Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai I. J., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Rasai Danilkevičiūtei - Steponavičienei, suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2Kapital“ atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Mozuraitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GelvoraSergel“, UAB „B2Kapital“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Ignitis“, UAB „Saurida“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Tavo pastogė“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Legal Balance“, Aktiva Finants OU, bankroto administratorė Eglė Gabrėnienė, bendraskolis A. J., antstoliai Svajūnas Degimas, Greta Žutautė ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. J. palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su vyru turėjo įmonę (duomenys neskelbtini), 2008 metais viskas vyko gerai, tačiau įvykus ekonominei krizei viskas žlugo – susidarė skolos ir gavosi taip, jog nebeturėjo lėšų iš ko sumokėti skolas. Minėtoje įmonėje ji dirbo administratore. Bankrutavus įmonei liko nepadengtas būsto paskolos kreditas ir kreditoriniai įsipareigojimai, už kuriuos laidavo kaip laiduotoja. Pažymėjo, jog nuo (duomenys neskelbtini) metų dvejus dirbo (duomenys neskelbtini) sezoninį darbą po tris mėnesius. Likusį laikotarpį – 9 mėnesius nedirbo dėl sveikatos problemų. Nuo (duomenys neskelbtini) metų oficialiai dirba (duomenys neskelbtini). Dešimt metų (nuo 2009 metų iki 2019 metų) jai padėjo mama ir uošviai, kreipėsi dėl socialinės paramos suteikimo. Negali pasakyti, kiek pajamų gaudavo dirbdama (duomenys neskelbtini). Grįžusi iš (duomenys neskelbtini) gyveno iš artimųjų pagalbos, Lietuvoje darbo neieškojo, nes buvo prasta sveikatos būklė. Dėl darbingumo lygio nustatymo niekur nesikreipė, tačiau reguliariai lankosi pas sveikatos priežiūros specialistus. Iki šios dienos jokių veiksmų siekiant susirasti geriau apmokamą darbą nesiėmė, kadangi jautėsi apatiška. Šiuo metu ji gyvena nuomojamame būste, nuomos mokesčio nemoka. Darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) gauna į mamos banko sąskaitą, įmonės akcininkė yra jos mama. Negali tiksliai įvardinti, kiek grynų pajamų gauna per mėnesį. Pragyvenimui, įskaitant ir sūnaus išlaikymą, per mėnesį išeina maždaug 300 Eur suma. Per mėnesį komunaliniams mokesčiams išleidžia apie 50 Eur, kitas mėnesio išlaidas sudaro vaiko išlaikymas, maistas. Sūnus šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, šiais metais baigs mokslus. Šiai dienai pagrindinė kliūtis susirasti geriau apmokamą darbą yra jos prasta emocinė būklė. Su bankroto administratore jokių asmeninių ryšių neturi. Minimali reikalinga suma jos poreikiams patenkinti būtų 400 Eur. Su sutuoktiniu kartu nebegyvena, tačiau dirba vienoje įmonėje, jo darbo užmokestis taip pat pervedamas į jos mamos banko sąskaitą. Dalis sutuoktinio gaunamų pajamų lieka jai kaip išlaikymas sūnui, t. y. apie 200 Eur, likusius atiduoda sutuoktiniui. Kodėl neturi banko sąskaitos savo vardu paaiškinti negalėjo, į jos mamos sąskaitą jai pervedama tik tiek, kiek lieka po atskaitymų antstoliams. Iškėlus jai bankroto bylą, kreditoriams mokės tiek, kiek liks nuo pragyvenimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos I. J. atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjos įsiskolinimas sudaro 80 403,95 Eur. Pareiškėjai trūkstant pinigų, ji neturi galimybės pilnai padengti skolinių įsipareigojimų. Pažymėjo, jog pareiškėja paskutinius trejus metus dirba kartu su sutuoktiniu, tačiau jie kartu negyvena jau dvejus metus. Susirasti geriau apmokamą darbą dėl psichologinių sveikatos problemų pareiškėja negali. Bandymas susirasti kitą darbą jai sukelia didelius psichologinius išgyvenimus ir ši liga turi įtakos jos pajamų gavimui. Taip pat ji turi vidurinį išsilavinimą, kas taip pat apsunkina jos galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Pažymėjo, jog duomenų apie tai, kokiomis pajamomis pareiškėja disponavo nuo 2015 m. iki 2019 m., nepateikė, kadangi pareiškėja iš buvusių darbdavių nėra gavusi jokių ataskaitų. Tuo laikotarpiu kreditorinius įsipareigojimus ji dengė tiek iš savo, tiek iš sutuoktinio sąskaitos, būtent iš šios sąskaitos pareiškėja neturi elektroninio prisijungimo duomenų, kadangi ši sąskaita yra užblokuota. Informacijos, kokiomis pajamomis pareiškėja disponavo iki 2019 metų, neturi. Pareiškėja jai buvo užsiminusi, jog tuo laikotarpiu ji uždirbdavo iki 1 000 Eur. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš varžytinių buvo parduotas (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėja kreditorinius įsipareigojimus vykdė tik vienam kreditoriui, kitiems kreditoriams įsiskolinimo už komunalines paslaugas nemokėjo, kadangi tuo metu ji augino nepilnametį vaiką ir pirmenybę teikė kitiems kreditoriams. Lėšos, kurias pareiškėja gauna kaip darbo užmokestį, yra pervedamos į pareiškėjos mamos banko sąskaitą. Šias lėšas pareiškėja yra nurodžiusi pervesti į jos mamos sąskaitą, nes jos sąskaitos yra areštuotos ir ji negali jomis disponuoti. Šiai dienai, pareiškėjai, atskaičius sumas kreditoriams ir mokesčius, lieka 375 Eur. Visus trejus metus, nuo (duomenys neskelbtini) metų, nuo kada pareiškėja dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra pervedamas į jos mamos banko sąskaitą. Kadangi pareiškėjai šios sumos pilnai išgyventi nepakakdavo, pragyventi jai padėjo tėvai. Aplinkybių, dėl kurių pasirinkta bankroto administratorė Eglė Gabrėnienė negalėtų administruoti pareiškėjos bankroto procedūrų, nėra. Baudžiamųjų bylų, susijusių su finansiniais nusikaltimais pareiškėja taip pat neturi, apie priklausomybę azartiniams lošimams duomenų taip pat nėra. Paskolos kreditoriams buvo imtos nekilnojamam turtui įsigyti bei įmonės veiklai gerinti.

Pažymėjo, jog pareiškėjos skolos yra susidariusios senesniu laikotarpiu, nuo (duomenys neskelbtini) m., kai pareiškėja su vyru vykdė veiklą ir buvo imamos paskolos įmonės nekilnojamajam turtui įsigyti. Pareiškėjai susirasti geriau apmokamą darbą šiuo metu yra labai sunku, kadangi ji turi tik vidurinį išsilavinimą, taip pat pareiškėja turi psichologinių sveikatos sutrikimų. Tai, kad pareiškėjos lėšos yra pervedamos į jos mamos banko sąskaitą, negalima laikyti pareiškėjos nesąžiningumu, kadangi antstoliams ir kreditoriams iš pareiškėjos lėšų yra mokama. Mano, jog atsisakius iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nukentėtų tiek kreditorių, tiek skolininkės interesai.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens „B2Kapital“ atstovė prašė pareiškimą atmesti. Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju nėra aišku, iš kokių pajamų pareiškėja gyveno paskutinius aštuonerius metus. Neaišku, kodėl pareiškėja neskyrė lėšų visoms skoloms dengti. Pareiškėja niekada nesikreipė ir nesitarė dėl skolos mokėjimo dalimis. Pažymėjo, jog buvo siekiama surasti pareiškėją, buvo paskelbta jos paieška, po paieškos paaiškėjo, jog ji yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), o grįžusi vis tiek savo įsiskolinimų kreditoriams nepadengė. Pareiškėja nuo 2019 metų važinėjo į užsienį, vėliau įsidarbino pas sutuoktinį, tačiau jokių papildomų pastangų tam, kad gautų geresnį darbo užmokestį, ji nedėjo. Pažymėjo, jog pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog ji nerodė pajamų, iš kurių gyveno nuo 2019 metų, nedėjo pastangų siekiant gauti didesnį darbo užmokestį ir nebendradarbiavo su kreditoriumi. Pareiškėja nedėjo jokių pastangų, siekdama atkurti savo nemokumą, nesilankė jokiuose kursuose, Užimtumo tarnyboje. Jokių duomenų apie tai, kas yra planuojama, siekiant atkurti mokumą, taip pat nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo I. J. ir vertindamas, ar pareiškėja yra nemoki FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, iš pareiškime ir kreditorių sąraše nurodytų aplinkybių nustatė, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, I. J. yra skolinga kreditoriams: UAB „B2 Kapital“ – 26 742,57 Eur, UAB „Mažeikių vandenys“ – 2558,46 