus, liepė jam pūsti ir pasakė, kad jis vairavo automobilį neblaivus. Automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgėręs nevairavo. Sutinka, kad iš viso negalėjo sėsti prie vairo, nes iš jo atimta teisė vairuoti. Dėl įvykio labai gailisi (t. 2, b. l. 61–64).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš išvažiuodamas į kavinę namuose buvo išgėręs porą butelių alaus, būtent dėl to paprašė, kad automobilį vairuotų jo draugas. Būdamas kavinėje išgėrė degtinės, neprisimena kiek, išėjo į lauką parūkyti. Norėjo perstatyti automobilį. Perstatydamas automobilį, atsitrenkė į kitą šviesios spalvos automobilį, markės neprisimena. To automobilio savininkė sutiko užpildyti deklaraciją, bet po to iškvietė policijos pareigūnus. Jis susinervino, grįžo atgal į kavinę, kur iki policijos atvykimo išgėrė dar degtinės, negali nurodyti kiek, nes jau neprisimena. Labai gailisi, pradės gydymą nuo priklausomybės alkoholiui (t. 2, b. l. 77–79).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis D. B. parodė, kad dabar geriau prisimena, jog po įvykio, kai apgadino automobilį, norėjo išgerti, tačiau kavinės darbuotojai jam neleido to padaryti, todėl po įvykio alkoholinių gėrimų nevartojo (t. 2, b. l. 84–85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. G. parodė, kad 2023 m. kovo 21 d. apie 20 val. jis su savo draugais D. S., A. S. ir M. B. atvyko į kavinę (duomenys neskelbtini). Kavinėje bendravo su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu kavinėje nebuvo daug klientų. Matė, kaip prie baro sėdėjo vienas vyras, apsirengęs šviesios spalvos džinsais, šviesios spalvos marškiniais, baltos spalvos sportbačiais, žalios spalvos striuke be gobtuvo, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, be barzdos, šviesiais, vidutinio ilgio plaukais, tatuiruočių nesimatė, ant abiejų rankų pirštų turėjo du didelius žiedus. Minėtas vyras gėrė raudoną vyną, užkandžiavo, buvo neadekvatus, nuolat kabinėjosi prie darbuotojų, šnekėjo su jais lietuvių kalba su akcentu, matėsi, kad padavėjos nenori su juo bendrauti. Jis bandė minėtą vyriškį sudrausminti, tačiau šis į tai nereagavo, pradėjo replikuoti į jų pusę, neprisimena, ką tiksliai sakė. Vėliau jis su savo trimis draugais išėjo į lauką parūkyti. Jiems būnant lauke, prie jų priėjo minėtas vyriškis. Visiems parūkius lauke, jo draugai sugrįžo į kavinės vidų, o jis ir minėtas vyriškis liko stovėti lauke. Tuo metu į kavinę atvažiavo apsaugos darbuotojai, kurie nuėjo į vidų ir paskui atėjo prie jų į lauką dėl minėto vyriškio elgesio. Jam buvo paaiškinta, kad jis neadekvačiai, negražiai, nepagarbiai elgėsi su darbuotojais. Po pokalbio su apsaugos darbuotojais jis elgėsi gražiai, grįžęs prie baro paliko darbuotojoms arbatpinigių. Po kelių minučių jis ir minėtas vyriškis išėjo į lauką, ten buvo tik jie dviese, pradėjo kalbėti apie tai, kad jis yra svetimšalis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, šis jį išvadino „skinhedu“. Po žodinio konflikto šis jam pasakė, kad ruošiasi važiuoti namo su automobiliu. Jis vyriškiui pasakė, kad iškvies policiją, nes šis neblaivus. Pastarasis į jo pastabas nereagavo ir skubiai nuėjo prie savo sidabrinės spalvos automobilio „Mazda“, kuris stovėjo šalia baro, automobilio priekis buvo nukreiptas į kavinės pusę, priešais laiptus. Atsirakinęs minėtą automobilį, vyriškis atsisėdo prie vairo, užkūrė variklį, pradėjo važiuoti atbuline eiga. Išvažiuodamas iš automobilių aikštelės, šis kliudė stovintį sidabrinės spalvos automobilį „Toyota“, kurį apgadino. Po smūgio vyriškis neišlipo iš savo automobilio „Mazda“, dideliu greičiu išvažiavo link turgavietės. Iš karto grįžęs į barą, pranešė viską apsaugos darbuotojams bei savo draugams. M. B. iš savo