Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus ieškinį atsakovams J. B., V. B. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

9. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis S. B. pastatus (parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 2001 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu). Nuo 2011 m. vasario 1 d. dėl pastato Nr. 2190-0011-8064 sudaryta panaudos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri galiojo iki 2021 m. vasario 1 d. Panaudos sutartyje UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Minėtos sutarties 1.2 punkte nustatyta, jog panaudos gavėjas naudos turtą savo verslo reikalams.

10. Nustatyta, kad NŽT Klaipėdos ir Neringos skyrius 2019 m. spalio 29 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ribose valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini) upės pastatyti statiniai (metalinis sandėlis, medinis kioskas, valtys) ir vykdoma veikla užimant valstybinę žemę, kurios plotas yra 2017,91 kv.m. Nustatyta, kad patikrinto žemės sklypo savininkai arba naudotojai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. B., M. U.. Patikrinimas užfiksuotas fotonuotraukose ir užimtos valstybinės žemės schemoje.

11. Iš 2019 m. spalio 31 d. žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinio klausimyno patikrinimo išvadose užfiksuota, kad už sklypo ribos, prie upės yra pastatyti statiniai (metalinis sandėlis, metalinis kioskas ir laikomos valtys).

12. Iš VĮ Registrų centras 2019 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. S-82482(14.1E) nustatyta, kad prie žemės sklypo Artojo g. 7, Klaipėda, pietinės ribos nėra jokio statinio įregistruoto nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.

13. Iš NŽT 2020 m. sausio 7 d. rašto matyti, jog S. B. buvo raginamas pateikti papildomus dokumentus, susijusius su statiniu, esančiu valstybinėje žemėje. 2020 m. vasario 7 d. buvo pateiktas prašymas atidėti sprendimą dėl statinio pašalinimo esančio (duomenys neskelbtini), kadangi S. B. siekia pripažinti statinį teisėtu. Taip pat prašyme nurodyta, kad nepavykus statinio įteisinti jis bus pašalintas.

14. Iš 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos matyti, kad administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta, nustačius, kad S. B. nestatė šio statinio valstybinėje žemėje, jis buvo įsigytas iš kito asmens.

15. Iš 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog S. B. (kartu su sutuoktine V. B.) visus nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) perleido pirkėjui J. B..

16. Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus V. B. ir J. B. solidariai per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinę žemę už žemė sklypo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) upe, t.y. nugriauti statinį (sandėlį) bei sutvarkyti valstybinę žemę, pagal pateikto patikrinimo akto duomenis. Taigi šis ieškovo pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis).

17. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Atsakovės V. B. atstovas argumentavo, kad nėra jokių įrodymų, jog atsakovė V. B. kada nors statė nelegalius statinius valstybinėje žemėje ar yra neteisėtai užvaldžiusi valstybinę žemę be to, negalėjo paveldėti pagal įstatymą konkretaus asmens atsakomybę už padarytus administracinius pažeidimus. Atsakovo J. B. atstovas teigia, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi ieškinys pareikštas 2020 m. rugpjūčio 31 d., kai aplinkybės jau buvo pasikeitusios, o iš 2019 m. lapkričio 22 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatu naudojosi daugiau nei vienas asmuo, todėl atsakomybė neturėtų būti perkeliama V. B. ir J. B., todėl jie negali būti ir solidarūs atsakovai. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo, jog statiniai pastatyti už sklypo ribos nėra, byloje kilo ginčas dėl tinkamų atsakovų.

18. Taigi tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas S. B. 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini)perleido pirkėjui J. B.. Sutarties 2.6., 2.6.1., 2.6.2. punktuose nurodyta, kad pardavėjai perleidžia pirkėjui nuomos teisė į žemės sklypo dalį, turinčią 0,4588 ha ploto <...> Žemės sklypo nuomotojas neprieštarauja nuomos teisių perdavimui naujajam turto savininkui <...>Pirkėjas perima proporcingai jam perleidžiam žemės sklypo plotui visas nuomininko teises ir pareigas. Kaip nustatyta, NŽT atliko patikrinimą tada, kai pastatas priklausė nuosavybės teise S. B.. S. B. buvo informuotas apie atliktą patikrinimą, ketino pastatą įteisinti arba pašalinti stelažus nuo valstybinės žemės, tačiau 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido nekilnojamąjį turtą J. B.. Iš 2019 m. gruodžio 4 d. VĮ Registrų centro rašto Nr. S-82482(14.1E) pateikto ieškovei, nustatyta, kad prie žemės sklypo Artojo g. 7, Klaipėda, pietinės ribos nėra jokio statinio įregistruoto nekilnojamojo turto registrų duomenų bazėje.

19. Ieškovė, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini), ribose valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini) upės pastatyti statiniai (metalinis sandėlis, medinis kioskas, valtys) ir vykdoma veikla užimant valstybinę žemę, kurios plotas yra 2017,91 kv.m. Ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus solidariai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti valstybinę žemę už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) upe, t.y. nugriauti statinį(sandėlį) bei sutvarkyti valstybinę žemę. Reikalavimas pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, jog ieškovės teisės yra pažeistos, ginčo statiniu faktiškai naudojasi J. B., todėl V. B. ir J. B. traukiami byloje bendraatsakovais.

20. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ji įvykdė CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, būtinas jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, pažeistų teisių teisminei gynybai pagal pareikštą negatorinį ieškinį. Byloje nėra ginčo dėl vienos sąlygos egzistavimo – ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 2,3381 ha, kuriuo atsakovė V. B. naudojosi iki 2020 m. balandžio 6 d. perleidimo atsakovui J. B., o nuo įsigijimo naudojasi atsakovas J. B. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/99-0128, 2014 m. gruodžio 17 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-265 pagrindais. Vykdydama antrąją sąlygą – įrodyti, kad jos teisės pažeistos, nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos gatvės pastatytas ir naudojamas neįregistruotas statinys valstybinėje žemėje.

21. Pažymėtina, kad atsakovas S. B. pastatus (parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 2001 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovui įsigyjant minėtus pastatus, šalia jau buvo pastatyti ir naudojami ieškovės nurodomi statiniai, todėl atsakovas tikėjosi, kad kartu su nurodytais pastatais, įsigyja ir statinius ant (duomenys neskelbtini) upės pakrantės. Kad pastatai nebuvo įregistruoti ir galimai dėl to nenurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje, atsakovui tapo žinoma tik gavus pranešimą iš ieškovės dėl atlikto valstybės žemės naudojimo patikrinimo vietoje. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centras 2019 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. S-82482(14.1E) kuriame nurodyta, kad prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos nėra jokio statinio įregistruoto nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Kaip nurodyta aukščiau, 2020 m. vasario 26 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną S. B., nustačius, kad S. B. nestatė statinio valstybinėje žemėje, jis buvo įsigytas iš kito asmens. 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi nekilnojamasis turtas buvo perleistas J. B..

22. Kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. B., M. U.. S. B. 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini)perleido pirkėjui J. B.. Byloje nustatyta, jog S. B. nestatė statinio valstybinėje žemėje, o įsigijo jį iš kito asmens. S. B. mirus 2021 m. sausio 12 d., S. B. procesines teisės perėmė sutuoktinė V. B..

23. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 2 dalimi, paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Iš 2021 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog V. B. 2021 m. gegužės 3 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2197 į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie V. B. paveldėtą turtą byloje nėra. Taigi, šiuo atveju V. B. negali būti tinkama atsakovė, kadangi įstatymas nenumato asmens atsakomybės už administracinius pažeidimus paveldėjimo, juolab kai šiuo atveju nėra duomenų, kad S. B. būtų buvęs atsakingas už nelegalaus statinio savavališką statybą. Vien tai, kad S. B. kreipėsi į ieškovę su prašymu atidėti sprendimą dėl statinio pašalinimo esančio (duomenys neskelbtini), nes siekė pripažinti statinį teisėtu, negali būti pagrindu pripažinti tinkamu atsakovu šioje byloje, kadangi jokių duomenų jog S. B. pastatė pastatus valstybės žemėje byloje nėra.

24. Kaip minėta, ieškovė atlikusi patikrinimą akte konstatavo, jog yra keli valstybinės žemės naudotojai, tačiau ieškinį su įpareigojimu atlaisvinti valstybinę žemę pareiškė tik S. B. ir J. B.. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnį savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o pastarojo įstatymo 14 straipsnyje nustatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai, taip pat kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą ir nugriauti statinį bei sutvarkyti statybvietę. Pažymėtina, jog ieškovė dar iki kreipimosi į teismą turėjo identifikuoti kiekvieno iš ginčo statinių statytojus/savininkus/valdytojus/naudotojus ir juos ieškinyje nurodyti kaip atsakovus, tačiau atsakovais nurodė tik V. B. ir J. B., kaip valstybinės žemės naudotojus, nors valstybinės žemės naudotojų buvo ir daugiau. Teismo vertinimu, esant išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė įrodė, jog jos teisės yra pažeistos, kadangi byloje nėra duomenų, jog pastatyti ir naudojami neįregistruoti statiniai valstybės žemėje priklauso būtent ieškovės nurodytiems atsakovams, statiniai net nebuvo įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį, byloje taip pat nėra duomenų, jog statiniai ant (duomenys neskelbtini) upės pakrantės yra savavališka statyba, todėl nėra paneigta ir galimybė juos įteisinti bei sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei V. B. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal Tarnybos 2021 sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-T-1647-12461. Tarnyba pateikė įrodymus apie tai, kad turėjo 119 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl, atmetus ieškinį, priteistinos valstybei iš ieškovės, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

27. Teismas patyrė 47,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 119 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 47,25 Eur 46,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.