Eur, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ – 7667,21 Eur, UAB „Intrum Lietuva“ – 9534,52 Eur, UAB „Legal Balance“ – 506,19 Eur, UAB „Tavo pastogė“ – 4979,82 Eur, A. F. OU – 550,47 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 36,67 Eur, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ – 229,15 Eur, UAB „Saurida“ – 704,36 Eur, UAB „Ignitis“ – 1884,75 Eur, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius – 20 837,65 Eur, UAB „GelvoraSergel“ – 543,96 Eur, antstolei Gretai Žutautei – 196,36 Eur, antstolei Elenai Miliauskienei – 2374,15 Eur, antstoliui Svajūnui Degimui – 1057,66 Eur. Pareiškėjos skolas kreditoriams patvirtina byloje pateikti duomenys.

Akivaizdu, kad pareiškėjos I. J. skolos žymiai viršija 25 MMA, skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, bendra pradelstų mokėjimų suma yra 80 403,95 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kitokių turtinių teisių. Pareiškėja turi banko sąskaitą AB „Swedbank“, kurios likutis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 8 d. 0,00 Eur. Pareiškėja nuo 2019 m. spalio 18 d. dirba (duomenys neskelbtini), jai mokamas 840 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Pareiškėja yra sudariusi santuoką su A. J., nors nurodo, jog su sutuoktiniu nebegyvena, turi pilnametį sūnų, kuris šiais metais baigs gimnaziją. Duomenų apie galimas pareiškėjos priklausomybes byloje nėra. Pareiškėjos tvirtinimu, ji skolininkų neturi. Pareiškimo dėl bankroto bylos parengimo dieną pareiškėjai nebuvo iškelta jokių civilinių ar baudžiamųjų bylų.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos įsiskolinimų suma ženkliai viršija FABĮ numatytą 25 MMA sumą, pareiškėja turto neturi, jos gaunamų pajamų nepakanka skoloms padengti, darytina išvada, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl ji laikytina nemokia.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui 5 straipsnio 8 dalyje numatytų aplinkybių nebuvimas.

Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog asmens sąžiningumo kategorija fizinio asmens bankroto bylose daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. J. (duomenys neskelbtini) d. sudarė kredito sutartį Nr. K-0700-2007-66 su pradiniu kreditoriumi AB DNB NORD banku, pagal kurią buvo suteiktas 64 000 Lt kreditas vartojimo reikmėms ar kitai paskirčiai. 2008 m. liepos 17 d. pareiškėja sudarė laidavimo sutartį su AB DNB NORD banku, pagal kurią laidavo už (duomenys neskelbtini) suteiktą 20 000 Lt kreditą. 2008 m. vasario 11 d. pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. J. sudarė kredito sutartį Nr. 0700-2008-35391 su AB DNB NORD banku, pagal kurią buvo suteiktas 4923,54 Eur kreditas vartojimo reikmėms. 2008 m. vasario 27 d. pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. J. sudarė kredito sutartį Nr. K-0700-2008-21 su AB DNB NORD banku, pagal kurią suteiktas 52 132,60 Eur kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Iš to matyti, kad pareiškėja per 2007-2008 m. prisiėmė kreditorinių įsipareigojimų bendrai ne mažesnei nei 81 384,14 Eur sumai. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio įmonei (duomenys neskelbtini), kurios veiklai vykdyti, kaip nurodo pareiškėja, buvo imtos paskolos, 2009 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, 2011 m. sausio 25 d. priimta nutartis dėl įmonės pabaigos. Kaip nurodė pareiškėja būtent bankrutavus (duomenys neskelbtini) pareiškėja nebegalėjo vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų, nebegavo pajamų, tačiau kredito sutarčių sudarymo metu pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) administratore, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių ar pareiškėja, prisiimdama kreditorinius įsipareigojimus tinkamai vertino savo turtinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja visą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m., išskyrus nurodytą laikotarpį kuomet dirbo (duomenys neskelbtini), daugiau niekur nedirbo ir tuo metu su kitais kreditoriais