mobilaus ryšio telefono iškvietė policiją. Apsaugos darbuotojai, jis ir M. B., išbėgę į lauką, dar matė, kaip tolumoje automobilis „Mazda“ šalinosi link turgavietės. Jie grįžo į kavinės vidų, apsaugos darbuotojai išvažiavo. Jo draugas M. B. buvo įdėjęs skelbimą į „Facebook“ grupę (duomenys neskelbtini), kad buvo apgadintas automobilis „Toyota“, jis matė, kas ir kaip jį apgadino. Po kurio laiko pas juos prie stalo atėjo moteriškė, kuri nurodė, kad apgadintas automobilis „Toyota“ yra jos, ji buvo tame pačiame pastate, antrame aukšte, ten vyko protmūšis. Maždaug po 15-20 min. po minėto vyriškio pasišalinimo su automobiliu „Mazda“, jiems visiems bendraujant su minėta moteriške, į baro vidų užėjo tas pats vyriškis, kuris pasišalino su automobiliu „Mazda“. Šis bandė su jais visais susitarti, siūlydamas pinigų, kad nebūtų kviečiama policija. Supratęs, kad nesusitars, bandė pasišalinti iš kavinės. Tai pastebėjęs, jis ir vienas kavinės klientas neleido pastarajam išeiti iš baro, jo neliesdami, sakydami žodžiais. Atvažiavus policijos pareigūnams, šie sulaikė minėtą asmenį. Būdamas prie pareigūnų girdėjo, kad jis neigė, jog vairavo automobilį „Mazda“ (t. 1, b. l. 35–38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. B. parodė, kad ji į darbą nueina pėsčiomis arba važiuoja autobusu. Ji turi automobilį „Mazda A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji atsimena, kad kai įvyko šis įvykis, jos nebuvo namuose, ji buvo mieste savo reikalais. Į miestą važiavo autobusu, o minėtas automobilis liko namuose. Jos sūnus D. B. gerai sutaria su savo draugu A. (Duomenys neskelbtini). Abu pergyvena dėl esamos situacijos, dėl pinigų trūkumo. 2023 m. kovo 21 d., kai D. B. autobusu grįžo namo po darbo, pas jį į svečius atvyko A. Apie 20 val. jai į telefoną paskambino sūnus ir paklausė, ar gali A. pasiskolinti automobilį ir nuvežti jį į (duomenys neskelbtini), ten buvo palikęs leidimą į darbą. Ji neprieštaravo ir leido A. vairuoti jai priklausantį automobilį. Leido ne pirmą kartą, niekada dėl to nėra buvę problemų. Ji automobilio raktelius laiko virtuvėje, ir sūnus žinojo, kur jie yra. A. žino, kad D. B. negali vairuoti automobilio, nes prieš maždaug 3 mėnesius sūnus vairavo automobilį neblaivus ir jam buvo iškelta baudžiamoji byla, o ji buvo jo laiduotoja. Ji tiki, kad sūnus automobilio tikrai nevairavo. Jai sūnus pasakojo, kad tą vakarą A. vairavo jos automobilį, o jis sėdėjo šalia, jie nuvažiavo į kavinę pavalgyti. Kaip tiksliai kavinė vadinasi, ji nežino, kažkas panašaus į (duomenys neskelbtini). Kai jie nuvažiavo į minėtą kavinę, A. pastatė automobilį, ir abu nuėjo į kavinę užsisakyti pavalgyti. Kol jie laukė užsakymo, D. B. išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu pastebėjo, kad prie jos automobilio stovi kažkokia moteris. D. B. nuėjo prie jos automobilio ir pasiėmė cigaretes. Tuo metu minėta moteris, pamačiusi D. B., pradėjo ant jo rėkti, kad jis vairuoja automobilį būdamas neblaivus, blogai jį pastatė, per arti šios automobilio. Tada D. B. įsėdo į jos automobilį ir pastatė jį tiesiai. Jis važiavo gal tik 30 cm, truputį atgal ir į priekį. Pastatęs automobilį tiesiai, D. B. nuėjo į kavinės vidų, o moteris liko stovėti lauke. D. B., nuėjęs į kavinės vidų, toliau laukė užsakymo ir pamatė, kad ta pati moteris kalbasi telefonu. D. B. pagalvojo, kad ta moteris kalbasi su draudimo brokeriu. Nežino, kodėl D. B. taip pagalvojo. Kaip suprato, D. B. su A. sulaukė užsakymo, pradėjo valgyti ir, tikriausiai, truputį išgėrė alkoholio. Neilgai trukus, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pradėjo sakyti, kad sūnus vairavo automobilį būdamas neblaivus. D. B. iš karto pareigūnams pasakė, kad nevairavo automobilio. D. B. nusivedė