Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, I-175-342/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-04-16
Bylos Nr.: I-175-342/2012
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas: S.P.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, atstovaujamai Klaipėdos rajono
Trečiasis asmuo: S.L., S.M., L.T.

Kategorijos

4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-175-342/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00420-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 4.5.; 73. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo S.P. atstovei S.S., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens S.L. atstovei J.L., trečiųjų suinteresuotų asmenų S.M. ir S.L. atstovui P.M., trečiojo suinteresuoto asmens L.T. atstovui D.L.,

2012 m. balandžio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S.P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, atstovaujamai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau - ir atsakovas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims – L.T., S.M., S.L. dėl 2010-10-12 įsakymo Nr. Ž12-751 panaikinimo, 2011-06-10 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1147 pakeitimo dalyje ir pareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S.P. (toliau - ir pareiškėjas) skundu (t. 1, b.l. 3-7) ir jo patikslinimais (t. 1, b.l. 39-43, t. 2, b.l. 32-36) (toliau – skundas) prašo:

panaikinti 2010-10-12 Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr.Ž12-751 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr.13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ pakeitimo“;pakeisti 2011-06-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr.12VĮ-(14.12.2.)-1147 „Dėl Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ dalyje, kuri panaikina savivaldybės kelią Nr.62-III-5, panaikinant šio kelio išbraukimą;įpareigoti atsakovą atlikti visus veiksmus, kad kelias Nr.62-III-5 Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r.sav. (Dauparų-Kvietinių kadastro vietovėje) būtų įbraižytas Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir pripažintas valstybinės žemės ruože.

Skundas grindžiamas tuo, kad 2010-10-12 atsakovas įsakymu Nr.Ž12-751 (toliau – ir Įsakymas) pripažino netekusiu galios suprojektuotą bendro naudojimo kelią Nr.62-III-5 Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav. (Dauparų-Kvietinių kadastro vietovėje) (toliau - Kelias), kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymu Nr.13.6-2339, ir įpareigojo vietovės projekto autorę O.J. pašalinti klaidingus sprendinius Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos projekte (toliau - ir Projektas). 2011-06-10 atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1147, kuriuo patvirtino O.J. individualios įmonės parengtą Klaipėdos rajono Dauparų-Kvietinių seniūnijos, Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad vadovaujantis Įsakymu išbrauktas, kaip klaidingas sprendinys, Kelias. Ginčijamais įsakymais panaikintas suprojektuotas ir fiziškai įrengtas Kelias, šiuo metu tebeesantis kelias, kuriuo pareiškėjas tebesinaudoja, siekdamas patekti į savo sodybą esančią jo sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, o situacija, kai atsakovas, praėjus ketveriems metams, panaikina savo pirmtako - Klaipėdos apskrities administracijos, įsakymą, pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus.

Tvirtina, kad Įsakymu panaikintas sprendinys dėl bendro naudojimo Kelio suprojektavimo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymu Nr. 13.6-2339 nėra sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis. Sprendinys šiuo atveju yra apie bendro naudojimo kelio atsiradimą, kurio įbraižymas į Projektą neatitinką nei vieno iš įstatyme numatytų pagrindų, t.y. nėra nuosavybės atkūrimas, nėra valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, nėra pardavimas ar nuoma, nėra ir perdavimas neatlygintinai naudotis. Šis sprendinys yra teisės aktais numatytų pareigų vykdymas - privažiavimo prie žemės sklypų organizavimas laisvos valstybinės žemės sąskaita. Žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 20.3.1.1. punkte nurodoma, kad reikiamus privažiavimus prie sklypų galima suprojektuoti tik laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, kuo remiantis Kelias ir buvo suprojektuotas. Kelias yra valstybinėje žemėje, ir tai patvirtina atsakovo 2011-02-19 raštas Nr.12SD-209, 2011-12-06 kadastro žemėlapio ištraukų (gelsva spalva pažymėtas kelio ruožas). S.L. įregistravo kadastrinius žemės sklypo matavimus viešame registre dar 2006-11-27. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad „Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Laisvos valstybinės žemės plotas matyti ir iš pridedamo prie bylos projektinio žemės sklypų galimo išsidėstymo, kuris įrodo apie laisvos žemės sklypo egzistavimą sudėliojus žemės sklypus. 2010-09-16 Nr. 4K-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus Tauragės poskyrio pažymoje yra konstatuota, „<...> jog projekto autorius nustatė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų S.M. ir S.L. žemės sklypų atsirado valstybinės žemės plotas, kuris nebuvo apskaitytas ir teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į laisvosios valstybinės žemės fondo žemės sąrašą. <...> žemės plote buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias Nr.62-III-5 ir įrašytas į neprivatizuojamų objektų sąrašą.“

Teigia, kad Kelias buvo reikalingas jam, L.T., G.Š., S.L., S.M. ir kitiems žemės sklypų savininkams patekti į savo sklypus. Atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjas, L.T. ir G.Š. būtų prieštaravę Kelio panaikinimui. Siekdami, kad Kelias išliktų, bandė rašyti prašymus atsakovui ir spręsti susidariusią padėtį ne teismine tvarka. Tačiau jokių atsakymų į savo prašymus negavo, o vėliau sužinojo, kad Kelias panaikintas trečiojo suinteresuoto asmens S.M. iniciatyva. S.M., nors pati ir naudojasi Keliu, rašė atsakovui ir kitoms valstybinėms institucijoms skundus ir ginčijo šį Kelią, o Įsakymo priėmimas yra S.M. ir S.L. skundų, apie kurių nagrinėjimo eigą nebuvau informuotas, pasekmė.

