- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-509-650/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02689-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- „Ignitis", „Intrum Lietuva“, „Tavo pastogė“, „Saurida“, "Aktiva "Finants" OU, Legal Balance, B2KAPITAL, „Mažeikių vandenys“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, " GelvoraSergel", Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, „Mažeikių šilumos tinklai“, „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) I. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, jog pareiškėjos sutuoktinis įkūrė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje kartu su sutuoktiniu vykdė veiklą. Veiklai vykdyti pareiškėja paėmė kelias paskolas (AB DnB Nord banko), už kurias laidavo. Taip pat kartu su sutuoktiniu A. J. su kreditoriumi Luminor Bank sudarė dvi Kreditavimo sutartis Nr. K-0700-2007-66 ir Nr. K-0700-2008-21, kurių pagrindu jiems buvo suteiktos paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti. Dėl ekonominės krizės 2008-2009 m. sumažėjus klientų/gaunamų užsakymų, ženkliai sumažėjo ir gaunamos įmonės pajamos, įmonė tapo nemoki, augo skolos. 2009 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, 2011 m. kovo 14 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Praradus įmonę, pareiškėja prarado ir pajamas, todėl negalėjo laiku vykdyti savo įsipareigojimų ir kreditoriai UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Tavo pastogė“ ir UAB „Saurida“ kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo ir į antstolius dėl skolų išieškojimo.
2. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinio vardu registruotas turtas, t. y. butas esantis (duomenys neskelbtini) 2013 m. balandžio 9 d. įvykusiose varžytynėse parduotas už 23 520,00 Lt (6 812,00 Eur). Pareiškėjai liko gyvenamas būstas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant jį išsaugoti, keletą kartų kartu su sutuoktiniu pareiškėja vyko į Norvegiją sezoniniam darbui. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. skolos dengimui sumokėjo 13 299,86 Eur. Nors 2021 m. vasario 19 d. įvykusiose varžytynėse nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) , parduotas už 34 540,00 Eur, tačiau pardavus turtą visų įsiskolinimų padengti nepavyko. Pareiškėja pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pažymi, kad beveik visose bylose ji yra solidari skolininkė kartu su sutuoktiniu A. J., kadangi visus kreditus ėmė gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, neįvykdytų pradelstų įsipareigojimų suma pareiškimo padavimo dienai yra 80 403,95 Eur.
3. Pareiškėja nurodo, jog nuo 2019 m. spalio 18 d. dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, jos gaunamos pajamos yra 730 Eur neatskaičius mokesčių. Po išskaitų antstoliams, pareiškėjai lieka apie 375 Eur pajamų per mėnesį. Pareiškėja yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narė, tačiau jokių pajamų negauna. Rasti gerai apmokamą darbą pareiškėjai sekasi sunkiai. Jos gaunamos pajamos naudojamos pilnamečio sūnaus, kuris mokosi dieninėje mokykloje, išlaikymui, turimoms skoloms mokėti, savo poreikių tenkinimui. Pareiškėjai šiuo metu gaunamų pajamų po antstolių nuskaitymo nepakanka arba vos pakanka pragyvenimui ir būtinųjų poreikių tenkinimui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. J., užvesta 2011 m. Nuo bylos užvedimo iki 2019 m. gruodžio mėnesio vienintelis išieškojimas buvo pirminio kreditoriaus DNB banko naudai realizuotas hipoteka įkeistas turtas. Oficialiai pareiškėja visą tą laikotarpį, t. y. 8 metus nedirbo, jokio turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas nebuvo, geranoriškai lėšų skolai dengti neskyrė, iš kokių pajamų gyveno nėra aišku. Nurodė, kad pareiškėja dirbdama Norvegijoje lėšas skirdavo tik hipotekos kreditoriui, siekdama išsaugoti turtą, tačiau likusiems kreditoriams visiškai neskirdavo lėšų skolų dengimui, neinformuodavo