Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Eglės Kiaurakytės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjų M.M., S.Ž., A.L. ir M.L. atstovui advokatui Dainiui Žiedui, pareiškėjų S.Ž. ir M.M. įgaliotai atstovei R.G., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, 2013 m. liepos 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M.M., A.L., M.L., S.Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Georamas“ dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 4-2611-(1.3) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Dainius Žiedas prašė skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Teigė, jog pareiškėjai siekia, jog panaikinus ginčijamą įsakymą, būtų iš naujo atlikti teisingi ir tikslūs kadastriniai matavimai.

Pareiškėjų S.Ž. ir M.M. įgaliota atstovė R.G. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog pareiškėjams buvo siūloma į likusį 0,9155 ha žemės plotą atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, tačiau pasiūlyti žemės sklypai buvo netinkami, todėl pareiškėjai jų atsisakė.

Pareiškėjai M.M., M.L., A.L. ir S.Ž. bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Georamas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytoms proceso šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 01 18 nutartimi priimtas pareiškėjų M.M., A.L., M.L., S.Ž. skundas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Georamas“ dalyje dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 4-2611-(1.3) panaikinimo (1 t., b.l. 136-137, 127-132).

Pareiškėjai ginčija Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 4-2611-(1.3) „Dėl M.M., S.R. ir A.L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimo“, kuriuo, atlikus kadastrinius matavimus, buvo pakeisti pareiškėjų žemės sklypo duomenys.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimais Nr. 2029, Nr. 2030, Nr. 2031 ir Nr. 2032 M.M., S.L., A.L. ir S.R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (t. I, b.l. 171-178). 1995 m. spalio 28 d. Žemės sklypo(ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas (t. I, b.l. 179-180) ir 1995 m. balandžio mėn. Laikinas žemės sklypo planas (t. I, b.l. 182) patvirtina, kad pareiškėjams buvo grąžintas natūra 18,63 ha ploto žemės sklypas Nr. 205, kurio ribos buvo pažymėtos vietoje ir pastatyti 4 laikini matavimo ženklai gretimybėje. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. spalio 9 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenimis S.L., A.L., S.Ž. (nuo buv. R.) ir M.M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausė 18,40 ha žemės (t. I, b.l. 166-168). UAB „Georamas“ 2009 m. kovo 4 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 09-001 paženklino pareiškėjų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, pažymėjo riboženklių įtvirtinimo vietas ir 2009 m. kovo 4 d. parengė Žemės sklypo planą, kuriuo remiantis pareiškėjų žemės sklypo plotą sudaro 17,7145 ha (t. I, b.l.16-17). UAB „Georamas“ parengtas žemės sklypo planas 2009 m. gruodžio 21 d. buvo suderintas Klaipėdos rajojo žemėtvarkos skyriuje. Ginčijamu 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 4-2611-(1.3), remdamasis patikslintais kadastriniais duomenimis, atsakovas pakeitė M.M., S.R. ir A.L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 18,63 ha), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenis, nustatydamas, jog žemės sklypo plotas - 17,7145 ha. Ginčijamu administraciniu aktu taip pat buvo nustatyta, kad po kadastrinių matavimų nustatytas neleistinas mažesnis 0,9155 ha ploto žemės skirtumas, bus kompensuojamas perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą suformuotą žemės reformos žemėtvarkos projektuose, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų formavimo eilės.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų sąvoka apibrėžta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje – tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų <...> koordinatės, geometriniai matmenys <...>, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys, t. y. duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas apima atsakovo Įsakymo, kuriuo buvo patikslinti pareiškėjams priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, įvertinimą teisinio ir faktinio pagrįstumo aspektu.

Administracinio teismo kompetenciją, vertinant administracinio akto teisėtumą, reglamentuoja ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl šiuo atveju teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vertina tik administravimo subjekto veiksmų teisėtumą tvirtinant kadastro duomenų patikslinimą ir nevertina ginčo dėl žemės sklypo ribų, kadangi ginčai dėl žemės sklypo ribų nagrinėjami remiantis CK 4.45 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-189/2011).

Pareiškėjai, prašydami panaikinti administracinį aktą, kuriuo buvo patikslinti kadastriniai matavimai, jo neteisėtumą iš esmės sieja su dvejomis aplinkybėmis, ką teismo posėdžio metu akcentavo ir pareiškėjų atstovas advokatas Dainius Žiedas. Pirma, su padarytais esminiais procedūriniais pažeidimais, t.y. su tuo, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateikta be Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktos išvados dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo. Antra, su netiksliai atliktais UAB „Georamas“ kadastriniais matavimais.