į tarnybinį automobilį ir išsivežė į policijos komisariatą. Pareigūnai paėmė automobilio raktelius. Jai kitą dieną paskambino A. ir pasakė, kad nesuprato, kodėl atvažiavo policijos pareigūnai į kavinę, išsivežė D. B. bei pasiėmė automobilio raktelius. Pasak A., automobilį vairavo jis, o ne D. B. Abu buvo blaivūs, kol nepradėjo valgyti. Ji pati įvykio vietoje nebuvo ir sako tai, ką jai pasakojo sūnus D. B. ir A. (t. 1, b. l. 41–44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad 2023 m. kovo 21 d. apie 18.30 val. ji savo automobiliu „Toyota Urban Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į kavinę (duomenys neskelbtini), į protmūšį, kuris vyko maždaug iki 22.00 val. Po protmūšio sėdo į savo automobilį ir norėjo užvesti variklį, kai pamatė, kad atbėga padavėja E., kuri jai pasakė, kad girtas vairuotojas įvažiavo į jos automobilį ir jau yra iškviesta policija. Ji net nepastebėjo, kad jos automobilis yra apgadintas, nes apgadinimas buvo nežymus ir priešingoje pusėje, o, be to, lauke buvo tamsu. Tada ji išlipo iš automobilio ir nuėjo įsitikinti, ar tikrai jos automobilis yra apgadintas. Pamatė, kad taip ir yra. Ji paskambino telefono Nr. 112 ir informavo apie įvykį, o jai pasakė, kad lauktų pareigūnų. Tada prie jos priėjo vaikinas, pasakė, kad jo vardas L., jis iškvietė policijos pareigūnus, viską matė pats, kartu su ja palauks pareigūnų ir paliudys. L. paminėjo, kad prašė vairuotojo, kuris apgadino jos automobilį, kad nevairuotų automobilio, nes yra neblaivus. Lauke buvo šalta, tad ji, L. ir L. draugai nuėjo į kavinės vidų palaukti, kol atvyks policijos pareigūnai. Po maždaug 10 min. į kavinės vidų atėjo kaltininkas. L., pamatęs jį, pasakė jai, kad būtent jis ir apgadino jos automobilį. Pamačiusi jį, suprato ir atsiminė, kad jis tą vakarą buvo užėjęs į antrą aukštą, kur vyko protmūšiai, bendravo su ten esančiomis merginomis. Jokių kitų draugų su juo nebuvo. Tada buvo apie 20-21 val., jis jai pasirodė girtas, nes jo judesiai ir eisena buvo nekoordinuoti, be to, kiti žmonės garsiai kalbėjo: „ko čia jis girtas vaikšto protmūšyje“. Jis buvo girtas, pradėjo kalbėti su padavėja E., jos atsiprašinėjo. Kažkas jam pasakė, kad jis jai (J. B.) apgadino automobilį. Tada jis priėjo prie jos ir siūlė pinigų, o ji jam pasakė, kad policija jau važiuoja. Jis jau norėjo eiti prie išėjimo, bet vaikinai užkalbino, padavėja (ne E., o kita) raktu užrakino duris, kad jis neišeitų. Ji tuo metu dar kartą paskambino į policiją ir paprašė, kad paskubėtų, nes kaltininkas grįžo į kavinę labai girtas ir bando pasišalinti. Neilgai trukus atvyko policija ir pradėjo klausinėti kaltininko, o jis jiems teigė, kad yra be automobilio, į kavinę atėjo pėsčiomis ir į jokį automobilį neįvažiavo. Vienas iš pareigūnų norėjo nusivesti kaltininką į tarnybinį automobilį ir patikrinti jo neblaivumą, o kitas pareigūnas surado kaltininko automobilį su dažais ant priekinio bamperio, kurių spalva buvo tokia pati, kaip jos automobilio. Toliau policijos pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes. Kai kaltininkas laukė, kol galės antrą kartą pasitikrinti neblaivumą, jis ant jos rėkė, sakė, kad ją užmuš, rytoj suras jos sūnų ir jį papjaus. Jis buvo labai agresyviai nusiteikęs (t. 1, b. l. 47–50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad D. B. yra jo vaikystės draugas. Kiek jis pamena, 2023 m. kovo 21 d. po pietų, tiksliai nepamena, automobiliu, kurį pats vairavo, nuvažiavo į svečius pas D. B. Šis gyvena (duomenys neskelbtini). D. B. jo paprašė, kad jis nuvežtų šį mamai priklausančiu automobiliu į kavinę (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad D. B. negali vairuoti automobilio, nes jis buvo pasakojęs apie ankstesnį