antstolių apie gaunamas pajamas, nepervesdavo jų į banko sąskaitą, šios aplinkybės suponuoja pareiškėjos nesąžiningumą byloje esančių kreditorių atžvilgiu. Pažymėjo, jog su pareiškėja kreditoriui susisiekti nepavykdavo, į siunčiamus pranešimus ji nereaguodavo ir korespondencijos nepriimdavo. Byloje nėra pateikta informacijos, ar ji ieškojo darbo. Pareiškėja įsidarbino sutuoktinio bendraskolio įmonėje ir pradėjo skirti lėšas tik 2019 m. lapkričio mėnesį, žinodama, kad kelsis fizinio asmens bankroto bylą. Taip pat suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nurodo, jog neturi banko sąskaitų, vienintelė neaktyvi banko sąskaita, esanti Luminor Bank AS, buvo uždaryta 2018 m. lapkričio mėnesį. Remiantis šia informacija suinteresuoto asmens nuomone galima spęsti, kad pareiškėja naudojosi banko sąskaitomis, esančiomis užsienyje, apie kurias duomenų nepateikė. Taip pat pažymi, jog turi būti vertinamos nemokumo priežastys, kurios kilo nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo pradžios, todėl turi būti vertinama visa situacija, o kadangi yra abejojama pareiškėjos sąžiningumu, teismui svarbu išsiaiškinti visas aplinkybes ir jas vertinti, siekiant ištirti visų aplinkybių reikšmę nemokumo atsiradimui, šiuo atveju, tos aplinkybės neapima tik nurodyto 3 metų termino ir gali iškraipyti faktus, lemiančius sprendimą kelti fizinio asmens bankroto bylą, ar nekelti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti pareiškėjai I. J. fizinio asmens bankroto bylą.
6. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos įsiskolinimų suma ženkliai viršija FABĮ numatytą 25 MMA sumą, pareiškėja turto neturi, jos gaunamų pajamų nepakanka skoloms padengti, darytina išvada, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl ji laikytina nemokia.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. J. 2007 m. gegužės 15 d. sudarė kredito sutartį Nr. K-0700-2007-66 su pradiniu kreditoriumi AB DNB NORD banku, pagal kurią buvo suteiktas 64 000 Lt kreditas vartojimo reikmėms ar kitai paskirčiai. 2008 m. liepos 17 d. pareiškėja sudarė laidavimo sutartį su AB DNB NORD banku, pagal kurią laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą 20 000 Lt kreditą. 2008 m. vasario 11 d. pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. J. sudarė kredito sutartį Nr. 0700-2008-35391 su AB DNB NORD banku, pagal kurią buvo suteiktas 4923,54 Eur kreditas vartojimo reikmėms. 2008 m. vasario 27 d. pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. J. sudarė kredito sutartį Nr. K-0700-2008-21 su AB DNB NORD banku, pagal kurią suteiktas 52 132,60 Eur kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Iš to matyti, kad pareiškėja per 2007-2008 m. prisiėmė kreditorinių įsipareigojimų bendrai ne mažesnei nei 81 384,14 Eur sumai. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklai vykdyti, kaip nurodo pareiškėja, buvo imtos paskolos, 2009 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, 2011 m. sausio 25 d. priimta nutartis dėl įmonės pabaigos. Kaip nurodė pareiškėja būtent bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėja nebegalėjo vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų, nebegavo pajamų, tačiau kredito sutarčių sudarymo metu pareiškėja dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių ar pareiškėja, prisiimdama kreditorinius įsipareigojimus tinkamai vertino savo turtinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