Tvirtina, kad priimdamas Įsakymą, atsakovas nepagrįstai vadovavosi 2010-09-16 Nr. 4K-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus Tauragės poskyrio siūlymu, kuris buvo tik rekomendacinio pobūdžio, o jame nustatyti Kelio sprendinio trūkumai buvo formalaus pobūdžio, todėl galėjo būti pašalinti nenaikinant paties Kelio. 2011-11-23 gavo 2010-09-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus raštą adresuotą atsakovui, kuriame atsakovui pavesta „<...> tinkamai informuoti su S.M. žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkus <...>, jog pažeidžiant teisės aktų nuostatas suprojektuotas bendro naudojimo kelias Nr.62-III-5 bus panaikintas <...>“. Iš šių dviejų institucijų raštų daro išvadą, kad Tauragės poskyris pateikė siūlymą o NŽT direktorius priėmė sprendimą panaikinti, tačiau visiškai nebuvo svarstoma galimybė padarytus trūkumus pašalinti ar laikyti formaliais.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas su teritorijų planavimu susijusiose bylose formuoja praktiką, kad sprendžiant, ar padaryti pažeidimai yra pakankamas pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą būtina atsižvelgti į tai, ar tvarkos nesilaikymas yra tik formalaus pobūdžio pažeidimas, ar juo pažeidžiamos ir kokių nors asmenų teisės ar teisėti interesai arba jiems nustatomos tam tikros pareigos (administracinė byla Nr. A2-675/2005). Nėra duomenų, kad per ketverius metus (nuo 2006-05-17 įsakymo Nr. 13.6-2339 priėmimo ii jo panaikinimo Įsakymu) nors viena institucija nesutiko su Keliu, su kuria žemėtvarkos projektas turi būti derinamas, arba, kad egzistuotų priežastys, dėl kurių šios institucijos galėtų teikti neigiamą išvadą. Be to, Kelias aplinkai ar atskiriems asmenims neigiamų pasekmių nesukelia ir nepažeidžia niekieno nuosavybės teisės. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Įsakymo priėmimo metu ir net dabar kelias fiziškai yra ir gali būti eksploatuojamas, o galiojant ginčijamam Įsakymui, privalo būti panaikintas. Tokie sprendimai akivaizdžiai yra neproporcinga priemonė, siekiant pašalinti formalų teisės aktų pažeidimą. Įsakymas priimtas pažeidžiant teritorinio planavimo dokumentų priėmimo viešumo principą. Mano, kad Įsakymas neteisėtai ir nepagrįstai buvo priimtas neviešai, nesuteikiant galimybės pareiškėjui ir kitiems suinteresuotiems asmenims dalyvauti Kelio panaikinimo ir Įsakymo priėmimo procedūroje, pateikti savo nuomonę ir prieštaravimus.

Teigia, kad Įsakymas pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę naudotis savo nuosavybe. Remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 2002-09-26 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 376, 32 punktu, vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su „<...> sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ir žemės sklypai. Kadangi iki 2006 m. sprendinių priėmimo, pareiškėjas iš viso neturėjo tinkamo ir teisiškai reglamentuoto kelio patekti į savo sodybą, Kelio atsiradimas ir jo teisinis reglamentavimas 2006 m. sprendiniais, kuriuos atsakovas panaikino Įsakymu, teisiškai įtvirtino jo konstitucinę teisę naudotis savo nuosavybe ir suteikė galimybę patekti į sodybą. Taigi turėjo teisėtą lūkesti neribotą laiką naudotis Keliu. Įsakymu panaikinus Kelią atsakovas sukūrė situaciją, kurioje jis iki pat savo sodybos keliu prieiti ar privažiuoti negali, o vienintelis būdas patekti namo į sodybą - apie 1 kilometrą pėsčiomis eiti nuo krašto kelio Nr.216 Gargždai- Kretinga. Numatytas Projekte kitas kelias Nr.30-III-5, kuriuo atsakovas nurodo privažiavimo galimybę į pareiškėjo sklypą Projekto autorė dar prieš įbraižant į Projektą Kelią fiksavo, jog neįmanoma juo naudotis ir niekas juo nesinaudoja.