įvykį, tačiau jis į tą įvykį nesigilino. Iš kur D. B. gavo savo mamos automobilio raktelius, jis nežino, tikriausiai paprašė savo mamos. Kiek pamena, jis tą dieną su D. B. mama nekalbėjo. Kiek tiksliai buvo valandų, jis nepamena, buvo vakaras ir jau tamsu, kai jis iš D. B. namų nuvairavo D. B. mamai priklausantį automobilį prie minėtos kavinės. Jie automobiliu važiavo tik dviese. Kai nuvažiavo prie minėtos kavinės, nuėjo į jos vidų užsisakyti pavalgyti. Kol laukė užsakymo, D. B. išėjo į lauką, tikriausiai parūkyti, o jis pasiliko kavinės viduje. Kas nutiko lauke, jis nežino, bet D. B. grįžo į kavinę labai susijaudinęs, jis tai pastebėjo. Iki to momento, kol dar D. B. nebuvo išėjęs į lauką, šis buvo blaivus, o kai grįžo į kavinės vidų, kiek jis pamena, užsisakė vieną stiklinę degtinės ir ją išgėrė. D. B. nieko jam nesakė, o jis ir neklausinėjo. Labai ilgai reikėjo laukti maisto užsakymo, tai jis net nesulaukė ir išėjo namo. Kas vyko toliau kavinėje, jis nežino. Apie šį įvykį sužinojo tik po kurio laiko, tiksliai nepamena. Apie įvykį papasakojo pats D. B. Šis pasakė, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nesakė kodėl, o jis ir neklausinėjo (t. 1, b. l. 53–56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. P. parodė, kad ji dirba padavėja kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 21 d. ji dirbo, tarp 21.00–21.30 val. į kavinę atėjo klientas, kuris joje lankosi ne pirmą kartą, vardo ar pavardės nežino. Jis tada užsisakė taurę alkoholinio vyno ir silkės. Jis į kavinę atėjo vienas, kitų jo pažįstamų nebuvo. Į kavinę atėjo jau būdamas neblaivus. Tą suprato iš jo nerišlios kalbos. Ji turėjo jo kelis kartus perklausti, ko šis užsisako, nes pasakydavo neaiškiai, ji jo nesuprasdavo. Kai norėdavo kažką pasakyti, ji turėdavo perklausti iš naujo. Ji pirmą kartą matė jį tokį apgirtusį. Kai prieš tai ateidavo į kavinę, jis elgdavosi kitaip. Jis visada užsisako to paties vyno. Iš pat pradžių jis nebuvo agresyvus. Nepastebėjo, kada jis išėjo į lauką. Prieš jam išeinant į lauką, kiek pamena, jis visos taurės vyno neišgėrė. Kai buvo išėjusi parūkyti, kitas kavinės klientas jai pasakė, kad tas vaikinas, kuris kavinėje lankosi nebe pirmą kartą, su savo automobiliu apgadino kitą, šalia stovintį automobilį, vairuodamas jį atbuline eiga. Tuo momentu kitas jo draugas išvietė policijos pareigūnus. To vaikino, kuris apgadino kitą automobilį, jau nebuvo kavinėje, jis pasišalino. Parūkiusi, parėjo į kavinės vidų. Tada pamatė, kad apgadintame automobilyje sėdi moteris. Greitai išbėgo į lauką ir pabeldė į jos automobilio langą, kad neišvažiuotų. Ši atidarė langą, ir ji šiai pasakė, kad kavinės klientas apgadino jos automobilį. Tada moteris išlipo iš automobilio ir nuėjo į kavinės vidų. Ji nuėjo nuimti kasą, o pastaroji liko su kavinės klientais, kurie matė įvykį. Neilgai trukus vaikinas, kuris apgadino moters automobilį, grįžo į kavinę. Kaip jis grįžo, nematė, tik po to, kai atvyko pareigūnai, pamatė, kad šalia kavinės yra pastatytas jo automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kol visi laukė policijos pareigūnų, jos kolegė užrakino duris, kad įvykio kaltininkas nepabėgtų iš kavinės. Duris užrakino todėl, kad jis jau buvo vieną kartą iš jos pasišalinęs. Jam nepatiko, kad kavinės klientai, kurie matė įvykį, paklausė, kodėl jis pasišalino iš įvykio vietos, kai apgadino svetimą automobilį vairuodamas neblaivus. Kai jis grįžo į kavinę antrą kartą, grįžo vienas. Jokių draugų ir kitų asmenų su juo nebuvo. Kai jau grįžo įvykio kaltininkas ir visi laukė, kol atvyks policijos pareigūnai, vienas iš kavinės klientų girdėjo, kaip jis siūlė moteriai, kuriai apgadino automobilį, pinigų už šį įvykį, tačiau moteris pinigų atsisakė ir pasakė, kad lauks policijos pareigūnų. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 59–62).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja E. P. parodė, kad 2023 m. kovo 21 d. vakare, laiko tiksliai nurodyti negali, nes jau neprisimena, buvo įvykis prie kavinės (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba. Jų kavinės klientas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, būdamas neblaivus padarė eismo įvykį, o būtent, apgadino kitos klientės automobilį, pasišalino ir po kurio laiko grįžo pas juos į kavinę. Jos užrakino jį kavinėje iš vidaus, kad jis nepasišalintų, kol atvyks policijos pareigūnai. Po įvykio, kada apgadino kitos klientės automobilį, minėtas asmuo pas jas bare alkoholio nevartojo, jos su juo vengė bendrauti ir jam alkoholinių gėrimų tikrai nepylė nei ji, nei kiti jos kolegos, todėl minėtas asmuo po įvykio, bent jau pas jas, alkoholio nevartojo (t. 1, b. l. 64–66).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad jis tiksliai nepamena, bet tai galėtų būti 2023 m. kovo mėn. pabaiga, tarp 20-25 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, jis su savo draugais L. G., A. S. ir D. S. sėdėjo kavinėje (duomenys neskelbtini). Jiems būnant kavinėje, į kavinę atėjo vyriškis ir priėjo prie baro. Šis apsižodžiavo su barmene, sudaužė stiklinę ir tada barmenė jam pasakė, kad iškvies apsaugą. Pradžioje jis liko stovėti prie baro ir iš kavinės lauk nėjo. Tada L. G. paklausė to vyriškio, ką čia daro, kodėl taip negražiai elgiasi. Tada minėtas vyriškis priėjo prie jų staliuko, o jis tuo metu buvo kažkur išėjęs. Kai grįžo prie staliuko, prie jo jau nebebuvo L. G. ir minėto vyriškio. Kiti draugai, kiek pamena, tebesėdėjo prie staliuko. Jis pro kavinės lauko duris matė, kad L. G. ir minėtas vyriškis stovi lauke. Tada pamatė, kad į kavinę atvyko apsaugos darbuotojai. Ar jie su tuo vyriškiu bendravo, jis nepamena ir nematė. Pamena, kad apsaugos darbuotojai sėdėjo kavinės viduje. Neilgai trukus į kavinės vidų parėjo L. G. ir minėtas vyriškis. Vyriškis užsisakė bokalą alaus ir jį gėrė. Kai šis atėjo į kavinę, tai buvo tikrai neblaivus. Tai suprato iš eisenos, šis svirduliavo. Jis matė, kad vyras į kavinę atėjo ir prie baro sėdėjo vienas. Kai vyriškis gėrė alų, jis vėl išėjo į lauką. Kartu su juo nuėjo ir L. G. Jie kartu lauke rūkė ir šnekėjo. Neilgai trukus jis išėjo į lauką prie jų. Vyriškis nebuvo agresyvus, tačiau buvo stipriai neblaivus. Jis nežino, kiek laiko pabuvo su jais lauke, po to nuėjo atgal į kavinės vidų, o L. G. su vyriškiu pasiliko toliau stovėti lauke. Kai tik grįžo į kavinės vidų, gal po kokių 5 minučių, į kavinės vidų parbėgo L. G. ir pasakė, kad vyriškis sėdo prie automobilio vairo ir atbuline eiga bando išvažiuoti. Tada į lauką išbėgo jis ir du apsaugos darbuotojai, pamatė, kaip minėtas vyriškis jau buvo „atsistūmęs atgal ir ištiesinęs vairą“, važiavo tiesiai gatve. Kur nuvažiavo, nežino, matė, kad nuvažiavo tiesiai. Jis įsidėmėjo automobilio tris raides, o skaičius jam padiktavo apsaugos darbuotojas. Jis iš karto skambino 112 pranešti apie įvykį. Jiems būnant lauke, iš karto pastebėjo, kad šalia to automobilio, kurį vairavo minėtas vyriškis, yra apgadintas kitas automobilis (perbrauktas dešinysis automobilio šonas). L. G. pasakė, kad tai būtent tas vyriškis, kuris vairavo automobilį, važiuodamas atbuline eiga jį apgadino. Jis pats nematė, kaip vyriškis savo vairuojamu automobiliu kliudė šalia esantį kitą automobilį. Jie dar truputį pabuvo lauke ir nuėjo į kavinės vidų. Jiems būnant kavinėje, iš antro aukšto nusileido moteriškė, kuriai jie pasakė, kad yra apgadintas jos automobilis, o vairuotojas, kuris apgadino jos automobilį, pasišalino. Pusvalandžio