8. Teismas pažymėjo, jog duomenis apie Norvegijoje gautas pajamas pareiškėja pateikė tik pareikalavus teismui, daugiau duomenų apie pareiškėjos Norvegijoje turėtas banko sąskaitas ir gautas pajamas nebuvo gauta net ir teismui išdavus suinteresuotam asmeniui B2Kapital, UAB atstovei liudijimą gauti įrodymus, nes Norvegijos mokesčių administratorius tokius duomenis pateikti atsisakė. Iš byloje esančio UAB „Būsto paskolų draudimas“ rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. A. J. ir I. J. skolos dengimui buvo gauta 13 299,86 Eur. Pati pareiškėja paaiškino, kad dengė įsiskolinimą tik šiam kreditoriui, nes siekė išsaugoti šeimos būstą, tačiau pasak pareiškėjos ji tuo metu nedirbo, todėl iš kokių pajamų buvo dengiamas šis kreditas, neaišku. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja šiuo laikotarpiu dirbo ir gaudavo pajamas, tačiau sąmoningai neteikė teismui informacijos apie tai.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėja visą laikotarpį nuo 2009 m. iki 2019 m., išskyrus nurodytą laikotarpį kuomet dirbo Norvegijoje, daugiau niekur nedirbo ir tuo metu su kitais kreditoriais ir išieškojimą vykdančiais antstoliais nebendradarbiavo, dėl ko 2018 m. net buvo paskelbta jos paieška. Minėtu laikotarpiu pareiškėja ne tik neatsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, bet nemokėjo ir komunalinių mokesčių, dėl ko susidarė įsiskolinimai UAB „Ignitis“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Saurida“, UAB „Tavo pastogė“, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Bendra per šį laikotarpį susidariusi komunalinių mokesčių įsiskolinimo suma yra ne mažiau 18023,75 Eur. Tik 2019 m. spalio 18 d. pareiškėja įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jai yra mokamas minimalus darbo užmokestis. Nors pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė teismui duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, tik teismui pareikalavus ji pateikė papildomus įrodymus apie tai, kad darbo užmokestis jai yra mokamas ne į jos pačios, o į jos mamos banko sąskaitą. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė yra pareiškėjos mama, bendrovės direktoriumi yra pareiškėjos sutuoktinis - solidarus bendraskolis A. J., o į pareiškėjos mamos sąskaitą yra pravedamas ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis, kas leido daryti teismui išvadą, jog pareiškėja tokiu būdu slepia tikrąsias savo pajamas ir siekia išvengti didesnio skolų išieškojimo.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus ir pateiktus įrodymus dėl sveikatos būklės sprendė, jog pareiškėjos nurodyta psichologinė sveikatos būklė negali būti pripažinta esmine vertinant jos negalėjimą susirasti darbą ir nedirbti tokį ilgą laikotarpį. Pareiškėja galėjo ir gali ieškoti darbo, atitinkančio jos sveikatos būklę, taip pat esant pagrindui kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau to per visą šį laikotarpį sąmoningai nedarė.
11. Teismas, įvertinęs pareiškėjos įsiskolinimų susidarymo aplinkybes, tai, kad pareiškėja dirbdama nekvalifikuotą darbą per trumpą laikotarpį prisiėmė daugiau nei 80 000 Eur kreditorinių įsipareigojimų, o 2009 m. netekusi darbo iki 2019 m., išskyrus laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio, niekur nedirbo ir kaip nurodo gyveno iš artimųjų pagalbos, visą šį laikotarpį neieškojo darbo ir nedėjo jokių aktyvių pastangų savo mokumui pagerinti, priešingai, pasyviu savo elgesiu sudarė sąlygas susidaryti dar ne mažesniam nei 18 000 Eur komunalinių mokesčių įsiskolinimui, kreipdamasi į teismą selektyviai teikė teismui įrodymus apie jos turtinę padėtį ir papildomus įrodymus teikė tik teismui pareikalavus, sprendė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina pareiškėjos pasyvumą, nerūpestingumą, nenorą dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi, kas sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
12. Skųsdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) I. J. prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti I. J. bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai ir pertekliniai vertino Pareiškėjos veiksmus nuo 2009 m., t.y. įvykusius prieš 14 metų, kas akivaizdžiai viršija FABĮ numatytą 3 metų laikotarpį. Pareiškėja sąžiningai pateikė į bylą visą informaciją, kuria disponavo. Teismui pareikalavus papildomų įrodymų, informacijos, pareiškėja nedelsiant juos sąžiningai pateikė, nebandydama nuslėpti reikšmingų aplinkybių.