Dėl ginčijamo 2011-06-10 įsakymo Nr.12VĮ-(14.12.2.)-1147 dalies pakeitimo paaiškina, kad šiuo įsakymu patvirtintas O.J. individualios įmonės parengtas Projekto papildymas, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, jog vadovaujantis 2010-10-12 atsakovo įsakymu Nr.Ž12-751 išbrauktas, kaip klaidingas sprendinys savivaldybės kelias Nr.62-III-5. Nurodo, kad šiame įsakyme nėra tekstinės dalies patvirtinančios Kelio išbraukimą, bet Aiškinamasis raštas apie tai kalba ir pačiame Projekte akivaizdžiai išbrauktas Kelias. Remiantis išdėstytu mano, jog skundžiamas įsakymas, kurio pagrindu išbrauktas Kelias iš Projekto priimtas neteisėtai ir jo panaikinimas turės įtakos Projektui, todėl prašo pakeisti šį įsakymą dalyje, kurio pagrindu Kelias išbrauktas iš Projekto.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (t. 2, b.l. 74-77) nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl ginčijamo 2010-10-12 įsakymo Nr.Ž12-751 paaiškina, kad Žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau - Metodika) (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690) 20.3 punkte nustatyta, kad papildydamas žemėtvarkos projektą, projekto autorius patikrina ar prie visų patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Metodikos 20.3.1.1. punkte nurodyta, kad reikiamus privažiavimui prie sklypų kelius galima projektuoti tik laisvos valstybinės žemės fondo žemėje. Projekto autorė O.J., 2006 m. rengdama Projekto papildymą, pažeisdama Metodikos nustatytus reikalavimus, be Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus pritarimo (žemėtvarkos skyriuje pasiūlymo dėl ginčo objektu esančio kelio projektavimo nebuvo gauta) suprojektavo kelią, projekto plane pažymėtą Nr.62-III-5. Minėto kelio būtinumas nebuvo pagrįstas, tai neaprašyta projekto papildymo tekstinėje dalyje. Kadangi suprojektuoto kelio Nr.62-III-5 atkarpa yra labai trumpa ir jos suprojektavimo būtinumas nebuvo aprašytas projekto aiškinamajame rašte, tikrinant parengtą projektą padaryta klaida nebuvo pastebėta. Projekto autorės klaidingai parengtas projektinis sprendinys, esantis projekto papildyme, apskrities viršininko buvo patvirtintas. Atsakovui buvo duotas nurodymas, rengiant Projekto sekantį papildymą, padarytą klaidą ištaisyti, panaikinant Projekto papildymo plane suprojektuotą kelią Nr.62-III-5. Pagal Metodikos 135 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba tikrina pasirinktinai žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą. Patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus, teikia siūlymus ištaisyti nustatytus pažeidimus ir pakeisti priimtus sprendimus (redakcija galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2012-01-01), todėl vadovaujantis 2010-09-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo kontrolės skyriaus Tauragės poskyrio pažyma Nr.4K-21, 2010-10-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė ginčijamą įsakymą Nr.Ž12-751. Šiuo įsakymu pripažintas netekusiu galios Kvietinių kadastro vietovėje suprojektuotas bendro naudojimo kelias Nr.62-III-5, o Kvietinių kadastro vietovės projekto autorė O.J. įpareigota pašalinti klaidingus sprendinius Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Atsakovas kaip neatitinkančiu tikrovės laiko pareiškėjas skundo argumentą, jog jis šiuo metu tebesinaudoja fiziškai įrengtu keliu Nr.62-III-5 siekdamas pateikti į savo namus - sodybą, esančią jo sklype. Paaiškina, kad Kelias yra įrengtas tik iki L.T. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2006-05-17 įsakymu Nr.13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo suprojektuotas ginčo kelias Nr.62-III-5, kuriuo negalima privažiuoti iki kelio Nr.30-III-5. Kvietinių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 įsakymu Nr.2734 buvo suprojektuotas ir patvirtintas kelias Nr.30-III-5, kuriuo buvo numatytas privažiavimas prie žemėtvarkos projekte pažymėtų žemės sklypų Nr. 13, 62-2 ir 62. Privažiavimas iki pareiškėjo sodybos Projekte yra numatytas tuo pačiu keliu Nr. 30-III-5. Šiuo metu, kaip ir anksčiau, pareiškėjas iki savo sodybos važiuoja keliu Nr.29-III-5 per A.V. sodybą. Pareiškėjo teiginys, kad kelias Nr.65-III-5 yra valstybinėje žemėje taip klaidingas, kadangi iki Projekto patvirtinimo toje vietoje valstybinės žemės nebuvo. S.L. žemės sklypas (projektinis Nr. 4) iš šiaurės ribojosi su S.M. ir L.T. žemės sklypais.

Paaiškina, kad ginčijamu 2011-06-10 įsakymu Nr.12VĮ-(14.12.2.)-1147 patvirtintas Projekto papildymas, kuriame yra išbrauktas kaip klaidingas sprendinys savivaldybės kelias Nr.62-III-5 ir atstatyta situacija buvusi iki 2006 m. S.L. įregistravo kadastrinius žemės sklypo matavimus viešajame registre 2006-11-27, tačiau vadovaujantis šiuo patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu bus galima tikslinti ir S.L. įregistruotus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Pareiškėjas teigia, kad nėra pagrindo teigti, kad dėl Įsakymu panaikinto sprendimo nekilo ginčų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnyje nustatyta: jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Pareiškėjas, Z.P., G.Š. ir L.T. nesikreipė į teismą kilusiam ginčui išspręsti. Metodikos 20.4 punkte nustatyta, kad projektą rengiantis autorius patikrina, ar prie visų patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ir suprojektuotais keliais. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia asmenų, kuriems suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašą, jame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį, bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo. Iki pareiškėjo sodybos Projekte yra numatytas privažiuojamasis kelias Nr.30-III-5, o jis asmeniškai nesikreipė į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl kito privažiuojamojo kelio suprojektavimo. Teisėje galioja principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, t.y. iš neteisėtų ginčijamų administracinių aktų tretiesiems asmenims negalėjo atsirasti teisėti lūkesčiai, todėl panaikintas Įsakymas nepažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus.