laikotarpyje tas vyriškis grįžo atgal į kavinę. Jis su savimi turėjo dėžutę, kurioje, kaip vėliau išsiaiškino, buvo kažkokie laikrodžiai. Minėtas vyriškis nuėjo prie baro, paliko arbatpinigių barmenei ir norėjo susitarti su moterimi, kad ji neturėtų jam pretenzijų dėl apgadinto automobilio. Kaip tik tuo metu į kavinę atvyko policijos pareigūnai ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Vyriškis kategoriškai neigė, kad jis vairavo automobilį (t. 1, b. l. 69–72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad jis yra apsaugos darbuotojas. Kada šis įvykis įvyko, jis tikrai nepamena, atsimena, kad tai buvo 2023 m. Jis pamena, kad gavo iškvietimą į kavinę (duomenys neskelbtini). Į šį įvykį atvyko ir kiti jo kolegos. Kiek buvo valandų, jis nepamena, bet buvo vakaras ir jau tamsu. Kai gauna pranešimą, kad reikia reaguoti, jie nežino dėl ko, tiesiog paspaudžia iškvietimo mygtuką, ir jie vyksta. Nuvykus į įvykio vietą, kavinės barmenė pasakė, kad vienas vyriškis yra padauginęs alkoholio, kabinėjasi prie kitų klientų ir neleidžia ramiai būti. Kur šis tuo metu buvo, prie baro ar sėdėjo prie stalo, nepamena. Tada jis su kolegomis minėtą vyriškį palydėjo į lauką. Jis nesipriešino, tačiau matėsi iš jo nekoordinuotų judesių, kad yra neblaivus. Jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jiems išėjus į lauką, vyriškis, nieko nelaukęs, sėdo į sidabrinės spalvos automobilį „Mazda“ ir atbuline eiga pradėjo važiuoti atgal, ko pasekoje kliudė kitą, šalia jo automobilio stovėjusį automobilį. Po to, kai kliudė kitą automobilį, jis net nesustojo, gal net pasakytų, kad padidino greitį, nes girdėjosi, ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Minėtas vyriškis buvo vienas, su juo nebuvo jokių draugų. Kai vyriškis išvažiavo, kiti žmonės, kurie tuo metu buvo lauke, paskambino į policiją ir pranešė apie šį įvykį, o jie išvažiavo (t. 1, b. l. 75–78).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad jis yra apsaugos darbuotojas, vairuotojas. Kiek atsimena, šis įvykis įvyko 2023 m. kovo mėn., o kuri tiksliai buvo diena, jis nepamena. Pamena, kad gavo iškvietimą į kavinę (duomenys neskelbtini). Jiems paskambino į telefoną ir pranešė, kad paspaustas pavojaus signalas kavinėje (duomenys neskelbtini). Tada į šį įvykį sureagavo trise. Kiek buvo valandų, jis nepamena, bet buvo jau tamsu, vakaras. Kai nuvažiavo į minėtą kavinę ir užėjo į jos vidų, paklausė barmenės, kodėl juos išsikvietė. Ji nurodė, kad yra girtas klientas ir, kiek jis atsimena, šis jau pusiau miegojo prie stalo, rankomis atsirėmęs į stalą ir nuleidęs galvą į apačią. Tada jie nuėjo prie minėto vyriškio ir paprašė išeiti iš kavinės. Jis nesipriešino, atsistojo ir išėjo. Jis ėjo į lauką svirduliuodamas, kojos kabinėjosi, pynėsi, apskritai jo judesiai buvo nekoordinuoti, jo kalba buvo nerišli ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Išėjus į lauką, jis truputį pastovėjo prie kavinės įėjimo, jie stovėjo ant laiptukų ir kalbėjosi. Staiga minėtas vyriškis šoko į sidabrinės spalvos automobilį, kiek pamena, tai buvo automobilis „Mazda“, ir atbuline eiga išvažiavo, o važiuodamas atbuline eiga labai staigiai užsuko vairą ir kliudė kitą, šalia jo automobilio stovėjusį automobilį. Kai kliudė kitą automobilį, jis iš savo automobilio neišlipo, o staigiai nuvažiavo link turgelio pusės. Minėtas vyriškis kavinėje prie stalo sėdėjo vienas. Taip pat automobiliu važiavo tik jis, jokių kitų pašalinių asmenų šalia jo nebuvo. Kai stovėjo lauke ir minėtas vyriškis išvažinėjo lauk, girdėjo, kaip šalia jų stovėję jaunuoliai skambino į policiją ir pranešė apie šį įvykį. Tada jie gavo atšaukimą ir išvyko (t. 1, b. l. 81–84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. (V. S.) parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju, vairuotoju. Kada šis įvykis įvyko, jis tiksliai nepamena, bet tai buvo 2023 m. pavasarį. Gavo iškvietimą į kavinę (duomenys neskelbtini). Jau buvo vakaras, tamsu. Iškvietimą gavo telefonu, nes buvo paspaustas pavojaus signalas. Nuvykus į minėtą kavinę, užėjo į jos vidų ir paklausė barmenės, kas nutiko, kodėl juos išsikvietė. Barmenė nurodė, kad kavinėje yra neblaivus vyriškis ir jis yra nepageidaujamas, o prašomas neišeina lauk. Nepamena, kurioje tiksliai vietoje buvo nepageidaujamas vyriškis, ar prie baro, ar sėdėjo prie staliuko, jie prie jo priėjo ir paprašė išeiti lauk. Jis nesipriešino ir vykdė jų nurodymą. Minėtas vyriškis atrodė tikrai neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, eidamas iš kavinės į lauką svirduliavo, kalbėjo nerišliai, be to, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kiek jis atsimena, minėtas vyriškis buvo vienas, be jokių kitų pašalinių asmenų ar draugų. Kai vyriškį išlydėjo į lauką, jie tarpusavyje dar pakalbėjo, o vyriškis sėdo į automobilį, atbuline eiga išsistūmė automobilį ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini), tačiau jis nematė, ar vyriškis pasuko į tą gatvę. Ar jis išvažiuodamas kliudė ir apgadino kitą, šalia stovėjusį automobilį, jis nematė, tik girdėjo garsą, kad kažką kliudė. Kai minėtas vyriškis išvažiavo, girdėjo, kaip lauke stovėję kavinės lankytojai telefonu pranešė apie šį įvykį policijai. Jie, t. y. apsaugos komandos darbuotojai, nieko nebelaukė ir išvažiavo (t. 1, b. l. 87–90).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. kovo 21 d. apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), D. B. vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 prom. etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 1–9).

Iš 2023 m. gegužės 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 119–122).

Iš 2023 m. gegužės 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūno daryti vaizdo ir garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 123–135).

Iš 2023 m. kovo 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 21–32).

Iš 2023 m. kovo 21 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2023 m. kovo 21 d. 22.41 val. nustatytas 2,19 prom. D. B. neblaivumas, o 23.11 val. – 1,74 prom. neblaivumas (t. 2, b. l. 36–38).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas–valdytojas yra V. B. (t. 1, b. l. 114).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2023 m. balandžio mėn. 2015 m. gamybos automobilio „Mazda“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 12 900 Eur (t. 1, b. l. 118).

Iš D. B. pateiktos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 13 d. atliktos automobilio „Mazda“ vertinimo ataskaitos (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 8 400 Eur (t. 2, b. l. 86–117).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino 2023 m. kovo 21 d. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. kovo 21 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų L. G., V. B., J. B., E. P., M. B., A. M., R. K., V. S. parodymai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. kovo 22 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. kovo 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros aktas, 2023 m. kovo 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, 2023 m. gegužės 23 ir 30 d. kitų objektų apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo D. B. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikalstamą veiką.

Pirmiausia pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, D. B., kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla D. B. atžvilgiu buvo nutraukta.

