Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstoliui V. M., išieškotojai V. S., M. L. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2017-01-12 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2016-11-23 patvarkymą dėl turto realizavimo iš įkeisto turto, 2016-11-24 patvarkymą dėl turto arešto bei turto arešto aktą, kuriuo areštuotos žemės sklypų dalys. Taip pat prašo įpareigoti antstolį nesiimti priverstinio išieškojimo veiksmų kol pareiškėjas atliks žemės sklypų dalų vertinimo procedūrą ir nustatęs žemės sklypų dalių vertes perves atitinkamą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 25 notaro biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą. Mano, kad valstybė, paveldėjusi palikėjo turėtas žemės sklypų dalis, privalo sumokėti skolą kreditorėms neviršydama paveldėtų žemės sklypų dalių tikrosios vertės. netinkamai įkainojo parduodamą turtą. Mano, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas neleidžia antstoliui realizuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų varžytynėse. Be to, pareiškėjas yra sudaręs sutartį su turto vertintojų dėl žemės sklypų individualaus vertinimo.

Antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų skundą, patvarkyme nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje. Antstolio teigimu, jis teisėtai ir tinkamai vykdo išieškojimą, areštuodamas turtą bei nukreipdamas į hipoteką įkeistus žemės sklypus. Mano, kad skundas nepagrįstas.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į šalių pateiktus procesinius dokumentus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio 2016-11-23 patvarkymą dėl turto realizavimo iš įkeisto turto, 2016-11-24 patvarkymą dėl turto arešto bei 2016-11-24 turto arešto aktą, kuriuo areštuotos žemės sklypų dalys. Pareiškėjas skundo taip pat prašo įpareigoti antstolį nesiimti priverstinio išieškojimo veiksmų kol pareiškėjas atliks žemės sklypų dalų vertinimo procedūrą ir nustatęs žemės sklypų dalių vertes perves atitinkamą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą.

Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis V. M. priėmė vykdymui Vilniaus miesto 25 notaro biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš paveldėtojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus išieškotojų V. S. ir M. L. naudai.

Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdymui aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą, ėmėsi priemonių jam įvykdyti.

Šioje byloje kilusio ginčo specifiką lemia tai, kad sprendžiama dėl išieškojimo tvarkos iš hipoteka įkeisto valstybės paveldėto skolininko (palikėjo) turto.

Hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, o jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekinių procedūrų atlikimas. Hipotekos sutarties šalims susitarus pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu ir skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą. Hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto reglamentuojama CK 4.193 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad jeigu įkeistas daiktas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn paveldėjimo teise ar įkeistas bešeimininkis daiktas perduodamas teismo sprendimu valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, hipotekos kreditoriaus reikalavimą patenkina valstybė ar savivaldybė, bet ne daugiau, nei yra įkeisto daikto vertė. Šia nuostata nustatytos valstybės atsakomybės ribos už palikėjo skolas. Jos nustatytos ir CK 5.62 straipsnio 3 dalyje. Pagal joje esančią nuostatą valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Tai, kad vykdymo proceso metu hipoteka įkeistas skolininko turtas paveldėjimo būdu perėjo valstybės nuosavybėn, savaime nereiškia, kad pasikeitė turto realizavimo procesinė tvarka ir jai netaikytinas specialusis reglamentavimas. Pažymėtina, kad įstatymas antstolį įpareigoja hipoteka įkeistą turtą parduoti kuo efektyviau. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012). Tai reiškia, kad antstoliui reikia imtis visų priemonių turtui įvertinti ir siekti jį parduoti kuo didesne kaina.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad turto realizavimui turi būti taikomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatyti įsipareigojimai. Pažymėtina, kad teismas su tokiu aiškinimu nesutinka. Visų pirma žemės sklypas nėra valstybinis žemės ūkio paskirties, kadangi toks sklypas priklausė fiziniam asmeniui ir buvo įkeistas hipoteka kreditorių naudai ir tik paveldėjimo keliu perduotas valstybei, kreditoriams suteikiant teisę į išieškojimą iš įkeisto turto.

Skolininko turto arešto vykdymo procese tikslas yra užtikrinti padėties stabilumą, status quo išsaugojimą, išieškojimo iš turto, į kurį išieškojimas gali būti nukreiptas, įvykdomumą.

Šiuo atveju iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad areštuotas tik įkeistas turtas, t.y. nebuvo taikomas piniginių lėšų ar kito valstybės turto areštas.

Nors vykdymo procese būtina atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus, nes CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, tačiau vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nes teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės.

Teismas nesutinka su pareiškėjo nurodomais motyvais, kad antstolio patvarkymai yra neteisėti, todėl turi būti panaikintas.

CPK 644 str. 4 d. numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010).

Šiuo atveju skolininkui niekas netrukdė per visą vykdymo procesą surasti tokio turto pirkėją arba (ir) imtis kitų teisėtų veiksmų, t. y. realizuoti skolininkui įstatyme įtvirtintą tokią diskrecijos teisę. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad skolininkas būtų ėmęsis minėtų veiksmų.

Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog areštuoto turto įkainojimo metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (LAT 2007-05-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Be to, tik tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 682 str. normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatymų numatytomis vykdomojo proceso taisyklėmis, kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva.

Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai.

Pažymėtina, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.

Pagal CPK 625 str. 1 d., CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu antstolis savo patvarkymu gali vykdymo veiksmus atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.) Konstatavęs CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o CPK 627 str. nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Tai priklauso nuo pareiškėjo nurodomų ir antstolio nustatytų aplinkybių. Teismas konstatuoja, jog CPK 626 str. numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą.

CPK 626 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: 1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; 3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; 4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto.

Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti išieškojimo veiksmus ar jų nevykdyti kol pats pareiškėjas atliks tam tikrus veiksmus (turto vertinimas ir sklypo dalių nustatymas gali užsitęsti neribotą laiką, be to, vykdymo veiksmų stabdymas juos siejant tik su vienos šalies (šiuo atveju skolininko) veiksmais pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.

Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad tiek turto areštas įkeistam turtui, tiek arešto aktas, kuriuo nustatytos žemės sklypų dalys, tiek ir nukreipimas į hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimą priimti laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų, antstolis, priimdamas patvarkymus nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos bei vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip prieštaraujantys byloje surinktai medžiagai. Atsižvelgiant į tai, todėl pagrindo panaikinti skundžiamus antstolio patvarkymus nėra.

Dėl nurodytos priežasties pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.