Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, nedalyvaujant atsakovui D. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės atsakovui D. M. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo: 1) panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos CMS santuokos metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) padarytą akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), apie santuokos registraciją (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp ieškovės I. M. (iki santuokos – Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, 2) po santuokos įrašo panaikinimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – Š.. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, (duomenys neskelbtini). Įrašas apie tai įrašytas (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos CMS. Gimusių bendrų vaikų neturi. Tarp sutuoktinių šeimyninis gyvenimas nesusiklostė, po santuokos sudarymo atsakovas pradėjo be priežasties priekaištauti dėl nebūtų dalykų, neleisdavo aplankyti motinos, todėl konfliktai kildavo beveik kasdien ir ne kartą buvo kviečiama policija. Ieškovė ir jos vaikai pradėjo atsakovo šalintis, gyvena nuolatinėje įtampoje. 2015 m. vasarą atsakovas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Kartu su juo dirbantys jos pažįstami pradėjo ieškovei sakyti, kad jis turi kitą moterį, su kuria gyvena. Peržiūrėjusi atsakovo susirašinėjimus per „Skype“ programą, rado neištikimybės įrodymus. Atsakovui grįžus iš užsienio, ieškovė pranešė, kad nori nutraukti santuoką, tačiau jis labai supyko, pradėjo ją persekioti, išdaužė ieškovės automobilio priekinių durelių stiklą, už ką buvo nubaustas administracine tvarka. Todėl mano, kad santuoka faktiškai iširusi. Ieškovės nuomone, šeima iširo dėl atsakovo kaltės, ką preziumuoja jo elgesys ir savo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimas. Ji (I. M.) pageidauja pasilikti savo ikisantuokinę pavardę. Gyvenant santuokoje su atsakovu bendro turto neįgijo. Sau iš atsakovo išlaikymo nereikalauja, kadangi yra darbinga ir pajėgi save išlaikyti. Turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims ji neturi, o ar turi atsakovas – nežino.

Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jam (jo motinai B. M.) procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) įteikti tinkamai 2016 m. vasario 12 d.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Su atsakovu negyvena kartu jau daugiau nei tris mėnesius. Susitaikyti kategoriškai nenori, nes atsakovas neištikimas. Santuokoje įgyto turto neturi, bendrų kreditorių neturi.

Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti pilnai ir iš atsakovo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Į 2016 m. balandžio 4 d. posėdį šaukimas jam įteiktas asmeniškai 2016 m. kovo 12 d. Apie 2016 m. gegužės 4 d. posėdį atsakovas informuotas viešo paskelbimo būdu.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl įrašo panaikinimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, įrašas apie santuokos sudarymą įrašytas (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos CMS skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2015 m. vasaros, jų sudaryta santuoka yra tik formali ir nebėra perspektyvos jos išsaugoti. Su atsakovu bandė taikytis, pateikė pareiškimą teismui, prašydami bylą nutraukti, tačiau tą pačią dieną kilo konfliktas. Atsakovas neištikimas, bendrauja su kitomis moterimis, yra smurtavęs prieš ieškovę, sudaužęs automobilio stiklus, jis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Kreditorių neturi, vaikų bendrų neturi, prašo palikti ikisantuokinę pavardę, išlaikymo sau neprašo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka turi būti pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, kad sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys taptų sutuoktiniai ir įgytų asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau – Civilinio kodekso 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis). Prašymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme.

Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (Civilinio kodekso 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Taigi sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryšiai. Demokratinės teisės sampratos požiūriu tokia bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo negaliojančia klausimų jurisdikcija laikytina ne asmens teisių diskriminavimu religinės priklausomybės pagrindu, o pagarba sutuoktinių suderintai ir objektyviai išreikštai asmeninei valiai, nes sutuoktiniai, sudarę bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, atitinkamai pasirenka iš to išplaukiančius ir bažnyčios vidaus (kanonų) teisėje pripažįstamus santuokos pabaigos pagrindus bei procedūras. Pažymėtina, kad sutuoktiniams, sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos.

Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis.

Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje.

Nei Civiliniame kodekse, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (Civilinio kodekso 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 3.24 straipsnis) nuostatos, todėl teismas turi pareigą nustatyti visas teisines pasekmes panaikinant bažnytinės santuokos apskaitos įrašą.

