- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- 1-1038-990/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- D. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2022 m. gruodžio 27 d. apie 21.40 val. Viršuliškių gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 29 D. B. vairavo automobilį ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius D. B. atsisakė tikrintis alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore ir duoti kraują patikrai, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu D. B. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio vakarą jis išgėrė keletą butelių alaus, po ko sėdo į automobilį, kurį vairuodamas važiavo iki prekybos centro „Mada“, kur išgėrė dar, pavalgė bei nuvažiavo į Viršuliškių gatvę, Vilniuje, ir tuomet atvažiavo policijos pareigūnai. Pastariesiems pareikalavus pūsti į alkotesterį, jis taip ir darė, bet kažkodėl jam tai padaryti nepavyko, o priduoti kraują jis atsisakė, nes jis yra kvailas ir bijo kraujo. Jo būseną ligoninės priimamajame įtakojo apsvaigimas. Iš įvykio vietos jis niekur nebėgo: jam buvo bloga, tad jis išlipo iš automobilio ir ėjo už parduotuvės kampo. Problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi. Nors panašių įvykių buvo prieš 10-15 metų, bet tuo metu jis dar buvo jaunas. Neseniai jam gimė sūnus, tad jis yra įsitikinęs, kad jis pasitaisys. Automobilis, kurį jis vairavo šio įvykio metu, yra registruotas jo mamos vardu, nors šį automobilį pirko jis, taip pat šį automobilį drausdavo jis. Jis nelabai pasitikėjo savo sutuoktine, todėl laikinai savo turtą – automobilį perregistravo mamos vardu. Apie šį įvykį jo mama sužinojo tą pačią naktį.
3. Teisiamojo posėdžio metu D. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad 2022 m. gruodžio 27 d. apie 19.00 val. jis buvo pas draugą svečiuose (duomenys neskelbtini), kur išgėrė apie 150 gramų degtinės. Tuo metu jis vartojo ir vaistus nuo skausmo „Nalgesin“, nes jis kenčia didelius nugaros skausmus. Po 21.00 val. ketindamas važiuoti namo jis išėjo iš draugo namų, sėdo į jo mamai priklausantį automobilį ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedė variklį ir sėdėjo viduje. Jam sėdint automobilyje priėjo nepažįstamas žmogus, kuris jo klausė, ar jam viskas gerai. Jis paprašė palikti jį ramybėje, nes buvo blogos nuotaikos ir prislėgtas (šiuo metu vyksta jo skyrybų procesas, dėl ko jis labai išgyvena, pastoviai vyksta konfliktai su sutuoktine, kuri neleidžia jam matytis su kūdikiu). Ar po to jis minėtu automobiliu važiavo, jis neatsimena, bet neatmeta tokios galimybės. Jis pamena tik atvykusius policijos pareigūnus. Jis neprisimena, ar jis bėgo. Jis atsimena, kad jis bandė pūsti į alkotesterį, bet kažkodėl jam to padaryti nepavyko - galbūt jis tiesiog neįstengė to padaryti. Ar jis prašė priduoti kraują, jis irgi neprisimena. Dėl savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi. Įprastai jokio alkoholio jis nevartoja (bylos tomas 1, lapai 153-156).
5. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad 2022 m. gruodžio 27 d. apie 21.40 val. jis savo automobiliu važiuodamas Viršuliškių gatve, Vilniuje, pamatė jam iš galo keistai važiuojantį automobilį ,,Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis manevravo, mirksėjo šviesomis. Jam sustojus prie šviesoforo pirmoje eismo juostoje minėtas automobilis sustojo antroje eismo juostoje šalia jo ir minėto automobilio vairuotojas atsidaręs langą kažką jam sakė: vairuotojo kalba buvo nerišli, taigi jis suprato, kad vairuotojas yra neblaivus. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui minėto automobilio vairuotojas staiga pradėjo važiuoti į jo eismo juostą ir vos nesukėlė eismo įvykio. Tuomet jis pradėjo sekti tą automobilį ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Po to minėto automobilio vairuotojas įsuko į namo, esančio Viršuliškių g. 29, Vilniuje, kiemą. Jis savo automobiliu užstojo minėtam automobiliui kelią, kad šis automobilis neišvažiuotų, nes jau buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nuėjęs iki minėto automobilio jis pastarojo vairuotojo paprašė užgesinti variklį ir atiduoti jam raktelius. Belaukdamas policijos pareigūnų jis stengėsi vairuotojo nepaleisti iš akių, kad šis nepabėgtų. Atvykus policijos pareigūnams vyras bandė pabėgti: nubėgo parduotuvės „Maxima“ link, tačiau policijos pareigūnai minėtą vyriškį pasivijo ir sulaikė. Vyriškis elgėsi neadekvačiai, šio judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyriškiui buvo liepta pūsti į alkotesterį, bet vyriškis neigė vartojęs alkoholį ir tikrintis neblaivumą kategoriškai atsisakė (bylos tomas 1, lapai 30-32).
6. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Nagrinėjamo įvykio dieną gavęs pranešimą jis nuvyko nurodytu adresu, kur pamatė automobilį ,,Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kurio buvęs žmogus pradėjo šaukti, kad minėto automobilio vairuotojas bando pabėgti. Pastarasis bėgo nuo namo, esančio Viršuliškių g. 29, Vilniuje, parduotuvės „Maxima“ link. Jam kartu su kolega vyriausiuoju patruliu E. K. pradėjus bėgti minėtam vyriškiui iš paskos ir kelis kartus sušukus „Stok, policija“, minėtas vyriškis nukrito ant šaligatvio ir gulėjo, kol jie priėjo. Pakėlęs vyrą nuo šaligatvio jis pajuto iš šio vyro burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Minėtas vyriškis buvo sunerimęs, mosikavo rankomis, sakė niekur nebėgęs. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, minėtas vyras sakė alkoholio nevartojęs ir nežinąs, kas šį atvežė prie automobilio. Vyriškiui buvo paaiškinta, kad yra liudininkai, kurie matė, kaip jis vairavo automobilį „Mazda“ bei mėtėsi po kelią ir vos neįvažiavo į kitą automobilį, tačiau minėtas vyras teigė nieko nežinąs. Minėtas vyras atsisakė pūsti į alkotesterį, tad šiam buvo paaiškinta, kad atsisakius pasitikrinti girtumą bus laikoma, kad jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Vyras sakė neatsisakąs pūsti, kad viską padarys, tačiau apžiojęs alkotesterio antgalį (vamzdelį) į pastarąjį nepūtė, nes alkotesteris neskleidė jokio garso. Vyrui dar kartą buvo paaiškinta, kaip reikia pūsti į alkotesterį, tačiau minėtas vyras vis apžiodavo vamzdelį (antgalį) ir po kelių sekundžių nutraukdavo pūtimą. Vėliau vyras pasakė papūsiąs į alkotesterį ir pasitikrinsiąs girtumą tada, kai jam bus leista išlipti iš tarnybinio automobilio. Leidus minėtam vyrui išlipti šis pradėjo pūsti į orą, neapžiodamas alkotesterio vamzdelio (antgalio). Vyras toliau elgėsi taip pat, tad šiam buvo paaiškinta, kad jie važiuos į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur šiam vyrui reiks duoti kraujo, kad būtų galima nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje. Minėtas vyras sutiko tai padaryti. Atvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę bei priėjus prie registratūros ligoninės darbuotoja liepė minėtam vyrui užpildyti anketą. Vyras parašė savo vardą, bet vėliau pasakė niekur nepasirašinėsiąs, pradėjo mėtyti savo striukę, negalėjo pastovėti vietoje, muistėsi, po kurio laiko pradėjo klauptis ant kelių, tai juokėsi, tai nurimdavo. Ligoninės darbuotoja minėtam vyrui nurodė eiti kartu į procedūrinį kabinetą, tačiau minėtas vyras nesutiko tai daryti, pradėjo stangrinti rankas, todėl jis su kolega paėmę už rankų minėtą vyrą nuvedė į procedūrinį kabinetą. Po to minėtas vyras buvo įspėtas, kad jei priešinsis, bus uždėti antrankiai, tačiau minėtas vyras nereagavo, nesileido būti apžiūrimas bei neleido paimti kraujo (bylos tomas 1, lapai 19-23).
7. 2022 m. gruodžio 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti D. B. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, negebėjimas eiti tiesia linija (bylos tomas 1, lapas 78).
8. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip vyriškis kelis kartus bando imituoti pūtimą į alkotesterį. Policijos pareigūnai vyrui aiškina, kaip šis turi pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, tačiau vyriškis to tinkamai taip ir nepadaro. Ligoninės patalpose vyras atsisako pasirašyti dokumentus, nors iš pradžių nurodo sutinkantis priduoti kraują, tačiau medicinos darbuotojui neleidžia paimti kraujo mėginio, neduoda rankos, muistosi, nurodo norintis iškviesti savo advokatus, norintis paskambinti, tačiau tyrimo paimti taip ir neleidžia (bylos tomas 1, lapai 97-104).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymi, kad D. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat A. D., D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, neblaivumo nustatymo akte, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. gruodžio 27 d. apie 21.40 val. Viršuliškių gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 29 D. B. vairavo automobilį ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius D. B. atsisakė tikrintis alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore ir duoti kraują patikrai, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
10. D. B. vairavo automobilį, tačiau policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius jis atsisakė tikrintis alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore ir duoti kraują patikrai, taigi D. B.¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
11. Teisiamojo posėdžio metu D. B. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį mamos V. B., su kuria jis šiuo metu gyvena, atsakomybei pagal laidavimą. D. B. nurodė, kad jo mama jam labai svarbi, jis nenori jos liūdinti, labai ją myli ir jos klausys; jis suprato savo klaidas, ketina lankyti kursus. Mama jam gali padaryti teigiamą įtaką bei padėti jam nevartoti alkoholio. Šis kartas, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, tikrai bus paskutinis.
