Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė L. R. po savo tėvo L. E. mirties (duomenys neskelbtini) 2008 m. sausio 8 d. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notarą D. J. dėl palikimo, kurį sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė ir piniginiai indėliai, priėmimo. Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaro D. J. 2024 m. birželio 14 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. E. palikimą pagal įstatymą nesudarant turto apyrašo priėmė jo sutuoktinė V. E., sūnus V. E., duktė L. R. ir duktė G. M., kad paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiojo turtą – piniginius indėlius, išduoti V. E., V. E., L. R. ir G. M. bei kad paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiojo turtą – dalį nekilnojamojo turto ir dalį transporto priemonės, išduoti V. E., V. E. ir G. M. ir liko neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo 1/8 dalį nekilnojamojo turto ir 1/8 dalį transporto priemonės L. R.. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. 2024 m. birželio 11 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. E., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą 2012 m. sausio 27 d. priėmė duktė L. R., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, 2013 m. rugsėjo 12 d. priėmė sūnus V. E., kuriam paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2014 m. vasario 17 d., ir 2020 m. vasario 12 d. priėmė duktė G. M., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2020 m. vasario 12 d. L. R. 2013 m. rugsėjo 12 d. Kauno miesto 13-ajam notarų biurui pateikė sutikimą, kad V. E. ir G. M., kurie praleido palikimo priėmimo terminą, būtų įtraukti į įpėdinių ratą ir paveldėtų mirusios V. E. turtą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotos ieškovui (17/48 dalių 2013 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2021 m. kovo 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu, 5/16 dalys 2014 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu), mirusiajai V. E. (10/46 dalys 2013 m. gruodžio 16 d. nuosavybės teisės liudijimo ir 2013 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu) ir mirusiajam L. E. (1/8 dalis buto 1992 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu). Ieškovas atliko mokėjimus už proporcingai butui, esančiam (duomenys neskelbtini), apskaičiuotus mokesčių už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai bei už šiam butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį bei karšto vandens skaitiklio aptarnavimą AB „Šiaulių energija“, taip pat apmokėjo UAB „Ketnera“ už šildymo sistemos avarijos padarinių šalinimą šiame bute. Kaip nurodė ieškovas, atsakovė, kuri priėmė palikimą, nesikreipia į notarus dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo ir neįregistruoja nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre, proporcingai savo turimai turto daliai neprisideda prie turto išlaikymo. Todėl šioje byloje kilo ginčas dėl palikimo priėmimo ir iš to kylančių teisinių padarinių bei dėl bendraturčių pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę.

4. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktą paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, todėl palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento. Pagal CK 5.3 straispnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

5. Kaip minėta, atsakovė po savo tėvo L. E. mirties ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notarą D. J. dėl palikimo priėmimo, o po savo motinos V. E. mirties ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarę V. B. dėl palikimo priėmimo, tačiau nesikreipė į notarus dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo savo vardu, t. y. atsakovė išreiškė valią priimti palikimą po tėvų mirties, nors ir paveldėjimo procedūrų neužbaigė. Todėl atsakovė įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą: nuo 2007 m. gruodžio 29 d. įgijo nuosavybės teisę į 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o nuo 2012 m. sausio 19 d. įgijo nuosavybės teisę į 10/48 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. iš viso į 16/48 dalių arba 1/3 dalį. Kaip minėta, ieškovui 2013 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2021 m. kovo 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 17/48 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), o 2014 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso dar 5/16 dalys, t. y. iš viso priklauso 32/48 dalys arba 2/3 dalys. Todėl ieškovas ir atsakovė yra ginčo buto bendraturčiai.

6. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

7. UAB „Ketnera“ 2012 m. spalio 14 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad iš ieškovo buvo priimta 12 265,41 Eur (42 350,00 Lt) suma už šildymo sistemos avarijos padarinių šalinimą ginčo bute. AB „Šiaulių energija“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. ir 2025 m. rugsėjo 15 d. raštai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. iš viso pagal su ieškovu 2012 m. rugpjūčio 29 d. pasirašytą šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už ginčo butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį bei karšto vandens skaitiklio aptarnavimą priskaičiuota ir apmokėta 3 617,38 Eur, o laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. priskaičiuota 1 025,91 Eur, o apmokėta 914,10 Eur, bei kad 2025 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis padengtas 111,81 Eur įsiskolinimas už 2024 m. kovo mėn. ir sumokėti 0,44 Eur delspinigiai, t. y. iš viso sumokėta 4 643,73 Eur. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimas ir 2024 m. balandžio 25 d. pažyma patvirtina, kad proporcingai butui, esančiam (duomenys neskelbtini), apskaičiuota mokesčių už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas: laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. spalio 19 d. sumokėta 3 104,75 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. sumokėta 610,03 Eur. Kadangi iš pranešime ir pažymoje esančių duomenų nustatyta, kad tiek 29,15 Eur ir tiek 29,10 Eur sumos kartojasi, laikytina, kad minėtai bendrijai iš viso sumokėta 3 656,53 Eur (3 104,75 Eur + (610,03 Eur - 29,15 Eur - 29,10 Eur)). Taigi, iš viso ginčo butui išlaikyti ieškovas išleido 20 565,67 Eur, iš kurių 1/3 dalis proporcingai atsakovei tenkančiai ginčo buto daliai tenka atsakovei, t. y. 6 855,22 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kaip ginčo buto bendraturtė, tinkamai vykdė savo pareigą tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, todėl ši suma laikytina ieškovo, kaip kito bendraturčio, nuostoliais. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovės priteisina 6 855,22 Eur skola už paveldėto ginčo buto išlaikymą.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovas prašė priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2024 m. spalio 17 d. Todėl nuo šios dienos ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 6 855,22 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

9. Pažymėtina, kad, priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį. Palikimas kaip paveldima turto masė (aktyvas ir pasyvas) egzistuoja ribotą laiką – iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo. Esant įpėdinių daugetui ir jų valiai dėl paveldėto turto pasidalijimo paveldėjimo procese, paveldėjimo procedūros užbaigiamos bendru įpėdinių susitarimu dėl paveldėto turto pasidalijimo, o kitais atvejais – tik nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimu.

10. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą.

11. Pagal bendrąją taisyklę nuosavybės teisių teisinei registracijai suteikiama trečiųjų asmenų informavimo reikšmė. Vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

14. Ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę, kaip savo mirusių tėvų įpėdinę, užbaigti paveldėjimo procedūrą dėl ginčo paveldimo registruotino turto, nes susidarė situacija, kad atsakovė, išreiškusi valią priimti palikimą po tėvų mirties, sąmoningai ir tyčia vilkina paveldėjimo procedūrų užbaigimą, ginčo turto neprižiūri ir prie jo išlaikymo neprisideda. Teismo vertinimu, atsakovė, neužbaigdama paveldėjimo procedūrų, be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo ieškovo teises, nes ieškovas negali panaudoti atsakovės ginčo buto dalies paveldėjimo fakto prieš trečiuosius asmenis.