2011-06-10 įsakymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad vadovaujantis 2010-10-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Nr.Ž12-751 išbrauktas kaip klaidingas sprendinys savivaldybės kelias Nr.62-III-5, kuris buvo suprojektuotas ir patvirtintas žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame 2006-05-17 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2339. Teritorijų planavimo procesas yra viešas, todėl 2010-12-04 Klaipėdos rajoniniame laikraštyje „Banga“ buvo įdėtas skelbimas, informuojantis Klaipėdos rajone gyventojus apie Dauparų, Kvietinių ir Girininkų kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų viešąjį su visuomene svarstymą, kuris vyks 2010 m. gruodžio 13-27 dienomis. Aiškinamajame rašte taip pat pažymėta, kad 2011-01-14 vyko viešasis svarstymas su visuomene aptarimo susirinkimas, kuriame dalyvavo Dauparų-Kvietinių seniūnijos seniūnė A.N., taip pat S.M., P.M. Pareiškėjas, tretieji suinteresuoti asmenys L.T., G.Š. minėtomis 13-27 dienomis nedalyvavo viešajame svarstyme ir nepateikė jokių pretenzijų atsakovui dėl kelio Nr.62-III-5 sprendinio išbraukimo iš Projekto sprendinių. Teigia, kad antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, kadangi pirmas reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl atmestinas ir antrasis.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys – S.M. ir S.L. atsiliepimu (t. 2, b.l. 49-59) skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Šią poziciją grindžia tuo, kad pareiškėjas deklaruoja, jog jis, Z.P., G.Š., L.T. būdami suinteresuoti ginčo kelio egzistavimu dar iki ginčijamo įsakymo priėmimo kreipėsi į atsakovą dėl bendro naudojimo kelio būtinumo ir prašė jo nepanaikinti. Paaiškina, kad visa tai atliko ir L.T. įgaliotas asmuo D.L., kuris kreipėsi į visas institucijas dėl kelio nepanaikinimo, siekdamas ne teismine tvarka išspręsti šį ginčą. Teigia, kad pareiškėjas nenurodo, kokios jo materialinės teisės pažeistos, jis nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo kelias suprojektuotas žemėtvarkiniu projekto rengimo metu, taip pat įrodymų, kad šis žemėtvarkinis projektas patvirtintas 2006-05-17 įsakymu Nr.13.6- 2339 yra galiojantis ir kad jo rengimo ir patvirtinimo metu buvo įbraižytas ginčo kelias. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis neturi realių galimybių susisiekti šiuo neteisėtai įbrėžtu keliu su savo žemės sklypu, nes šio kelio atkarpa trumpa ir realiai jis išpiltas iki L.T. žemės sklypo D.L., tam neturint nei tech. projekto ir statybos leidimo. Tai patvirtina ištrauka iš Projekto, kuris patvirtintas ginčijamu 2011-06-10 įsakymu Nr.12VĮ-(14.12.2)-1147. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad naudojasi Keliu per jų žemės sklypus, kadangi šiuo metu naudojasi keliu, kuris eina į A.V. sodyba, o iki tol naudojosi kitu savavališkai išpiltu keliu per S.M. ir S.M. žemės sklypus, kuris buvo panaikintas surašant S.P. administracinės teisės pageidimo protokolą. Tvirtina, kad neteisėtai įbraižytu ir išpiltu keliu Nr.62-III-5 yra pažeidžiama jų teisė į nuosavybę. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nebūdamas gretimo sklypo savininku ginčija jų sklypo ribas, prašydamas neteisėtai įbraižytą kelią Nr.62-III-5 pripažinti valstybės žemės ruože. Taip pareiškėjas bando neteisėtai sumažinti jų žemės sklypų plotus ir taikydamas neteisėtus apribojimus jų žemės sklypams. Paaiškina, kad 2004-08-10 projekto autorė neteisėtai parengė L.T. 8,36 ha ūkio paskirties žemės sklypo planą, neteisėtai suprojektuodama kelią Nr.62-III-5 per S.M. ir S.L. žemės sklypus, nes nesurašė naujo ribų paženklinimo akto, o tai reiškia, jog nebuvo atliekamas žemės sklypo paženklinimas vietovėje ir parengtas naujas arba patikslintas 1995-10-25 lauko brėžinys - abrisas, be to, šis planas nėra pasirašytas žemės sklypo savininko, nenustatytos šio kelio žemės specialiosios naudojimo sąlygos ir žemės servitutai. To pasekoje, nebeliko gretimybių tarp S.M. nuosavybės teise priklausančio 4,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Klaipėdos r., Gribžinių k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir S.L. 5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Klaipėdos r., Gribžinių k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir L.T. 8,36 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Klaipėdos r., Gribžinių k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tvirtina, kad Kelio Nr.62-III-5 būtinumas nėra pagrįstas, tai neaprašyta Projekto papildymo tekstinėje dalyje. Taip pat iki šios dienos neapskaitytas laisvas valstybinis žemės fondas, Kelias nėra apskaitomas kaip bendro naudojimo kelias bei jam nėra nustatytas kelio servitutas, todėl juo naudotis teisę turi tik jie, kaip šio sklypo savininkai. L.T. sklypas su jau neteisėtai suprojektuotu keliu įregistruotas 2004 m., o tai reiškia, kad jokio laisvos valstybinės žemės fondo nėra, o kelias suprojektuotas per S.M. ir S.L. žemė sklypus, o ne po S.L. atliktų kadastrinių matavimų atsiradusių skirtumų. Mano, kad ginčijamas įsakymas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui ir jo minimiems suinteresuotiems asmenims, kadangi juo projekto autorė įpareigojama pašalinti kelio klaidingą sprendinį, rengiant šios kadastrinės vietovės žemėtvarkinio projekto papildymą, jo etapus, kurie buvo viešai publikuojami spaudoje „Banga“, bei kurio metu buvo galima pateikti skundus, pasiūlymus, prašymus, pastabas. Pažymi, kad pareiškėjo žemės sklypas nesiriboja su S.M. ir S.L. žemės sklypais, todėl pareiškėjui, S.M. atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nesukelia jokių pasekmių ir nedaro jokios įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis suinteresuotas asmuo L.T. atsiliepimu (t. 1, b.l. 66-68) pritaria pareiškėjo skunde išdėstytiems faktams dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo, jo neatitikimo Lietuvos Respublikos teisės aktams. Paaiškina, kad 2004-10-07 buvo išduotas leidimas krašto kelyje Nr.216 Gargždai-Kretinga, 5,875 km, įrengti nuovažą. Jos įrengimą atliko L.T. įgaliotas asmuo D.L. 2006 m. spalio mėnesį L.T. įgaliotas asmuo D.L. suprojektuoto Kelio vietoje užpylė smėlio ir grunto, nusausino balas, išlygino duobes ir atliko kitus darbus, kuriems atlikti nebuvo reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, bei tai atitiko administracinius aktus. Šiems faktams nustatyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko tyrimą, nes buvo gautas S.M. skundas dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijų vykdymo ir savavališkos statybos padariniu pašalimo. Lietuvos automobiliu kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2011-01-27 rašte Nr. (6.1)2-534, informavo, kad krašto kelio Nr.216 Gargždai-Kretinga 5,875 km įrengta nuovaža yra neatlygintinai perduota VĮ „Klaipėdos regioniniai keliai“, ji tapo sudėtinė karšto kelio Nr.216 dalimi, o duomenys apie ją įtraukti į valstybinės reikšmės kelių duomenų bazę. Tyrimo metu konstatuota, kad gyventojai pasakė, kad Gribžinių k., nuo Kretingos plento, tarp S.M. ir S.L. sklypų link L.T. sklypo jau yra buvęs keliukas. Atsakovas aiškiai pareiškė (2011-02-19 raštas Nr. 12SD-209), kad kelias buvo suprojektuotas valstybinėje žemėje ir kol Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti įstatymu nustatyta tvarka, kelias yra laisvoje valstybinėje žemėje. Niekas teismine tvarka neginčijo fakto, kad Kelias suprojektuotas valstybinėje žemėje tik S.M. kėlė klausimą dėl Kelio suprojektavimo neatitikimo formaliems reikalavimams, tačiau tikrai ne esminiams, kurie pažeistų viešą interesą ar pavienių asmenų teises. Veiksmai, kuriais valstybinės institucijos ne teismine tvarka ištaisė savo formalias klaidas, jau sukėlusias teisines pasekmes (kelias fiziškai įrengtas ir egzistuoja bei naudojamas), pažeidžia valstybinį teisinį stabilumą ir asmenų, kuriems turi įtakos tokių sprendinių naikinimas, teises bei teisėtus lūkesčius. Teigia, kad jos įgaliotas asmuo D.L. ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas dėl Kelio nepanaikinimo ir siekė ne teismine tvarka išspręsti ginčą, tačiau visi atsakymai buvo formalūs ir nenagrinėjami iš esmės. Jau žinodami apie Įsakymo priėmimą siekė ginčą išspręsti ne teismine tvarka, derinant visų interesus, nes Kelio egzistavimas nesukelia niekam interesų pažeidimo ir yra reikalingas. 2011-03-24 susirinkime aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nesutinka su tuo, kad Kelias būtų panaikintas ir nesutinka su A.K. pateikta sklypų ribų išdėstymo schema, kurioje Kelias būtų įtrauktas į S.M. nuosavybe valdomo žemės sklypo dalį ir sutiko tik su tokiais matavimų suderinimais, kurie paliktų šį kelią. Susirinkime kaimynas A.V. pritarė jos siūlymui palikti Kelią, nes pareiškėjas, kurio sklypas ribojasi su A.V. sklypu, neturi privažiavimo (pats pareiškėjas į susirinkimą nebuvo kviestas). Dėl kompetencijos stokos patys laiku nesikreipė į teismą dėl ginčijamo įsakymo apskundimo. Kelio egzistavimas yra naudingas kitiems suinteresuotiems asmenims - S.L. ir S.M. Kelio panaikinimas panaikina galimybę ne tik pareiškėjui patekti į savo žemės sklypą, bet ir S.L. užkertama teisė tinkamai naudotis žemės sklypu, nes minėta nuovaža, kuri yra įrengta legaliai, patenka į S.M. privačią nuosavybę. Tokiu būdu nesuprantami valstybės institucijų veiksmai, kuriais siekiama patenkinti vieno žemės sklypo savininko interesus ir visiškai ignoruojami kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai. Situacija, kurioje atsakovas, praėjus ketveriems metams, įsakymu panaikino savo pirmtako, t.y. Klaipėdos apskrities administracijos, įsakymą, pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus.