ir išieškojimą vykdančiais antstoliais nebendradarbiavo, dėl ko 2018 m. net buvo paskelbta jos paieška. Minėtu laikotarpiu pareiškėja ne tik neatsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, bet nemokėjo ir komunalinių mokesčių, dėl ko susidarė įsiskolinimai UAB „Ignitis“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Saurida“, UAB „Tavo pastogė“, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Bendra per šį laikotarpį susidariusi komunalinių mokesčių įsiskolinimo suma yra ne mažiau 18023,75 Eur. Tik (duomenys neskelbtini) pareiškėja įsidarbino (duomenys neskelbtini), kur jai yra mokamas minimalus darbo užmokestis. Nors pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė teismui duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, tik teismui pareikalavus ji pateikė papildomus įrodymus apie tai, kad darbo užmokestis jai yra mokamas ne į jos pačios, o į jos mamos banko sąskaitą. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) akcininkė yra pareiškėjos mama, bendrovės direktoriumi yra pareiškėjos sutuoktinis - solidarus bendraskolis A. J., o į pareiškėjos mamos sąskaitą yra pravedamas ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis, kas leidžia daryti teismui išvadą, jog pareiškėja tokiu būdu slepia tikrąsias savo pajamas ir siekia išvengti didesnio skolų išieškojimo.

Iš pateikto UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ rašto matyti, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši diagnozė netrukdė pareiškėjai 2008 m. vasarį sudarinėti kredito sutartis su kreditoriais ir dirbti (duomenys neskelbtini). Pagal į bylą pateiktą 2020 m. lapkričio 26 d. ambulatorinio apsilankymo aprašą, pareiškėja į medikus kreipėsi dėl galvos sunkumo, veržimo, sprando srities ir pečių juostos skausmo. Taip pat pareiškėjai laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. buvo skirtas medikamentinis gydymas psichotropiniais vaistais. Pareiškėja nurodė, jog ir šiuo metu vartoja įvairius vaistus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus ir pateiktus įrodymus sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos nurodyta psichologinė sveikatos būklė negali būti pripažinta esmine vertinant jos negalėjimą susirasti darbą ir nedirbti tokį ilgą laikotarpį. Pareiškėja galėjo ir gali ieškoti darbo, atitinkančio jos sveikatos būklę, taip pat esant pagrindui kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau to per visą šį laikotarpį sąmoningai nedarė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017, 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pareiškėjos įsiskolinimų susidarymo aplinkybes, tai, kad pareiškėja dirbdama nekvalifikuotą darbą per trumpą laikotarpį prisiėmė daugiau nei 80 000 Eur kreditorinių įsipareigojimų, o (duomenys neskelbtini) m. netekusi darbo iki (duomenys neskelbtini) m., išskyrus laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), niekur nedirbo ir kaip nurodo gyveno iš artimųjų pagalbos, visą šį laikotarpį neieškojo darbo ir nedėjo jokių aktyvių pastangų savo mokumui pagerinti, priešingai, pasyviu savo elgesiu sudarė sąlygas susidaryti dar ne mažesniam nei 18 000 Eur komunalinių mokesčių įsiskolinimui, kreipdamasi į teismą selektyviai teikė teismui įrodymus apie jos turtinę padėtį ir papildomus įrodymus teikė tik teismui pareikalavus, sprendžia, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina pareiškėjos pasyvumą, nerūpestingumą, nenorą dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi, kas sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjos I. J. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

Atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kiti pareiškėjos I. J. reikalavimai (dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, išlaidų dydžio nustatymo ir kt.) nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 straipsnio 1– 3 dalimis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Atsisakyti iškelti pareiškėjai I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.