Nustatytina, kad VĮ Registrų centras duomenimis, santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo, ieškovės teigimu, jokio kito registruotino turto šalys neturi (priešingų šiems duomenų atsakovas nepateikė). Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Civilinio kodekso 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Civilinio kodekso 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija dėl Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsnių taikymo pažymėjo, kad Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta kaltės samprata dėl santuokos iširimo. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos, įtvirtintos įstatyme (Civilinio kodekso 3.26–3.30 ir kiti straipsniai). Šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas mišrios sutuoktinių kaltės institutas. Kaltės klausimas yra spręstinas kartu su santuokos apskaitos panaikinimu (CPK 360 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

Civilinio kodekso 3.61 straipsnis numato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Tokių duomenų atsakovas nepateikė. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė kategorišką ir tvirtą norą santuoką nutraukti, paaiškino, kad nėra galimybės šeimą išsaugoti suteikiant terminą susitaikymui. Atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė. Teismas pažymi, kad tarp šalių sudarytos santuokos nenutraukia, o tik panaikina atliktą įrašą. Santuokos įtraukimas į oficialią apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje sutuoktiniams suteikia galimybę tikėtis civilinės teisinių santykių apsaugos, numatytos Civilinio kodekso trečioje knygoje, t.y. atsiranda galimybė nusistatyti savo teises ir pareigas pagal civilinius teisinius santykius, o šiuo konkrečiu atveju nusistatyti civilines teisines pasekmes.

Civilinio kodekso trečiojoje knygoje nustatytos pareigos suponuoja sutuoktinio teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atitinkamų pareigų laikymosi. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Taip ieškinyje teigia ieškovė. Be to, ji nurodė, kad su atsakovu negyvena kartu bei bendro ūkio neveda nuo 2015 metų vasaros, todėl santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, todėl darytina išvada, kad jų santuoka tapo tik formali ir nebėra perspektyvos jos išsaugoti. Nustatytina, kad šalys turi rūpintis vienas kitu, tačiau posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jiems bendraujant kyla įtampa, t.y. psichologinis klimatas šeimoje yra labai sunkus. Ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais nustatyta, kad po santuokos sudarymo atsakovas pradėjo be priežasties priekaištauti dėl nebūtų dalykų, neleisdavo aplankyti motinos, todėl konfliktai kildavo beveik kasdien ir ne kartą buvo kviečiama policija, o ieškovė ir jos vaikai gyvena nuolatinėje įtampoje. Kai 2015 m. vasarą atsakovas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), kartu su juo dirbantys asmenys pradėjo ieškovei sakyti, kad jis turi kitą moterį, su kuria gyvena. Peržiūrėjusi atsakovo susirašinėjimus per „Skype“ programą, rado neištikimybės įrodymus. Atsakovui grįžus iš užsienio, ieškovei pranešus, kad nori nutraukti santuoką, atsakovas labai supyko ir pradėjo ją persekioti, išdaužė ieškovės automobilio priekinių durelių stiklą, už ką buvo nubaustas administracine tvarka, ką patvirtina bylos duomenys – surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir D. M. paskirtas mokėjimo nurodymas, kurį jis nustatytu terminu įvykdė. Šalys jau daugiau kaip tris mėnesius negyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, jų interesai išsiskyrė. Procesinius dokumentus ir teismo šaukimą, skirtus atsakovui, priėmė jo motina ir jis pats, tačiau bylos eiga nesidomėjo. Todėl teismas nenustatė duomenų, kurie paneigtų ieškovės parodymus byloje. Esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis.

Dėl šalių pavardžių

Po civilinės metrikacijos skyriaus santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovė pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę – Š.. Sutuoktiniai bendrų vaikų neturi, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja įstatymui (tarp šalių dėl to ginčo nėra, nes atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė), todėl tenkintinas, o atsakovui paliktina turėta pavardė – M. (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2015-12-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu, I. M. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei antrinės teisinės pagalbos teikimą – 177,51 EUR. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ši suma yra protinga, todėl pilnai priteistina valstybei iš atsakovo.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 14 p.), tai iš atsakovo priteistinas 41 EUR žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 3-5 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės I. M. ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos CMS (duomenys neskelbtini) padarytą santuokos apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp ieškovės I. M. (iki santuokos – Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei I. M. palikti ikisantuokinę pavardę – Š., o atsakovui D. M. turėtą pavardę – M..

Priteisti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 177,51 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Priteisti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 EUR žyminio mokesčio ir 4,43 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Išaiškinti sutuoktiniams, kad panaikinus santuokos apskaitos įrašą Civilinės metrikacijos įstaigoje, santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.