Pareiškėjas S.P., tretieji suinteresuoti asmenys S.M., S.L., L.T. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą šie bylos proceso dalyviai informuoti tinkamai. Byla nagrinėjama paminėtiems subjektams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje dalyvaujantys bylos proceso dalyviai palaiko savo pirmines pozicijas, skunde bei atsiliepimuose išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Faktinės bylos aplinkybės.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999-12-28 įsakymu Nr.2734 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo parengtą Klaipėdos rajono Dauparų - Kvietinių seniūnijos Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės (miško) sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės servitutus. Iš šio įsakymo ištraukos (plano) matyti, kad jame nėra įbrėžto ginčo kelio Nr.62-III-5, tačiau remiantis kita byloje esančia medžiaga įmanoma pastebėti, jog šis kelias yra pažymėtas kaip žemės sklypo linija, kuri eina per žemės sklypus Nr.4,5 iš vienos pusės ir sklypus Nr.206,13 iš kitos, iki rytuose esančio sklypo Nr.62-2 (dabartinis S.P. žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b.l. 37). Bendro naudojimo kelias Nr.30-III-5 taip yra suprojektuotas, jis pažymėtas geltona spalva. Matyti, kad šiuo Nr.30-III-5 keliu yra suprojektuotas susisiekimas ir su sklypu Nr.62-2 (pareiškėjo žemės sklypas). Be to, iš ištraukos matyti, kad yra suprojektuotas dar vienas kelias - Nr.29-III-5, kuris eina nuo minėto pagrindinio kelio rytų kryptimi ir eina iki sklypo Nr.2 (dabartinis A.V. žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b.l. 37) ir šis kelias pareiškėjo žemės sklypo (projektinis Nr.62-2) ribų nesiekia.