Vertinant pareiškėjų argumentus, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau ir Nuostatai) 21 punktu (2010-05-04 redakcija Nr. 534), teritorinis žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo skirtumo priežastis ir surašo išvadą (toliau ir Išvada) dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės sutiko, kad tokia Išvada nebuvo surašyta, tačiau nelaikė to esminiu pažeidimu, nes dėl jo nepakito ir negalėjo pakisti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (t. I, b.l. 60-61).

Vertintina, kad Nuostatų 65 punktas (2010-05-04 redakcija Nr. 534) numato, jog tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte ir ar dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64.1-64.5 ir 64.9 punktuose, parengti pagal teisės aktų reikalavimus. Byloje esantis UAB „Georamas“ žemės sklypo planas (t. I, b.l. 16) buvo patikrintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto (rajono) žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkės V.L. ir suderintas su skyriaus vedėja R.P., ką patvirtina žemės sklypo plane esantys parašai. Darytina išvada, kad pareiškėjų žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo tikrinta ir derinta, todėl Išvados nesurašymas negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, sąlygojančiu ginčijamo administracinio akto neteisėtumą. Be to, atsižvelgtina, jog pareiškėjai savo teisių pažeidimą iš esmės sieja ne su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos veiksmais (neveikimu), o su UAB „Georamas“ netiksliai atliktais kadastriniais matavimais, kuriais vadovaujantis jų nuosavybės teise valdovas 18,63 ha žemės sklypas galimai sumažėjo iki 17,71 ha.

Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 18,63 ha žemės sklypą (t. I, b.l. 179), tačiau ginčijamu 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 4-2611-(1.3), vadovaujantis UAB „Georamas“ atliktais kadastriniais matavimais, buvo patikslintas žemės sklypo plotas ir nustatytas 0,9155 ha mažesnis žemės sklypas. Vertintina, jog nustatytas neleistinas 0,9155 ha žemės skirtumas viršija Nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus.

Teisės aktai aiškiai reglamentuoja situacijų sprendimo būdus, kai atlikus tikslius žemės sklypo kadastrinius matavimus, konstatuojamas žemės sklypo ploto skirtumas t. y. žemės sklypas yra atitinkamai didesnis arba mažesnis.

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2009-12-10 redakcija Nr. I-1607) nurodoma, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Ši įstatymo nuostata pakartota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau ir Aprašas) 23 punkte ir detalizuota to paties Aprašo 24-25 punktuose. Vadovaujantis nurodyta teisės norma konstatuotina, jog, tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos.

Aprašo (2007-08-29 redakcija Nr. 385) 24 punkte nustatyta, kad jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis (nagrinėjamo ginčo situacija), šio žemės, miško sklypo savininkui apskrities viršininko įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų formavimo eilės. Jeigu šios kadastro vietovės teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės ar miško, perduodamas žemės ar miško sklypas formuojamas to rajono (savivaldybės), kurio teritorijoje yra šis privačios žemės, miško sklypas, kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo ribos nustatomos ir riboženkliais paženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypų riboženkliai, dalyvaujant užsakovui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų žemės sklypų savininkams, naudotojams arba jų įgaliotiems asmenims Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nustatyta tvarka.

UAB „Georamas“ 2009 m. kovo 4 d. surašytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte savo parašais pareiškėjai M.M., S.R. ir A.L. patvirtino, kad nustatant žemės sklypo ribas, jie buvo kviečiami dalyvauti (t. I, b.l. 17). Akte yra nurodytas mažesnis žemės sklypo plotas – 17,7145 ha. Taip pat pareiškėjų M.M., S.R. ir A.L. parašai yra 2009 m. kovo 4 d. žemės sklypo plane (t. I, b.l. 16). Pabrėžtina, kad 2009 m. kovo 4 d. pareiškėjai, kaip žemės savininkai, šiame plane pasirašė, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2009 m. kovo 4 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka. Plane žemės sklypo plotas taip pat nurodytas 17,7145 m².

Darytina išvada, kad atsakovas, susipažinęs su pareiškėjų parašais patvirtintais ginčo žemės sklypo kadastriniais duomenimis, pagrįstai priėmė 2010 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 4-2611-(1.3) „Dėl M.M., S.R. ir A.L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)duomenų pakeitimo“ ir kaip Įsakymo priėmimo metu reikalavo Aprašo 24 punktas, nustatė, kad už susidariusį neleistiną mažesnį 0,9155 ha ploto žemės skirtumą, bus kompensuojama. Bylos šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog pareiškėjai atsisakė toje pačioje kadastrinėje vietovėje jiems kaip kompensacijos siūlytų žemės sklypų.

Nors pareiškėjų tvirtinimu, UAB „Georamas“ atlikti kadastriniai matavimai yra netikslūs, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti naudojant netinkamus metodus ir priemones, neužtikrinant teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimo, nenaudojant pirminių žemės sklypo suformavimo duomenų bei dokumentų. Aplinkybė, kad pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės sklypą nei nustatyta žemės sklypo suformavimo dokumentais, negali sudaryti pagrindo paneigti UAB „Georamas“ atliktų kadastrinių matavimų. Kadangi parengtas kadastrinių matavimų žemės sklypo planas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl esant šioms aplinkybėms buvo faktinis ir teisinis pagrindas skundžiamu Įsakymu tikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.

UAB „Gargždų projektas“ 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštai Nr. 156 ir Nr. 157 (t. I, b.l. 28-29) bei liudytojo A.K., kuris pagal UAB „Georamas“ atliktus kadastrinius matavimus ir koordinačių sistemoje esančias koordinates atstatė pareiškėjų žemės sklypo riboženklius, parodymai leidžia manyti, jog pagal UAB „Georamas“ kadastrinių matavimų duomenis paženklintos žemės sklypo ribos nesutampa su (duomenys neskelbtini) upelio viduriu, kurio vaga melioracijos metu sureguliuota melioracijos grioviu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 12SD-(14.12.104.)-9 (t. II, b.l. 34) sutiko, kad žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) riba nustatyta griovio viduriu būtų pakoreguota, ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pažymėjo, jog patikslinus žemės sklypo ribą taip, kad ji eitų per upelio vidurį, būtų priimtas naujas įsakymas, tikslinantis ginčijamą administracinį aktą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vien dėl ribos nesutapimo su upelio viduriu, naikinti ginčijamą administracinį aktą nėra teisinio pagrindo. Be to, kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A.K., atlikus pakartotinius kadastrinius matavimus padidinti pareiškėjų žemės sklypą iki 18,63 ha dydžio įmanoma tik gretimų žemės sklypų savininkų sąskaita, nes 0,9155 ha ploto laisvos žemės toje teritorijoje nėra.

Pabrėžtina, jog tam, kad ginčijamas administracinis aktas būtų panaikintas, turi būti nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje reglamentuoti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai – administracinis aktas neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ir (ar) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Konstatavus, kad ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas vadovaujantis jo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais bei nenustačius esminių procedūrinių pažeidimų, darytina išvada, jog 2010-05-12 įsakymas Nr. 4-2611-(1.3) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjų M.M., A.L., M.L., S.Ž. skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

UAB „Georamas“ atsiliepimu į skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 141-143).

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis numato, kad kai išnagrinėjus yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatos, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę pretenduoti į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tik tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Todėl sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, taip pat nustatyti kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-71/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-165/2011 ir kt.).

Skunde ir patikslintame skunde UAB „Georamas“ nurodytas atsakovu, jo procesinė padėtis į trečiąjį suinteresuotą asmenį pakeista Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi (t. I, b.l. 136-137). Kadangi atsiliepime į skundą UAB „Georamas“ su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, vertintina, jog netenkinus pareiškėjų skundo, tam tikra apimtimi buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

Pažymėtina, jog administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Trečiojo suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai įrodymai (t. I, b.l. 147-148) patvirtina, kad prašomą priteisti sumą sudaro 500 Lt išlaidų, patirtų dėl užklausų atlikimo, duomenų sutikrinimo, susipažinimo su bylos medžiaga, konsultavimo bei atsiliepimo paruošimo ir surašymo.

Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui atsiliepimą į skundą surašė advokato padėjėjas Gintaras Degimas (t. I, b.l. 146). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2400 Lt (3 MMA (minimali mėnesinė alga)). Rekomendacijų 5 punktas numato, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, todėl nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už atsiliepimo surašymą sudaro 1920 Lt (2400 Lt *0,8). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokios teisinės paslaugos, kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos, kaip teisinės konsultacijos, gali būti sudėtine skundo (patikslinto skundo) parengimo dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą - skundo (patikslinto skundo) parengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 12 30 nutartis administracinėje byloje Nr.AS858-946/2011, 2012 01 20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 06 28 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Atitinkamai išlaidos, kurias advokato padėjėjas Gintaras Degimas patyrė susipažindamas su byla, rinkdamas būtinus duomenis atsiliepimui parengti, traktuojamos kaip už vieną teisinę paslaugą – atsiliepimo parengimą. UAB „Georamas“ prašoma priteisti 500 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytina pagrįsta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus, maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Georamas“ iš pareiškėjų M.M., A.L., M.L., S.Ž. priteistina lygiomis dalimis po 125,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų M.M., A.L., M.L., S.Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Georamas“ dėl 2010-05-12 įsakymo Nr. 4-2611-(1.3) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Georamas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti.

Priteisti UAB „Georamas“ iš pareiškėjų M.M. (a.k. (duomenys neskelbtini)), A.L. (a.k. (duomenys neskelbtini)), M.L. (a.k. (duomenys neskelbtini)), S.Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) po 125 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus) patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.