12. Teisiamojo posėdžio metu V. B. paprašė perduoti D. B. jos atsakomybei pagal laidavimą. V. B. nurodė esanti D. B. mama. Ji yra našlė, D. B. tėvas mirė, kai D. B. buvo (duomenys neskelbtini) metų. Būdamas jaunuolis D. B. gal ir nelabai norėjo girdėti jos patarimų, bet prieš 15 metų jis suprato, kad negalima girtam sėsti vairo, išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur 10 metų sunkiai dirbo. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) D. B. susituokė, bet ilgai negalėjo rasti darbo, kiekvieną dieną važinėjo į darbo pokalbius; prasidėjo konfliktai su sutuoktine dėl pinigų, jiems gimė vaikas, kuriam dabar (duomenys neskelbtini). D. B. jai pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos. Dabar D. B. dirba, alkoholinių gėrimų negeria, sportuoja, su sutuoktine bando sugyventi taikiai. D. B. labai apgailestauja. Ji su D. B. kalbasi, taip pat eina konsultuotis pas psichologą, D. B. ir pats buvo pas psichologą. D. B. su ja gyvena jau tris mėnesius, skaito psichologines knygas, eina į bažnyčią, padeda žmonėms, yra labai draugiškas, bet dabar dėl piniginių problemų ir dėl jo šeimos yra pastovus nerimas, jiedu nuolat kalbasi, kaip jam sutvarkyti savo gyvenimą, kad viskas būtų sklandu ir gražu. Sūnui ji padeda įsitraukti į gyvenimą, ieško būdų jam padėti, užregistruos jį į kursus. Ji mano, kad ji galės daryti D. B. teigiamą įtaką ir jis ateityje nedarys naujų pažeidimų bei nusikaltimų, todėl prašo atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
13. D. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. D. B. padaryta nusikalstama veika prisiskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šia veika žala padaryta nebuvo. D. B. nėra teistas (bylos tomas 1, lapai 109-111), baustas administracine nuobauda – bauda, kurią yra sumokėjęs (bylos tomas 1, lapai 107-108), dirba (bylos tomas 1, lapai 112-113). Nors Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutarimu D. B. buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 0,87 promilės neblaivumas, Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu - už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 0,87 promilės neblaivumas, o Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimu - už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,56 promilės neblaivumas, tačiau D. B. skirtos administracinės nuobaudos seniai nebegalioja, po minėtų įvykių praėjo daugiau nei dešimt metų, per kuriuos D. B. nė karto nebuvo baustas už analogiško pobūdžio teisės pažeidimų padarymą, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog D. B., skyrus jam baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
14. Laiduotoja sutinka būti V. B., kuri yra D. B. mama ir su D. B. kartu gyvena. V. B. neteista (bylos tomas 1, lapai 164-165), administracinėmis nuobaudomis nebausta (bylos tomas 1, lapai 162-163). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad V. B. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima D. B., padeda jam spręsti psichologines problemas, D. B. klauso V. B. patarimų, atsižvelgia į jos nuomonę, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu V. B. gali daryti teigiamą įtaką D. B., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus D. B., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos V. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
16. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
17. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad D. B. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
18. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad jog praeityje D. B. yra baustas už veikos, pagal savo pobūdį analogiškos nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu, padarymą, taigi D. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 28 d., t. y. nuo dienos, kai D. B. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos tomas 1, lapai 131-134).
19. Teismas taip pat pažymi, kad D. B. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio D. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. B. (bylos tomas 1, lapas 79), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 8 400 eurų (bylos tomas 1, lapai 45-72), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. B. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 8 400 eurų. Teismas pažymi, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju negali būti laikoma neproporcinga: kaip teisiamojo posėdžio metu parodė D. B., jis dirba, be to, D. B. jau ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus: minėta, kad Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutarimu D. B. nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 0,87 promilės neblaivumas, Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu - už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 0,87 promilės neblaivumas, o Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimu - už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,56 promilės neblaivumas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad toks D. B. elgesys nebuvo atsitiktinis.
VI. Procesinės prievartos priemonės
20. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. skirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos tomas 2, lapai 37-43), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
21. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš D. B. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
D. B. (D. B.), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti D. B. (D. B.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 28 d., ir išieškoti (konfiskuoti) iš D. B. (D. B.) 8 400 eurų.
D. B. (D. B.) skirtas kardomąsias priemones – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti D. B. (D. B.) ir V. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.