Klaipėdos apskrities viršininkas 2006-05-17 įsakymu Nr.13.6-2339 patvirtino O.J. individualios įmonės parengtą Klaipėdos rajono Dauparų-Kvietinių seniūnijos Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės servitutus (t. 2, b.l. 127-128). Iš šio įsakymo ištraukos (plano) matyti, kad jame yra įbrėžtas kelias Nr.62-III-5, kuris nurodytas kaip einantis per minėtus žemės sklypus iki L.T. žemės sklypo (t. 1, b.l. 168). Šios aplinkybės išsamiai išdėstytos ir Seimo kontrolierius pažymose, priimtose ištyrus S.M. ir S.L. skundus dėl neteisėtai išpilto kelio panaikinimo, kadastrinių matavimų derinimo ir kt. (t. 1, b.l. 108-121, 122-129).

Iš VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad: L.T. nuo 2004-09-17 nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r.sav. (t. 1, b.l. 50), S.M. nuo 2004-06-29 nuosavybes teise įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r.sav. (t. 1, b.l. 52-53); S.L. nuo 2006-11-27 nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r.sav. (t. 1, b.l. 55-56); S.P. nuo 1995-03-22 nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r.sav. (t. 1, b.l. 57). Akcentuotina, kad duomenų, jog paminėtuose žemės sklypuose būtų įregistruoti kelio ir (ar) kiti servitutai, ar kitos daiktinės teisės, viešajame registre nėra.

Atsakovas, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgdamas į 2010-09-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus Tauragės poskyrio siūlymą, 2010-10-12 priėmė ginčijamą įsakymą Nr.Ž12-751, kuriuo pripažino netekusiu galios Kvietinių kadastro vietovėje suprojektuotą bendro naudojimo kelią Nr.62-III-5, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ bei įpareigojo Kvietinių kadastro vietovės projekto autorę O.J., pašalinti klaidingus sprendinius Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2006-05-17 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2339, dėl kelio Nr.62-III-5 suprojektavimo (t.1, b.l. 10).

2010-09-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus Tauragės poskyris pažymoje apie Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus priimtų sprendimų teisėtumą, nagrinėjant S.M. ir S.L. skundus (t.1, b.l. 20-26) atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl suprojektuoto bendro naudojimo kelio būtinumo į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi Z.P., G.Š., S.P. ir L.T., kurie naudojasi šiuo privažiavimu prie jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ir prašo jo nenaikinti. Taip pat į šį projektinį sprendinį buvo atsižvelgta ir rengiant S.L. žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą (po padalijimo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybei išduodant L.T. žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo sąlygas. Nurodė, kad Projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 įsakymu Nr.2734 yra suprojektuotas ir patvirtintas kelias Nr.30-III-5, kuriuo buvo numatytas privažiavimas prie žemėtvarkos projekte pažymėtų žemės sklypų Nr.13, 62-2 ir 62. Šiuo metu šie privatūs žemės sklypai atitinkamai yra L.T. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), K.Š. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir S.P. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal projekto autorės O.J. raštišką paaiškinimą šis kelias yra blogos kokybės, todėl juo niekas nesinaudoja. S.M. skundėsi, kad jos žemės sklypo ir L.T. žemės sklypo, šiaurinėse dalyse yra įrengtas 4 m pločio kelias. Atsakovas, vykdydamas valstybinės žemės naudojimo kontrolę, patikrinimo metu nustatė ir 2010-05-20 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.3 pažymėjo, kad 4 m pločio kelią privažiavimui prie savo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengė jo savininkas S.P. Patikrinimo metu S.P. dalyvavo ir įsipareigojo minėtą kelią panaikinti iki 2010-05-24 bei sutvarkyti pažeistą derlingąjį dirvožemio sluoksnį. Konstatavo, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė buvo atlikta dėl savavališkai S.P. įrengto kelio S.M. sklypo šiaurinėje dalyje. S.M. 2010-05-26 pateikė papildomą prašymą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, kuriame nurodė, kad neturinti jokių pretenzijų dėl S.P. įrengto kelio, nes šis yra panaikintas. Pažymoje pasiūlyta nedelsiant imtis priemonių dėl klaidingų sprendinių pašalinimo (dėl bendro naudojimo kelio Nr.62-III-5), padarytų rengiant Projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymu Nr.13.6-2339; nedelsiant informuoti su S.M. žemės sklypu gretimai besiribojančių žemės sklypų savininkus apie tai, kad Projekte yra suprojektuotas Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 įsakymu Nr.2734 patvirtintas bendro naudojimo kelias Nr.30-III-5, kuriuo jiems yra numatytas privažiavimas prie jų privačių žemės sklypų.

