Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad rugpjūčio mėn. pradžioje, buvo pirmadienis, prieš 7 val., vakare, buvo Lomių k. pas senelius. Su sese R. dviračiais išvažiavo į parduotuvę nusipirkti ledų. Jos važiavo kairiąja kelio puse, o kai pamatė atvažiuojantį sunkvežimį, jos pervažiavo į dešiniąją kelio pusę ir abi važiavo dešiniąja kelio puse, sesė važiavo arčiau dešiniojo kelkraščio, o ji šalia jos, dešiniąja eismo juosta. Sunkvežimis pro jas pravažiavo, viskas buvo gerai. Jos dar nebuvo privažiavusios tilto. Nuvažiavo nuo kalno, važiavo link tilto. Pervažiavo tiltą. Visiškai pervažiavus tiltą, norėjo važiuoti į kitą kalną, kai pamatė priešais jas atvažiuojantį automobilį, jis važiavo jų eismo juosta, ne savo. Automobilis važiavo tiesiai į jas. Tai pamačiusi šaukė sesei, kad traukiasi į žoles. Automobilis pradėjo stabdyti ir slydo į jas. Matė, kad vairuotojas laikė ranką prie ausies, gal jis telefonu kalbėjo ar kažką su ta ranka darė. Automobilis jas kliudė. Tuo metu automobilis buvo jų eismo juostoje. Smūgio metu ji krito ant mašinos priekinio stiklo, po to ant žemės ir nusirideno į griovį. Atsikėlė iš ten, nukritusi į griovį, šaukė, kad padėtų jai atsikelti. Iš automobilio išlipęs vairuotojas atėjo pasižiūrėjo, bet jai nepadėjo atsikelti, ji pati atsikėlė, nuėjo prie sesės. Sesė tuo metu gulėjo ant kelio, šalia jos gulėjo dviratis. Prie jos šaukė, kad iškviestų greitąją. Iš automobilio išlipusi moteris atėjo, pažiūrėjo ir tada paskambino greitajai. Po įvykio kur buvo jos dviratis ji nematė, kai atsikėlė matė, kad jis buvo pastatytas prie tilto, patrauktas buvo. Kai iškvietė greitąją, ji susirado telefoną, paskambino mamai. Girdėjo kaip vairuotojas sakė, kad važiavo iš baliaus, kad vežė žmogų namo. Automobilyje jie buvo trise. Ji nematė kam jis taip sakė, tik girdėjo. Jai buvo stiprūs nubrozdinimai ant dešinio šono, sutrenkti kaulai ir dar užtinęs šonas, biški buvo praskelta galva, bet nedaug, koja buvo sutrenkta, daug mėlynių. Sesei matė, kad buvo praskelta galva, ištinusi kairė veido pusė, sužeista kairė ranka, daug nubrozdinimų ir mėlynių. Kai automobilis atvažiavo, jos važiavo tik dešiniąja, savo kelio puse. Pamačiusios automobilį jos nesiblaškė, tik traukėsi dar dešiniau. Buvo giedra, saulėta, kelio danga buvo sausa. Jos neturėjo apsaugų, liemenių, jų dviračiai buvo su atšvaitais, jos buvo ryškus, o sesės pilkšvas. Iki parduotuvės yra maždaug kilometras nuo senelių namų. Yra tiltas, po apačia yra upelis, šalia auga medžiai, žolė. Jos nelabai galėjo važiuoti dar toliau, nes ten yra nusileidimas, kaip į griovį. Automobilį vairavo vyras, buvo trys žmonės, vairuotojas, jo žmona ir dar gale vienas. Nežino kodėl tas automobilis važiavo kita kelio puse, prieš jas, gal užsišnekėjo. Automobilis važiavo greitai, nežino kokiu greičiu, bet tikrai greitai. Krito ant priekinio stiklo, jis dužo keleivio pusėj. Nežino ar buvo praradusi sąmonę. Prašė pagalbos, kad padėtų atsikelti. Jai sunku buvo atsikelti, nes buvo sutrenktas šonas, atrodė, kad plyšta, šlubuodama nuėjo prie sesės. Įvykio metu nebuvo aplink žmonių. Jos dviračio sulankstytas priekinis ratas, sėdenių plyšimai, persuktas vairas. Sesės dviračio pavarų detalės sugadintos, sėdenė suplyšusi. Jais važiuoti jau neitų. Atvažiavo greitoji pagalba, jas vežė į ligoninę. Ji ligoninėje prabuvo 3 dienas, o sesę išvežė į Klaipėdą, ten ji prabuvo 2 savaites. Po ligoninės reikėjo perrišinėti žaizdas, ėjo pora dienų, o po to pati persirišinėjo. Po įvykio nesišnekėjo su žmonėmis, mama sakė, kad jai rašė, bet ji neatrašė. (1 tomas b. l. 47-50, 58-64)???

Nukentėjusiųjų G. B. ir R. B. atstovas pagal įstatymą L. B. parodė, kad įvykio dieną jis su šeima buvo nuvažiavę pas senolį Lomių kaime, kur dukros pasiprašė pasilikti pas senelį. Po kurio laiko grįžus į namus Taragėje dukra G. paskambino ir pasakė, kad jas partrenkė autmobilis. G. pasakė, kad R. guli ant gatvės, gyva ir kvėpuoja. Jis su žmona atvykęs į įvykio vietą pamatė iš automobilio išlipančius J. B. ir jo žmoną, dukrą R. gulinčią, o šalia stovėjo G. Pirmosios pagalbos niekas neteikė. Išvežus dukras į ligoninę, su dukromis išvažiavo jo žmona. Suteikus pirmąją pagalbą, R. iš Tauragės išvežė į Klaipėdą, o G. paliko Tauragės ligoninėje. Naktį sužinojo, kad R. reanimacijoje, kad gali būti smegenų sukrėtimas, skruostikaulio lūžiai, visas veidas buvo sumuštas. G. dvi paras gulėjo Tauragės ligoninėje, vėliau gydėsi namuose. R. reanimacijoje praleido 3-4 dienas, vėliau perkėlė į palatą, bet buvo atliekamos perrišimo procedūros, nes krisdama ant asfalto patyrė gilius nubrozdinimus kojos ir veido srityse, veidas buvo sutinęs ir negalėjo kvėpuoti per nosį. G. būklė dabar patenkinama, tačiau bijo važiuoti dviračiu, ilgiau pasėdėjusi jaučia nugaros skausmus. R. likęs randas kaktoje, dabar jaučiasi gan patenkinamai. G. jam pasakojo apie įvykį tai, kad ji su sese važiavo, o automobilis tiesiog į jas atvažiavo. Ją nusviedė su dviračiu prie upelio, ji šaukėsi pagalbos ir kažkas jos dviratį atnešė iš pakalnės. R. sakė, kad nieko neatsimena apie įvykį. Sakė kad atsimena kaip leidosi nuo kalno ir vėliau atsibudo ligoninėje. Dėl eismo įvykio dukrų vardu palaiko civilinius ieškinius, tai yra, kad G. padaryta 5000 Eur neturtinė ir 177,09 Eur turtinė žala, o R. padaryta 10000 Eur neturtinė ir 249,28 Eur turtinė žala.

Civilinio atsakovo BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialo atstovas J. K. parodė, kad J. B. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta jų bendrovėje. Gavus pirminį pranešimą apie eismo įvykį, nukentėjusiosioms 2010-10-15 atlyginta 245,90 Eur už dviračius. Gavus informaciją iš ikiteisminio tyrimo pareigūno, kad tuo metu įtariamasis neigia kaltę dėl eismo įvykio, žalų mokėjimas sustabdytas. Nors nukentėjusiųjų buvo prašoma pateikti įrodymus dėl patirtos turtinės žalos, tačiau nukentėjusieji nebendradarbiavo ir įrodymų neteikė. Nepaisant to, civilinis atsakovas neginčija turtinių žalų dydžių, tai yra dėl eismo įvykio G. B. patirtos 177,09 Eur turtinės žalos, R. B. patirtos 249,28 Eur turtinės žalos. Turtinių žalų dydžių atsakovas neginčija ir su jais sutinka. Asakovo medicinos ekspertai įvertinę nukentėjusiosioms padarytus eismo įvykio metu sužalojimus, teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo patyrus panašius sužalojimus, paskaičiavo G. B. 500 Eur neturtinę žalą, R. B. 5000 Er neturtinę žalą. Tačiau draudimo vertinimu pačių nukentėjusiųjų didelis neatsargumas prisidėjo prie tragiškų pasekmių kilimo. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiųjų patirta žala iš dalies sąlygota pačių nukentėjusiųjų rizikingo elgesio, visa civiliniams ieškovams kompensuojama neturtinė žala turti būti mažinama.

Liudytoja L. B. parodė, kad įvykio vakarą su vyru J. B. važiavo link namų. Važiuojant link tilto pamatė dvi mergaites, iš kurių vyresnioji važiavo viduriu kelio, o mažoji jų dešinėje kelio pusėje. Tuo metu važiavo apie 50 km/h. Jie abu išsigando, nes pamatė, kad mergaitės pradėjo blaškytis po kelią. Jos vyras, norėdamas išvengti susidūrimo ir manydamas, kad mergaitės liks savo vietose, bandė jas aplenkti. Tačiu tuo metu mergaitės išvažiavo į kairę pusę ir atsidūrė toje kelio pusėje, kur jau buvo jų automobilis. Po susidūrimo vyresnė mergaitė užkrito ant lango ir nukrito į pakelės griovį. Mažesnioji mergaitė liko gulėti. Abu su vyru išlipo iš automobilio ir ji iškvietė medikus. Vyresnioji mergaitė sakė, kad jaučiasi gerai, o jaunesnioji mergaitė aimanavo. Po kiek laiko atvykus mergaičių tėvams, jų tėvas įvykio vietoje elgėsi agresyviai.

Iš Tauragės AVPK reagavimo skyriaus tyrėjo P. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-08-03 gavus apie 18,55 val. pranešimą apie kelių eismo įvykį Mokyklos g., Lomių k., Tauargės r., nuvyko į nurodytą įvykio vietą. Nuvykus nurodytu adresu ties „Šunija“ tiltu rado automobilį „Mazda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas J. B. paaiškino, jog jam važiuojant nuo Lomių k. link Vaitimėnų k. Tauragės r., prieš „Šunija“ tiltą, prieš jį ta pačia kelio eismo juosta atvažiavo dvi mergaitės dviračiais, ir visi eismo dalyviai, norėdami išvengti susidūrimo, pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotos abi mergaitės. Eismo įvykio vietoje patikrinus J. B. blaivumą, nustatyta 0,00 promilių. (1 tomas b.l. 1)

Iš 2020-08-04 Tauragės AVPK reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės S. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad ji, kartu su patruliu P. V. 2020-08-03 buvo eismo įvykio vietoje. Eismo įvykio metu dviračiais važiavusios nepilnametės R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini) nedevėjo ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, taip pat nebuvo užsidėjusios dviratininko šalmų, ant dviračių nebuvo baltos ir raudonos šviesos žibintų. (1 tomas b.l. 18)

2020-08-03 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kelių eismo įvykio vietos apžiūra Mokyklos g., Lomių k., Tauragės r. sav. Protokole aprašyta kelių eismo įvykio vietos aplinka, kelių eismo įvykio vieta užfiksuota fotografuojant, subraižant eismo įvykio vietos planą. (1 tomas b.l. 20-35)

Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Mazda MPV“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. A.. (b.l. 40 t.1)

Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „Mazda MPV“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus. Techninės apžiūros galiojimo data iki 2022-02-03. (1 tomas b.l. 41)

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo AJB Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis Mazda MPV valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020-07-18 iki 2020-08-17 buvo draustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje (1 tomas b. l. 42)

Iš 2020-09-18 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. B. nustatyta odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnaryje, nugaroje, pilve, dešiniame šone, pakaušyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti tiek kokios tai transporto priemonės dalys, kietas pagrindas, pvz. kelio danga ir pan., galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. (1 tomas b. l. 85)

Iš 2021-11-17 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1. G. B. nustatyti odos nubrozdinimai pakaušyje, kairės alkūnės srityje, pilvo dešinėje šoninėje srityje, nugaroje. 2. G. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. 3. G. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Tauragės ligoninę 2020-08-03, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku. 4. G. B. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (3 tomas b.l. 150-152)

Iš 2020-10-01 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. nustatyta odos nubrozdinimai kairiame žąste, dilbyje, alkūnės sąnaryje, kairiame kelio sąnaryje, blauzdoje, čiurnos-pėdos srityse, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, skruoste, nosyje, muštinė žaizda kaktoje, nosies kaulų, kairio viršutinio žandikaulio sienelės lūžimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai transporto priemonės dalys, kietas pagrindas, pvz. kelio danga ir pan., paveikus priekinus kūno paviršius. (1 tomas b. l. 99-100)

Iš 2020-11-05 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Mazda MPV“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: skilęs priekinis stiklas dešinėje pusėje 96 c. X 100 cm., įlenktas dešinės pusės sparnas 20 cm. X 37 cm., sugadinimas ant priekinių keleivio pusės durelių 60 cm. X 80 cm., kuris yra 30-90 cm. aukštyje nuo žemės, įbrėžimas ant galinių dešinės pusės durelių 8 cm. X 14 cm., kuris yra 70-84cm. aukštyje nuo žemės (1 tomas b.l. 144-148)

Iš 2020-11-05 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus dviratį, kuriuo įvykio metu važiavo R. B., nustatyti sugadinimo požymiai: apgadintas vairas, ant jo esantys pavarų perjungimo mechanizmai, įtrūkęs pedalo rėmas, sugadinta sėdynė, nulenktas priekinis atšvaitas, esantis ant vairo. (1 tomas b. l. 149-153)

Iš 2020-11-05 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus dviratį, kuriuo įvykio metu važiavo G. B. nustatyti sugadinimo požymiai: sulankstytas priekinis ratas, sugadinimai ant priekinės šakės, sėdynės, grandinės apsaugos, priekinio purvasargio, sugadinta priekinių stabdžių sistema, nulenktas ir pakilęs priekinis atšvaitas, esantis ant vairo. (1 tomas b.l. 154-158)

Iš 2020-11-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1. Automobilio „Mazda MPV“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas su dviračiais „F Ree Rood Paris“ ir CHOCKWAVA“ įvyko automobiliui praradus judėjimo stabilumą ir judant judėjimo kryptimi pasisukant dešiniuoju šonu, tai yra esant kelio viduryje ar kairėje kelio pusėje. 2. Tikėtina, kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. B., kilus grėsmei eismo saugumui stabdydamas vairuojamą transporto priemonę dešinėje kelio pusėje kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviračiais „F Ree Rood Paris“ ir CHOCKWAVA“ važiavusiomis R. B. ir G. B. 3. Eismo įvykio metu automobilio „Mazda MPV“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo J. B. išvažiavimas į kairiąją kelio pusę techniniu požiūriu buvo neprimtinas. 4. Prieš pat įvykio vietoje aptiktus pėdsakus automobilio „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis buvo mažesnis nei 53 km/h. 6. Techniniu požiūriu tikėtina, kad tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo dviratininkių R. B. ir G. B. veiksmai, - važiavo keliu kaire puse ir manevruodamos į dešinę kelio pusę sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Mazda MPV“. Automobilio „Mazda MPV“ vairuotojo J. B. veiksmai, - kilus grėsmei eismo saugumui nestabdė automobilio dešinėje kelio pusėje kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, - techniniu požiūriu, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. (1 tomas b. l. 162-170)

Iš Eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad atlikus eksperimentą nustatyta, kad atstumas nuo vietos, kai J. B. galėjo pamatyti dviračiais važiavusias mergaites, yra 71,8 m., 77,7 m. (1 tomas b. l. 175-189)

Iš 2020-12-22 tarnybinio pranešimo dėl skambučių išklotinių analizės nustatyta, kad kelių eismo įvykio metu, įvykusiu 2020-08-03 apie 18,55 val., J. B. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo bendraujama. (2 tomas b.l. 25)

Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. B. parodymai buvo patikrinti ir patikslinti kelių eismo įvykio vietoje. J. B. parodė vietas, kur buvo transporto priemonė ir kur buvo dviratininkės, kai jis jas pastebėjo. Išmatavus atstumą nustatyti 53,6 metrai. (2 tomas b. l. 153-161)

J. B. neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet jo kaltę patvirtinta byloje esantys ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys. Byloje nustatyta, kad kelių eismo įvykis įvyko 2020-08-03 apie 18,55 val. Lomių k., Tauragės r., J. B. vairuojamą automobilį „Mazda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjus staigiai stabdyti, automobiliui pradėjus slysti ir išvažiavus į priešpriešinę kelio pusę, dešine puse partrenkus dviračiais, viduriu ar kaire kelio puse važiuojančias nepilnametes R. B. ir G. B.. Eismo įvykio metu padarytas R. B. nesunkus svekatos sutrikdymas, G. B. nežymus sveikatos surikdymas. Kelių eismo įvykio metu J. B. buvo blaivus. Nepilnametės R. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), važiuodamos dviračiais nedėvėjo ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, taip pat nebuvo užsiėjusios dviratninko šalmų, ant dviračių nebuvo baltos ir raudonos šviesos žibintų. Dėl paminėtų aplinkybių ginčo byloje nėra. Šias byloje nustatytas aplinkybes patvirtina 2020-08-03, 2020-08-04 pareigūnų tarnybiniai pranešimai (1 tomas b.l. 1, 18), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (1 tomas b.l. 20-35), specialistų išvados (1 tomas b.l. 85, 99-100, 162-170), ekspertizės aktas (3 tomas b.l. 150-152).

Byloje kilo ginčas dėl J. B. kaltės. J. B. neigia savo kaltę dėl eismo įvykio kilimo ir teigia, jog dėl kelių eismo įvykio kaltos išimtinai tik dviratininkės, kurios atvažiavo priešais jį, ir jam pradėjus jų lenkimo manevrą, dviratininkės išvažiavo į kitą kelio pusę, kur ir buvo dviratininkės partrenktos jo vairuojamo automobilio. Taip pat akcentuojama ir tai, kad viena iš dviratininkių, t. y. R. B. pagal amžių negalėjo dalyvauti eisme ir keliu važiuoti dviračiu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu R. B. buvo 11 m., R. B. ir G. B. nedėvėjo ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, taip pat nebuvo užsisegusios dviratininko šalmų, ant dviračių nebuvo baltos ir raudonos šviesos žibintų ir tokais veiksmais buvo pažeisti KET 55, 56 punktų reikalaimai, tačiau tokie KET pažeidimai nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastimi nebuvo. Nurodytos aplinkybės turi reikšmės verinant nukentėjusiųjų civilinių ieškinių pagrįstumą ir dydį.

Iš 2020-08-03 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu. Nors kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kelio danga sausa, tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio vietoje kelio dangos paviršius ne visu plotu sausas, yra šlapių paviršių. Ši aplinkybė pažymėta ir 2020-11-16 specialiso išvadoje, kurioje taip pat nurodyta, kad iš fotonuotraukų matyti, jog eismo įvykio vietoje dėl kelio vingio ir augmenijos pakelėje yra ribotos matomumo sąlygos. Nors pagal Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis transporto priemonė – automobilis „Mazda MPV“ atitinka techninius reikalavimus, tačiau iš 2020-11-05 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio priekinio dešiniojo rato padangos protektoriaus raštas nusidėvėjęs (0,00 mm.). Todėl dėl priekinio dešiniojo rato padangos protektoriaus rašto nusidėvėjimo šio rato padangos sukibimas su kelio danga mažesnis nei kitų ir tai galėjo turėti įtakos automobilio judejimo stabilumui. 2020-11-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos kategoriškos išvados, dėl šių eismo įvykio aplinkybių: 1. Automobilio „Mazda MPV“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas su dviračiais „F Ree Rood Paris“ ir „SHOCWAVE“ įvyko automobiliui praradus judėjimo stabilumą ir judant judėjimo kryptimi pasisukant dešiniuoju šonu, tai yra esant kelio viduryje ar kairėje kelio pusėje. 3. Eismo įvykio metu automobilio „Mazda MPV“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo J. B. išvažiavimas į kairiąją kelio pusę techniniu požiūriu buvo nepriimtinas. 4. Prieš pat įvykio vietoje aptiktus pėdsakus automobilio „Mazda MPV“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis buvo mažesnis nei 53 km/h. Kitos specialisto išvadoje pateiktos išvados tikėtinos. Iš J. B. parodymų patikrinimo vietoje metu protokolo matyti, jog dviračiais važiavusias mergaites jis pamatė iki jų esant 53,6 m. atstumu. Nors iš byloje esnčio eksperimento protokolo matyti, jog atliekant eksperimentą kliūtį galima pastebėti 71,8 m. – 77,7 m. atstumu, tačiau eksperimentas atliktas kovo mėn., o įvykis buvo rugpjūčio mėn., kai įvykio vietoje dalytose nuotraukose matyti augmenija, dėl kurios buvo riboto matomumo sąlygos. Be to, eksperimento metu nebuvo sąlygų, kad abu objektai judėtų vienas į kitą, todėl šio eksperimento rezultatai nelaikytini tiksliais ir jais nesiremiama. Automobilio greitis buvo mažesnis nei 53 km/h. Nors nukentėjusioji G. B. nurodė, kad ji su sese važiavo savo kelio puse, tačiau tokie parodymai neatitinka bylos aplinkybių ir J. B. veismų. J. B. jau įvykio vietoje paaiškino pareigūnams, kad mergaitės dviračiais važiavo priešais jį, o vėliau pradėjo blaškytis po kelią. Šių parodymų M. B. laikėsi viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Tačiau J. B. veiksmai, pamačius dviratininkes ir supratus jų netinkamą elgesį kelyje, netinkami. KET 24 punkte numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų. 127. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. 128. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Aptartos aplinkybės ir paminėti KET punktų reikalavimai patvirtina, kad J. B., pamatęs kliūtį kelyje, elgėsi netinkamai, tai yra nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir savalaikiai nestabdė automobilio siekiant išvengti susidūrimo su dviratininkėmis. J. B. kliūtį kelyje pastebėjo mažiausiai 53,5 m. atstumu ir greičio nelėtino, nevažiavo arčiau dešiniosios važiuojamosios dalies krašto, o pasirinko besiblaškančias po kelią dviratininkes aplenkti pasukdams vairą į kairę, ką J. B. taip pat nurodė kaip netinkamą pasirnikimą. J. B. pradėjo stabdyti likus iki dviratininkių apie 20 m., o pradėjus stabdyti automobilis slydo ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą partrenkė dviratininkes, dėl ko nukentėjusiajai R. B. padarytas nesunkus, o G. B. nežymus svekatos sutrikdymas. J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Skiriant J. B. bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarė nesunkų neatsargų nusikaltimą, neteistas (2 tomas b.l. 166), administracine tvarka nebaustas (2 tomas b.l. 168), dirbantis (2 tomas b.l. 169). Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus J. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jį charakterizojančius duomenis, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis už baudos vidurkį. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (LR BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Nagrinėjamu atveju įvertinus J. B. asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką, KET nuobaudų nebuvimą, kilusius padarinius, tai, kad įvykusios avarijos padariniai nėra itin skaudūs, be to, J. B. teisę vairuoti transporto priemones įgijęs nuo 1997 metų ir pagal byloje esančius duomenis administracine tvarka nebaustas, todėl J. B. baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Byloje nukentėjusioji R. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje jai – nukentėjusiajai R. B. 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 249,28 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, paskirti L. B. priteistos sumos tvarkytoju uzufrukto teisėmis. (3 tomas b.l. 58-63)

Nukentėjusioji G. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje jai – nukentėjusiajai G. B. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 177,09 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, paskirti L. B. priteistos sumos tvarkytoju uzufrukto teisėmis. (3 tomas b.l. 81-86)

Byloje nustatyta, kad KET pažeidimus J. B. padarė vairuodamas automobilį „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris eismo įvykio metu buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje.

Nukentėjusiosios neturtinę žalą prašo priteisti iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai R. B. paskaičiavo 5000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajai G. B. paskaičiavo 500 Eur neturtinės žalos. Be to, civilinis atsakovas prašo paskaičiuotą neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiosioms sumažinti 30 %, nes nukentėjusiųjų patirta žala iš dalies sąlygota jų pačių rizikingo elgesio.

Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad R. B. dėl eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimų kairiajame žąste, dilbyje, alkūnės sąnaryje, kairiajame kelio sąnaryje, blauzdoje, čiurnos-pėdos srityse, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, skruostuose, nosyje, muštinės žaizdos kaktoje, nosies kaulų, kairio viršutinio žandikaulio sienelės lūžio. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma ligoninėje, po išleidimo iš ligoninės buvo paskirtas medikamentinis gydymas, liko randas kaktos srityje. Taip pat dėl paties įvykio patyrė šoką, išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, nepatogumus. Sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009, Nr. 2K-168-511/2018). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.