BK 40 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje D. B. pripažintinas kaltu padaręs analogišką tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu nustatytu laidavimo metu, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl, sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, jam yra skirtinos bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teismas, skirdamas bausmes D. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus, susijusius su transporto eismo saugumu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (t. 2, b. l. 21–23), per paskutinius 5 metus 4 kartus trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – už tai, kad 2021 m. spalio 25 d. paliko stovėti automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamoje vietoje (bauda sumokėta); 2023 m. sausio 31 d. vairavo transporto priemonę, kai tokia teisė yra sustabdyta, taip pat vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (bauda sumokėta); 2023 m. vasario 7 d. vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,02 prom. neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė sustabdyta, taip pat apgadino kuro užpylimo įrenginį, nes prieš išvažiuodamas iš degalinės, iš degalų bako neištraukė pistoleto (bauda sumokėta); 2023 m. rugpjūčio 1 d. vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai tokia teisė iš jo atimta (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra) (t. 2, b. l. 155‑160), dirbantis ir vykdantis individualią veiklą (t. 2, b. l. 143–145), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 136–137), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), pradėjo gydymą nuo priklausomybės alkoholiui (t. 2, b. l. 142). Teismas, įvertinęs visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti už D. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytas ir prokurorės siūlomas švelniausias bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus šios bausmės rūšies, skirtinos už nesunkius nusikaltimus, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės bausmės.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. B. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. B. laikino sulaikymo prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1038-990/2023 laikas nuo 2022 m. gruodžio 27 d. 22.20 val. iki 2022 m. gruodžio 28 d. 14.58 val. (prijungtos bylos t. 1, b. l. 118–121, 147–149), t. y. viena diena, kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, be kita ko, paliko galioti D. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, šiuo teismo nuosprendžiu D. B. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 28 d., kas reiškia, kad aptariamos baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas šiuo metu nėra pasibaigęs, tačiau šis faktas neužkerta kelio teismui pakartotinai svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio, sėdo prie automobilio vairo, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas. Vertintina ir tai, kad D. B. nepaisė jam ankstesniame ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, o vėliau ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones, ir, kaip jau buvo nustatyta vertinant jo padarytus administracinius nusižengimus, toliau vairavo transporto priemonę, be kita ko, ir būdamas neblaivus, darė kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 22 d. (t. 2, b. l. 69–72).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo D. B., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. D. B. vairavo trečiajam asmeniui – V. B. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkei būtų žinoma, jog D. B. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ 2023 m. balandžio mėn. duomenimis, 2015 m. gamybos automobilio „Mazda“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 12 900 Eur. 2023 m. spalio 10 d. D. B. pateiktoje 2023 m. sausio 13 d. automobilio „Mazda“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilio vertė yra 8 400 Eur.

Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė, taip pat kaip ir bausmė, yra skiriama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu D. B., be kita ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 8 400 Eur, išieškojimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokų paieškos duomenimis, 2023 m. birželio 12 d. D. B. sumokėjo 8 303,35 Eur (įmokos kodas – 6610), o 2023 m. rugpjūčio 8 d. – 96,65 Eur (įmokos kodas – 6610), iš viso – 8 400 Eur (t. 2, b. l. 146‑150). Taigi, minėtu teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra įvykdyta.

Svarstant turto konfiskavimo pagrįstumo ir/ar konfiskuotino turto vertės dydžio proporcingumo klausimą, vertintina, kad D. B. praeityje yra baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendyje nustatyti duomenys); toliau 2023 m. vasario 7 d. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,02 prom. neblaivumas, nepaisydamas to, kad tuo metu jo atžvilgiu vos prieš kelias dienas (2023 m. vasario 1 d.) buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 2022 m. gruodžio 28 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas; nagrinėjamu atveju padarė dvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas 3 mėnesių laikotarpiu; antrą nusikalstamą veiką padarė vos po 7 dienų po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu išreiškė pasitikėjimą D. B. ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat skyrė baudžiamojo poveikio priemones – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir turto konfiskavimą, išieškant automobilio ,,Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą.

Įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, kad D. B. veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis savo elgesiu demonstravo abejingumą tiek jam paskirtiems apribojimams, tiek teisės aktų reikalavimams, tiek, svarbiausia, kitų asmenų saugumui. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad proporcingumo principas nebus pažeistas, o teisingumo principas bus užtikrintas iš kaltinamojo D. B. išieškojus visą konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą, ją skaičiuojant su PVM, t. y. 8 400 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (t. 2, b. l. 65–72), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 vnt. kompaktiniai diskai (laikomi voke, prisegtame prie bylos antrojo tomo galinio viršelio), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. gruodžio 27 d. veika), ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur, dydžio baudą.

Pripažinti D. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. kovo 21 d. veika), ir paskirti jam 55 MGL, t. y. 2 750 (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 105 MGL, t. y. 5 250 (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 70 MGL, t. y. 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. B. laikino sulaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1038-990/2023 laiką nuo 2022 m. gruodžio 27 d. 22.20 val. iki 2022 m. gruodžio 28 d. 14.58 val. (vieną dieną), kas atitinka 2 (dviejų) MGL, t. y. 100 (vieno šimto) Eur, dydžio baudą, ir nustatyti D. B. galutinį baudos bausmės dydį – 68 MGL, t. y. 3 400 (trys tūkstančiai keturi šimtai) Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 22 d. ir apie tai informuojant valstybės įmonę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 8 400 (aštuonis tūkstančius keturis šimtus) Eur į valstybės biudžetą.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 vnt. kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Teismo nuosprendžiu paskirta bauda (3 400 Eur) per teismo nustatytą laikotarpį – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis;

2. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (8 400 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.