12.2. Pareiškėjos nedarbas negali būti vertinamas kaip nesąžiningumo požymis. Lietuvoje yra pakankamai aukštas nedarbo lygis, todėl neturint paklausios darbo rinkoje profesijos įsidarbinti yra pakankamai sunku. Pareiškėja stengėsi susirasti darbą bei 2012-2014 metais dirbo užsienyje.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pareiškėjos įsidarbinimui sudarė kliūtis ir jos sveikatos būklė nuo 2008 m. Pareiškėjai yra diagnozuota liga – nepatikslintas nerimo sutrikimas, nuo 2021 ir iki 2022 m. jai buvo skirtas gydymas psichotropiniais vaistais. Teismas nepagrįstai neįvertino Pareiškėjos ligos pobūdžio, sunkumo bei įtakos įsidarbinimui. Dėl ligos Pareiškėja negalinti dirbti tam tikrų darbų, kurie dėl savo emocinio pobūdžio, pasunkintų jos psichologinę būseną, nulemtų jos ligos paūmėjimą. Šis faktas paaiškina Pareiškėjos papildomus sunkumus įsidarbinant, mažesnį konkurencingumą darbo rinkoje bei Pareiškėjos nedarbo laikotarpį.
12.4. Teismo pastaba apie tai, kad pareiškėjos darbo užmokesčio pervedimas į jos mamos sąskaita yra neva pareiškėjos nesąžiningumo įrodymas - nepagrįstas. Pareiškėja su mama sieja glaudūs, šeimyniniai santykiai, mama daug yra jai padėjusi ir tebepadeda tiek moraliai, tiek materialiai, tad jos turi bendrų išlaidų bei savitarpio įsipareigojimų.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti ir pritarė pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams.
14. Suinteresuotas asmuo B2Kapital, UAB atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimu iš esmės sutikta su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėja būtų bandžiusi susitarti su kreditoriumi dėl skolų mokėjimo dalimis ir pan. Jos skolos nuosekliai didėjo, tai rodo, pareiškėja ir paskutinius tris metus nuolat blogino savo finansinę situaciją. Duomenys apie pareiškėjos darbo užmokestį gauti tik suinteresuoto asmens iniciatyva. Pareiškėja buvo pasyvi, nerūpestinga, nedėjo pastangų siekiant atkurti savo mokumą, kas sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
atskirasis skundas netenkintinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).
18. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėja yra nemoki nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos nepasisako.
19. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).
Žemesnės instancijos teismas
20. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).
22. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
23. Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) .Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
24. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).
25. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sistemiškai vertino pareiškėjos veiksmus už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, nes pati pareiškėja nurodo, kad jos nemokumą iš esmės lėmė jos ir sutuoktinio 2008-2009 m. paimti vartojimo kreditai ir paskola būstui bei 2009 metais bankrutavusi jai ir sutuoktiniui priklausiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ir dirbo pareiškėja. Pareiškėja taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009 iki 2019 metų (išskyrus 1,5 metų laikotarpį Norvegijoje) ji nedirbusi, dėl ko augo skoliniai įsipareigojimai; būtent tai sąlygojo nemokumą ir todėl pareiškėjos elgesys šiuo laikotarpiu turėjo būti įvertintas sąžiningumo aspektu. Tad atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas pareiškėjos veiksmų nuo 2009 metų vertinimas buvo perteklinis.
26. Papildomai pažymėtina, kad apeliantė dirbo Norvegijoje, gavo pajamų, galėjo dengti UAB „Būsto paskolų draudimas“ įmokas, tad darytina išvada, kad apeliantė turėjo galimybę bent iš dalies atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, todėl apeliantė tapo nemokia ne tik dėl aplinkybių, įvykusių 2008–2009 m., bet ir dėl nuoseklaus ilgamečio pasyvaus elgesio darbo rinkoje, sistemingai vengiant vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir didinant įsiskolinimus. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad duomenis apie Norvegijoje gautas pajamas pateikė tik pareikalavus teismui, o gautas pajamas naudojo tik būsto paskolos kreditui dengti, nepateikė teismui duomenų, iš kokių pajamų buvo dengiamos būsto paskolos įmokos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (kuomet pareiškėja nurodė nebedirbusi). Apeliantė laikosi pozicijos, kad ji negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos veiksmai nedirbant ar nesiekiant geriau apmokamo darbo padarė reikšmingą įtaką jos nemokumui ir ženkliai prisidėjo prie turtinės padėties blogėjimo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, per visą laikotarpį nuo nemokumo būklės atsiradimo iki pareiškimo dėl bankroto bylos teisme priėmimo, pareiškėja nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais, teikė prioritetą tik vienam kreditoriui. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su kitais kreditoriais ir išieškojimą vykdančiais antstoliais nebendradarbiavo, dėl ko 2018 m. net buvo paskelbta jos paieška. Pareiškėja ne tik neatsiskaitinėjo su kitais kreditoriais vykdymo procesuose, bet nemokėjo ir turimo būsto komunalinių mokesčių, dėl ko susidarė įsiskolinimai UAB „Ignitis“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Saurida“, UAB „Tavo pastogė“, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Bendra per šį laikotarpį susidariusi komunalinių mokesčių įsiskolinimo suma yra ne mažiau 18 023,75 Eur, ir pareiškėja šių aplinkybių neginčija.
28. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjos sveikatos būklės įtaką galimybei dirbti, motyvai, kad ji neturinti paklausios rinkai profesijos, atmestini kaip deklaratyvūs. Apeliantė pati nurodo, kad nepatikslintas nerimo sutrikimas jai yra diagnozuotas nuo 2008 m., tačiau tai jai nekėlė kliūčių 2012-2014 metais dirbti Norvegijoje, o 2021 ir 2022 m. skirtas gydymas psichotropiniais vaistais netrukdo pareiškėjai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjai nustatytą mažesnį darbingumo lygį dėl turimų sveikatos sutrikimų.
29. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ėmėsi realių pastangų, siekdama mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad apeliantė būtų siekusi susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors asmens gaunamos pajamos paprastai negali būti tiesiogiai siejamos su jo sąžiningumu, nes jos priklauso nuo objektyvių veiksnių – bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sveikatos būklės, gebėjimų, profesijos ir jos paklausos rinkoje, tačiau byloje nėra jokių reikšmingų duomenų, pateisinančių pareiškėjos nedarbą nuo 2009 metų iki 2021 metų ir nuo 2014 metų iki 2019 metų, kuomet apeliantės skoliniai įsipareigojimai tik didėjo. Vien tai, kad apeliantė trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo įsidarbino už minimalų darbo užmokestį įmonėje, kurios akcininkė yra pareiškėjos motina, o direktorius - pareiškėjos sutuoktinis ir bendraskolis, negali būti traktuojama kaip pakankamai svari priežastis pripažinti pareiškėjos veiksmus sąžiningais, nes iki įsidarbinant, tiek jau dirbant, apeliantė gera valia skolų nedengė, o pareiškėjos nurodytos sveikatos problemos nelaikytinos iš esmės neleidžiančiomis dirbti, ir nesiėmė jokių veiksmų skoloms grąžinti. Atskirojo skundo argumentai apie sudėtingą Lietuvos darbo rinką laikytini deklaratyviais, nes nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja dėjo kokias nors pastangas į darbo paiešką, kvalifikacijos tobulinimą ir pan.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas apeliantei prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, byloje yra nustatytos aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjos elgesį (sąmoningą neveikimą), iš esmės lėmusį pareiškėjos nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjos veiksmų (neveikimo) ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.
32. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi suformuota teismų praktika, tinkamai įvertino pareiškėjos sąžiningumo kriterijų ir dėl to pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais. Todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.