2010-05-20 KAVA vyr.specialistas T.B., S.M. 2009-10-06 prašymo pagrindu, patikrino gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų laikymąsi, t.y. patikrino žemės sklypus, priklausančius S.M., S.M., L.T. ir S.P. ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.3 (t. 2, b.l. 130-132). Šiame akte nurodyta nustatyta, kad: kelią per S.M., L.T. ir S.M. žemės sklypus išsipylė ir juo naudojasi S.P.; S.M. ir L.T. nesutinka ir prieštarauja, kad jų žemės sklypais susisiekimui naudotųsi S.P. ir prašo pašalinti esamą kelią, atstatyti dirvožemį suariant ir nukultivuojant; S.P. įsipareigojo iki 2010-05-24 pašalinti kelią bei minėtu būdu atstatyti dirvožemį. Šis aktas pasirašytas, jį surašiusio T.B., taip pat S.P., S.M., S.M., L.T. ir akto antrasis egzempliorius pasirašytinai įteiktas S.P. S.P. akte įrašė, jog įsipareigoja kelią pašalinti iki nurodytos datos ir nurodyta tvarka. Iš šio akto priedo (t. 2, b.l. 133) matyti, kad nuo valstybinės reikšmės kelio Gargždai-Kretinga, rytų kryptimi yra kelias vedantis iki L.T. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiaurėje ribojasi su S.M. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir L.T. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pietuose – su S.L. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 55-56). Iš pridėtų ginčo kelio fotonuotraukų matyti, kad tai su pagrindiniu, asfaltu grįstu, keliu susijungiantis kelias, turintis gana tvirtą pagrindą, kuriuo įmanoma eiti pėsčiomis ar važiuoti transporto priemonėmis (t. 2, b.l. 134, 135). Iš teismui pateikto ginčo teritorijos plano ginčui spręsti (t. 2, b.l. 37) matyti, kad ginčo kelias yra tarp S.M. ir S.L. žemės sklypų, projektuojamas kaip 6 m, užimantis 0.1333 ha plotą, baigiantis L.T. žemės sklypo kairiajame pietiniame taške. Toliau šis kelias nurodytas kaip projektuojamas servitutinis 5 m kelias einantis iki jau suprojektuoto pravažiavimui kito 5 m kelio, einančio pagal rytinę pareiškėjo žemės sklypo pusės ribą.

2011-06-10 atsakovas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus A.B. 2011-06-07 patikrinimo aktą Nr.TPA-(8.22)-1444, priėmė, kitą ginčijamą įsakymą - Nr.12VĮ-(14.12.2.)-1147, kuriuo patvirtino O.J. individualios įmonės parengtą Klaipėdos rajono Dauparų Kvietinių seniūnijos Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės servitutus (t. 1, b.l. 165-166). Šio įsakymo aiškinamajame rašte (b.l. 170-172) nurodyta, kad 2010-10-12 atsakovo įsakymu Nr.Ž12-751 išbrauktas, kaip klaidingas sprendinys, savivaldybės kelias Nr.62-III-5, kuris suprojektuotas ir patvirtintas žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame 2006-05-17 įsakymu Nr.13.6-2339. Būtent šią ginčijamo įsakymo dalį pareiškėjas ir prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Iš šio įsakymo ištraukos (plano) (t. 1, b.l. 169) matyti, kad ginčo kelias iš Projekto pašalintas.

Ginčijamas 2011-06-10 įsakymas Nr.12VĮ-(14.12.2.)-1147 įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre 2011-06-10 kaip savivaldybių lygmens savivaldybės dalies specialusis – žemėtvarkos dokumentas. 2012-01-02 rašte, adresuotam S.L., Klaipėdos rajono savivaldybės meras nurodė, kad prašymo įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre Klaipėdos apskrities viršininkas 2006-05-17 įsakymą Nr.13.6-2339 nebuvo gauta. Liudytoja byloje apklaustos O.J. parodymai patvirtina aplinkybę, kad ji yra asmuo rengusi Projektą.

Išanalizavus virš išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 įsakymu Nr.2734 patvirtintame Projekte ginčo kelias Nr.62-III-5 faktiškai suprojektuotas nebuvo, o tokiu numeriu šis kelias įbrėžtas tik Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymu Nr.13.6-2339 patvirtintame šio Projekto papildyme (t. 1, b.l. 167, 168) ir tokiu statusu šis kelias buvo iki ginčijamu 2010-10-12 įsakymu Nr.Ž12-751 buvo pripažintas netekusiu galios minėtas 2006-05-17 įsakymas Nr.13.6-2339, o projekto autorė įpareigota pašalinti ginčo kelią iš Projekto papildymo.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-01-18 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje vyko pasitarimas dėl S.M., P.M., M.T., G.T., V.V. prašymų, kurio metu surašytas Pasitarimo protokolas Nr.A6-9. Šiame pasitarime dalyvavęs ir Nacionalinės žemės agentūros Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovas vyr.specialistas P.R. paaiškino, kad žemėtvarkos skyrius padarė procedūrinį pažeidimą – neteisingai įformindamas ginčo kelią, kuriuo šiuo metu naudojamasi, o Statybos inspekcija yra pareikalavusi pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Atsakovas 2011-02-19 rašte Nr.12SD-209 (t. 1, b.l. 19) nurodė, kad ginčo kelias buvo įsiterpęs tarp S.M. ir S.L. privačių žemės sklypų, suprojektuotas valstybinėje žemėje iš S.L., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype atsiradusio ploto skirtumo po atliktų kadastrinių matavimų. Rašte paaiškinama, kad minėtų asmenų sklypų ribos yra registruotos Nekilnojamojo turo registre ir kol šios ribos nėra pakeistos arba nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, ginčo kelias yra laisvoje valstybinėje žemėje.

Analizuojant ir vertinant šias aplinkybes bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, patvirtinančias S.L. bei S.M. viešajame registre registruotų žemės sklypų kadastrinius duomenis, darytina išvada, kad ginčo kelias į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas realiai nepatenka ir (ar) ginčo kelio sprendinys jokios įtakos pareiškėjo nuosavybės teisei į žemę nei Projekto, nei šio Projekto papildymo rengimo metu, neturėjo. Duomenų, kad pareiškėjas Projekto ar jo papildymo rengimo metu būtų kreipęsis su prašymu į atsakovą dėl ginčo kelio ir (ar) kokio kito kelio suprojektavimo, taip siekdamas turėti privažiavimą prie savo sodybos ar žemės sklypo, būtent ginčo keliu, byloje nėra ir tokių duomenų teismas nenustatė.

Teisinis ginčo situacijos vertinimas.

Pareiškėjas ginčijamo 2010-10-12 įsakymo Nr.Ž12-751 neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės tuo, kad įsakyme nurodyta motyvacija Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi neatitinka faktinės ginčo situacijos, t.y. ginčo sprendinys - ginčo kelias, į Projektą įbraižytas ne sprendžiant nuosavybės atkūrimo, ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, ar dėl jos pardavimo, ar nuomos, ar perdavimo neatlygintinai naudotis, o atsakovui vykdant teisės aktais numatytą jo pareigą - privažiavimo prie žemės sklypų organizavimas laisvos valstybinės žemės sąskaita. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad ginčo kelias suprojektuotas valstybinėje žemėje ir pats atsakovas tai patvirtina savo raštuose.

Akcentuotina, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr.24-635; 1997, Nr.69-1735) nuostatomis, Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr.33-882; 2004, Nr.66-2359) ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (Žin., 1998, Nr.43-1189; 2000, Nr. 31-873; 2002, Nr.96-4221; 2006, Nr.45-1638; 2008, Nr.93-3690; 2011, Nr.165-7881).

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Dėl paminėtos įstatymo nuostatos taikymo ne kartą pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartyse (žr. LVAT 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-57/2012, 2011-07-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-449-11) bei kitų administracinių teismų praktikoje (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. I-2162/2012, 2011-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. Iv-3708-484/2011ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ginčijamu įsakymu Nr.Ž12-751 nuspręsta panaikinti vieną iš Projekto sprendinių - ginčo kelią Nr.62-III-5, kuris Projekto (patvirtinto 2006-05-17 įsakymu Nr.13.6-2339) priede (plane) pažymėtas kaip suprojektuotas kelias ir kuris prasideda nuo pagrindinio kelio Gargždai – Kretinga, tęsiasi tarp žemės sklypų pažymėtų projektiniais Nr.206 (dabartinis S.M. sklypas), Nr.13 (dabartinis L.T.) ir Nr.4 (dabartinis S.L.) ir baigiasi ties sklypo Nr.13 pietinės ribos viduriu (dabartinis L.T. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kitu suprojektuotu keliu - Nr.30-III-5, nesusijungia. Akcentuotina, kad suprojektuotu keliu Nr.30-III-5 (ginčo dėl šio kelio suprojektavimo Projektu teisėtumo bei pagrįstumo byloje nekeliama) yra galimas privažiavimas ir iki pareiškėjo žemės sklypo (projektinis Nr. 62-2).

Vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, kad abu ginčijami įsakymai savo turiniu ir forma nėra sprendimai, kuriais buvo sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimu ar su žemės sklypo suteikimo jam nuosavybėn neatlygintinai, ar su žemės sklypo (-ų) pardavimu, nuoma ar perdavimu žemės sklypą (-us) naudotis neatlygintinai. Be to, pareiškėjas skunde pripažįsta, kad Kelias niekada ir nepažeidė ir nepažeidžia niekieno nuosavybės teisių.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių kontekste, spręstina, kad pareiškėjo keliamas ginčas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies veikimo sritį ir pareiškėjas dėl ginčijamų įsakymų išsprendimo turėjo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą. Pareiškėjas ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nepasinaudojo, todėl skundas teismo paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 2 punktą, pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu) bendra tvarka.

Pažymėtina, kad skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš prieš tai aptartų reikalavimų dėl kurių skundas paliktas nenagrinėtu, todėl ir šis reikalavimas paliktinas negrinėtu.

Palikus skundą nenagrinėtu, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju byla išnagrinėta – skundas paliktas nenagrinėtu, nustačius, jog pareiškėjas nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Atsižvelgiant į šio instituto juridinę reikšmę, spręsti, kad byla galutinai išnagrinėta ir taip yra patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, faktinio ir juridinio pagrindo nėra. Todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų – S.M. ir S.L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 105 - 106 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo S.P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, atstovaujamai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau - ir atsakovas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims – L.T., S.M., S.L. dėl 2010-10-12 įsakymo Nr. Ž12-751 panaikinimo, 2011-06-10 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1147 pakeitimo dalyje ir pareigojimo atlikti veiksmus skundą palikti nenagrinėtu.

Grąžinti pareiškėjui S.P., jo atstovės R.S. 2011-11-25 mokėjimo nurodymu Nr. 322 AB SEB banke sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį valstybei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėVida StonkuvienėRemigijus Arminas