Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovei I. P., jos atstovui advokatui Remigijui Jakštui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei I. P., trečiajam asmeniui AB DNB bankas dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių nustatymo bei atsakovės I. P. patikslintą priešieškinį ieškovui V. P. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje pateiktos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio (1 t., b.l. 191; 2 t., b.l. 33). Vaikui sulaukus pilnametystės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas 2016-04-13 protokoline nutartimi atleistas nuo tolesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime (4 t., b.l. 130).

Trečiasis asmuo pagal patikslintą priešieškinį N. P. procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų atitinkančio atsiliepimo į patikslintą priešieškinį nepateikė. 2016-05-27 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad tėtis V. P. ją laikotrapiu nuo 2012-04-26 iki 2016-01-03 išlaikė, išlaikymas teiktas tinkamai ir priešieškinyje nurodyto įsiskolinimo nėra. Prie jos išlaikymo taip pat prisidėjo ir mama. Byloje buvo apklausta liudytoja ir išdėstė savo poziciją. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (5 t., b.l. 103).

Liudytoja, vėliau trečiasis asmuo pagal patikslintą priešieškinį, N. P. (šalių dukra) parodė, kad tėvai išsiskyrė, kai jai buvo apie 12 metų. Po tėvų skyrybų ji materialinio pasikeitimo nepajautė. Pinigų kartais trūkdavo. Su tėvu bendrauja. Tėvas V. P. jai išlaikymą teikė, išlaikymo užteko. Iš pradžių išlaikymo pinigai buvo pervedami į mamos sąskaitą, vėliau tėčio iniciatyva išlaikymas buvo pervedamas į jos ir brolio asmenines sąskaitas. Kas dengė paskolą, nežino. Namas nėra pilnai įrengtas, tačiau jos ir brolio kambariai yra pilnai įrengti.

Liudytojas H. P. (šalių sūnus) parodė, kad apie 2007-2008 metus sužinojo, kad mama turi draugą. Apie tėčio V. P. draugę sugyventinę sužinojo po to, kai tėvai pradėjo gyventi atskirai. Skyrybos prasidėjo mamai susiradus gyvenimo draugą. Abu tėvai vienodai rūpinosi ir rūpinasi vaikais bei jų materialiniais dalykais. Nežino, kokie yra sesers N. P. poreikiai. Tėtis V. P. kas mėnesį jam ir sesei pervesdavo po 250 Lt. Tapus pilnamečiu, mama I. P. kas savaitę skiria po 40 Eur, tėtis V. P. apmoka visas su buto nuoma susijusias išlaidas.

Liudytoja V. B. (atsakovės I. P.) mama parodė, kad nusipirko sklypą (duomenys neskelbtini), su namo pamatais, su sutuoktiniu 1996 m. savo lėšomis išmūrijo sienas iki stogo, stogo neuždengė – buvo uždėtas ruberoidas, sudėti laikini langai. Žemę ir namą padovanojo dukrai, nes manė, kad gyvens kartu su ieškovu ir atsakove. Padovanojus namą, dukros vyras ieškovas galėjo pasiimti paskolą. Po namo dovanojimo dukrai yra pakeista tik namo išorė, pristatytas garažas ir pagalbinės patalpos, namo vidus nesikeitė. Stogo gegnės nebuvo keistos, tik priestatui padarytos naujos. Visa paskola tikrai nebuvo investuota į namą, nes ieškovas išlaidavo. Komunikacijos į namą atvestos jos lėšomis po dovanojimo sandorio. Ji už dvejus laiptus sumokėjo 7500 Lt ir už ketverias duris po 700 Lt, nes tuo metu šalys nebeturėjo pinigų. Po 2008 m. ji savo lėšomis įrengė vaikų kambarius, atliko vidaus apdailą, plytelėmis išklijavo vonios kambarį antrame aukšte. Neseniai pirmame aukšte įrengtos šildomos grindys, aptinkuoti langai. Ji mokėjo už gipsą ir mūrininkams. Po ieškovo išsikraustymo ji į namą yra investavusi apie 25000 Lt.

Ieškovas V. P. ir jo atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius (2014-10-09 atstovavimo sutartis 1 t., b.l. 48) ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo palaiko, pašo santuoką nutraukti nekonstuojant sutuoktinių kaltės ir nespręsti klausimų, kurie tapo nebeaktualūs; su patiklsintu priešieškiniu nesutinka.

Atsakovė I. P. ir jos atstovas advokatas Remigijus Jakštas (2014-12-08 atstovavimo sutartis 1 t., b.l. 73) su ieškiniu sutinka iš dalies - dėl santuokos nutraukimo nekonstuojant sutuoktinių kaltės sutinka, dėl turto padalijimo nesutinka; patikslintą priešieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Patikslintas priešieškinis atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas V. P. ir atsakovė I. P. (B.) susituokė 1994-08-06 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 585 (1 t., b.l. 15). Santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. P., (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. P. (1 t., b.l. 13, 14).

Atsakovė I. P. santuokoje pagal 2005-02-08 dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise įgyjo 0,08 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 2004 m. pradėtu ir nebaigtu statyti (baigtumas 40 procentų) gyvenamuoju namu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). AB DNB bankas pagal 2005-03-15 kreditavimo sutartį Nr. 173 su vėlesniais 2006-03-15 Nr. 1 ir 2007-04-20 Nr. 0200-2007-39 pakeitimais ir papildymais suteikė šalims 80313 Eur kreditą iki 2035-04-31 gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyti ir įrengti, kredito grąžinimas užtikrintas žemės sklypo ir gyvenamojo namo hipoteka (1 t., b.l. 25, 32-36, 37-42, 43-44, 45-46). Dėl įsipareigojimų nevykdymo 2005-03-15 kreditavimo sutartis Nr. 173 su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais banko vienašališkai nutraukta 2015-12-29 (4 t., b.l. 126-127). Negrąžintas kreditas 65422,46 Eur, nesumokėtos palūkanos 702,59 Eur, nesumokėti delspinigiai 1981,81 Eur. 2016-04-08 išduotas vykdomasis įrašas dėl šalių skolinių įsipareigojimų išieškojimo hipotekos kreditoriaus AB DNB bankas naudai iš įkeisto turto (4 t., b.l. 128). Vykdomasis įrašas yra pateiktas vykdyti antstoliui ir yra vykdomas priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto (šioje byloje dalintino) turto (4 t., b.l. 141-144, 145-161).

Šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2008-01-01. 2012-10-28 gimė O. P. – civilinėje byloje Nr. 2-502-729/2016 Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimu pagal ieškovų I. P. ir G. V. ieškinį atsakovui V. P. nuginčyta V. P. tėvystė ir nustatyta, kad vaiko tėvas yra G. V. (1 t., b.l. 18-19). Ieškovas 2014-10-14 kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

Sprendimo priėmimo metu abu šalių vaikai yra pilnamečiai. Dalintiną turtą sudaro atsakovės I. P. asmeninės nuosavybės teise registruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės pagrindas 2005-01-28 dovanojimo sutartis, baigtumas 80 procentų, bendras plotas 257,41 kv.m, užstatymo plotas 203 kv. m, įkeistas hipoteka AB DNB bankui (1 t., b.l. 16-17; 2 t., b.l. 179).

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai daugiau kaip 8 metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, vien santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas tęsiasi beveik 2 metus, ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą. Santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina arba yra neištikimas (LR CK 3.60 str. 2 d., 3 d.). Šiuo atveju ieškovas, kaip nustatyta šalių paaiškinimais, paliko sutuoktinę su vaikais ir išsikėlė gyventi kitur, pradėjo gyventi ir gyvena su kita moterimis. Atsakovė taip pat susirado kitą vyrą, su kuriuo nenutraukus santuokos susilaukė vaiko.

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, visapusiškai rūpintis vaikais ir visa šeima bei vykdyti kitas įstatyme numatytas pareigas. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Taip pat, nustatant sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalu įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą.

Visapusiškai išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad abu sutuoktinai nebuvo lojalūs ir tolerantiški vienas kitam, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abu nesistengė šeimoje kilusių konfliktų išspręsti taikiai, t.y. abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nei viens jų nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti. Beje bylos nagrinėjimo metu abi šalys pripažino abipusę kaltę. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų. Sūnus H. P. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), t.y. iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos. Dukra N. P. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), t.y. bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo teisme metu. Vaikui suaugus, klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, tapo nebeaktualūs ir nespręstini (LR CK 3.59 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovas prašo atsakovės asmeninės nuosavybės teise įregistruotą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir priteisti jam ½ dalį gyvenamojo namo bei nustatyti, kad įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2005-03-15 kreditavimo sutartį su visais jos papildymais ir pakeitimais paliekami toliau vykdyti solidariai abiejų šalių pagal galiojančią sutartį. Bylos duomenimis, daugiau nutraukiant santuoką dalintino turto ir įsipareigojimų nėra. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka.

Atsakovei I. P. pagal 2005-01-28 dovanojimo sutartį mama padovanojo žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 16-17).

Ieškovo V. P. užsakymu 2005-01-31 atliktu Lituka ir Ko turto vertinimu – nebaigto statyti – 40 procentų baigtumo gyvenamojo namo rinkos vertė buvo 230000 Lt (66613 Eur) (5 t., b.l. 94-95). Bankas šalims ieškovui V. P. ir atsakovei I. P. pagal 2005-03-15 kreditavimo sutartį Nr. 173 su vėlėsniais 2006-03-15 bei 2007-04-20 pakeitimais ir papildymais iki 2035-04-30 suteikė 80313 Eur kreditą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), statyti ir įrengti (1 t., b.l. 25, 32-36, 37-42, 43-44, 45-46). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausę žemės sklypas ir nebaigtas statyti (40 procentų baigtumo) namas, esantys (duomenys neskelbtini), pagal 2005-03-18 hipotekos lakštą reg. Nr. NB2-1407 (pareiškėjas V. P.) įkeisti prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti, hipotekos lakšte nurodyta įkeisto namo rinkos vertė pagal Lituka ir Ko turto vertinimą –230000 Lt (66613 Eur), bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 250000 Lt (1 t., b.l. 20-22).

Ieškovo V. P. užsakymu 2006-02-01 atliktu Lituka ir Ko turto vertinimu – nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė 306000 Lt (88624 Eur), statybos baigtumas – 75 procentai (5 t., b.l. 91-93). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotais 2006-03-09 kadastro duomenimis bei 2006-03-10 rinkos vertės nustatymo duomenimis, namo baigtumas buvo 66 procentai, rinkos vertė - 266000 Lt (77039 Eur) (1 t., b.l. 16-17). Bankui 2006-03-15 susitarimu padidinus kreditą, šalys ieškovas V. P. ir atskovė I. P. bendru 2006-04-24 pareiškimu notarui pareiškė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus vykdo bendromis sutuoktinių lėšomis (1 t., b.l. 58). Tą pačią 2006-04-24 dieną sudarytas susitarimas dėl įkeitimo sutarties pakeitimo (papildymo) bei 2006-04-24 hipotekos lakšte reg. Nr. NB2-2176, kuris yra neatsiejama 2005-03-18 hipotekos lakšto Nr. NB2-1407 dalis, įkeisto gyvenamojo namo savininkais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nurodytos abi šalys I. P. ir V. P., taip pat pakeistas bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas padidinant sumą iki 354000 Lt. Hipotekos lakšte nedetalizuota, tačiau sprendžiant pagal prieš hipotekos sandorio pakeitimą atlikto turto vertinimo išvadą, namas hipotekos sandorio šalių įkainotas - 306000 Lt (88624 Eur). Hipotekos lakšte nurodyta pastaba, kad remiantis 2006-04-24 pareiškimu, preziumuojama, kad įkeičiamas gyvenamasis namas, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes gyvenamojo namo statyba pagal 2004-09-14 išduotą statybos leidimą Nr. GN 04-227 vykdoma bendromis sutuoktinių lėšomis (1 t., b.l. 23-34).

Atsakovės I. P. užsakymu 2007-03-27 atliktu Brec real state center turto vertinimu – nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė 400000 Lt (115848 Eur), statybos baigtumas – 80 procentai (nors Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 66 procentų baigtumas) (1 t., b.l. 56-57).

Ieškovės I. P. iniciatyva internetiniame tinklalapyje 2015 m. (iki 2015-09-30) buvo skelbiama apie gyvenamojo namo su žemės sklypu pardavimą už 115848 Eur (400000 Lt) (2 t., b.l. 177).

Pagal 2015-10-08 UAB „Turto spektras“ atliktą turto vertinimą bei į bylą pateiktą rinkos vertės nustatytmo ataskaitą, atliktą byloje nedalyvaujančio namą pagal atsakovės skelbimą ketinusio įsigyti asmens užsakymą, namo rinkos vertė 104600 Eur, namo registruotas baigtumas 66 procentai, turto vertintojo paskaičiuotas baigtumas vertinimo dieną 80 procentų (3 t., b.l. 90-108).

Ieškovo V. P. iniciatyva 2015-11-13 atliktų kadastrinių matavimų duomenimis gyvenamojo namo baigtumas 80 procentų (3 t., b.l. 132-143).

Notaro 2016-03-08 pranešime skolininkams apie banko kreipimąsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, skolininkais ir įkeisto turto savininkais nurodyti abu sutuoktiniai – I. P. ir V. P. (4 t., b.l. 126-127).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atskovei I. P. asmeninės nuoavybės teise.

Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (LR CK 3.90 str. 1 d.). Paskolos (kreditavimo) sutartimi sutarties dalykas – pinigai perduodami paskolos (kredito) gavėjo nuosavybėn (LR CK 6.870 str. 1 d.).

Byloje esantys ir aptarti įrodymai akivaidžiai rodo, kad pagal dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise atsakovei priklausęs nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio baigtumas buvo 40 procentų, rinkos vertė nustatyta ir patvirtinta abiejų šalių – 230000 Lt (66613 Eur), sutuoktinių bendromis, iš banko pasiskolintomis, lėšomis buvo statomas ir įrenginėjamas. Bendro sutuoktinių gyvenimo pabaigoje (2007 m. pabaiga – 2008 m. pradžia) gyvenamojo namo baigtumas buvo 80 procentų, rinkos vertė 400000 Lt (115848 Eur). Bylos nagrinėjimo teisme metu 2015 m. atliktų turto vertinimo ir kadastrinių matavimų duomenimis, gyvenamojo namo baigtumas taip pat buvo 80 procentų, rinkos vertė mažesnė nei 2007 m. Tai, priešingai nei paaiškino atsakovė ir liudytoja apklausta jos mama, rodo, kad po to, kai šalys nebegyveno kartu, esminių gyvenamojo namo pagerinimų nebuvo atlikta.

Atsakovė su ieškiniu šioje dalyje nesutinka motyvuodama tuo, kad šalys neoficialiai buvo susitarusios, kad ji iš savo asmeninių lėšų bankui dengs paskolą, o ieškovas dukros išlaikymui mokės tik po 250 Lt (73 Eur) ir neturės pretenzijų ar reikalavimų į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini). Atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodo ir teismo posėdyje nepaaiškino, kada ir kokiomis aplinkybėmis dėl to buvo susitarta. Ieškovas, nors šalys kartu nebegyveno nuo 2008 m. pradžios, iki 2010 m. vidurio dengė kreditą ir neigia buvus tokį šalių susitarimą. Tokio susitarimo egzistavimo nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai. Visuma aplinkybių leidžia abejoti atsakovės nurodyto susitarimo egzistavimu. Be to, jei toks susitarimas ir buvo, atsisakymas išlaikymo vaikui už ne vaiko nuosavybėn tenkantį turtą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatomis ir yra niekinis, t.y. nesukuria jokių teisinių pasekmių. Atsisakymas kreiptis į teismą teisminės gynybos taip pat yra niekinis ir nesukuria teisinių paskemių. Atsakovės nurodyto susitarimo egzistavimas ar neegzitavimas neturti jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl šalių bendromis lėšomis sukurto (užgyvento, įgyto) turto teisinio statuso.

Atsakovė su ieškiniu šioje dalyje nesutinka motyvuodama taip pat tuo, kad ne visas banko suteiktas kreditas buvo panaudotas namo pagerinimui. Ieškovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ne mažiau kaip 69549,32 Lt (20142,88 Eur) išleista namo statybos ir įrengimo medžiagoms bei darbams, namo draudimui ir vertinimui, kadastriniams matavimams bei teisinei registracijai (2 t., b.l. 59-101, 102-103, 104-105, 106-111). Taip pat ieškovo pateikti gausūs banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad pagal kredito sutartį banko suteiktos lėšos buvo naudojamos namo statybai ir įrengimui. Abiejų šalių paaiškinimais už rangos darbus ir medžiagas buvo atsiskaitoma grynais pinigias be mokėjimą patvirtinančių dokumentų. Šiuos atsakovės ir liudytoja apklaustos jos mamos teiginius taip pat paneigia aptarti įrodymai ir duomenys apie gyvenamojo namo baigtumo procentų ir rinkos vertės didėjimą. Pažymėtina, kad nebūtinai turto vertė didėja tokiu pat dydžiu, kiek į jį investuojama. Atsakovės ieškovui, taip pat ir ieškovo atsakovei, bylos nagrinėjimo metu išsakyti priekaištai dėl kredito lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį yra deklaratyvūs, pagrįsti tik subjektyviu priešinga bylos baigtimi šioje dalyje suinteresuotų asmenų vertinimu, jų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, ir iš dalies paneigia rašytiniai aptarti byloje esantys įrodymai. Laikytina, kad visos pagal kreditavimo sutartį šalių namo statybai ir įrengimui suteiktos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį.

Atsakovė su ieškiniu šioje dalyje nesutinka motyvuodama taip pat tuo, kad ji iš asmeninių lėšų sumokėjo bankui beveik 3 kartus didesnę įmokų kreditui dengti dalį (4 t., b.l. 3; 5 t., b.l. 106). Dėl prievolės pobūdžio ir kredito dengimo ypatumų - automatinio lėšų nuo sąskaitos nurašymo, pagal šalių ir banko pateiktus sąskaitų išrašus nustatyti, kiek kuris iš solidarių bendraskolių įmokėjo įmokų kreditui padengti, kaip nurodo ir bankas vykdant teismo įpareigojimą pateiktame rašte (5 t., b.l. 2-4), neįmanoma. Pažymėtina, kad šalių turtas nėra atskirtas, vedybinės sutarties nėra, prievolė bankui pagal kreditavimo sutartį yra solidari. Taigi šalių sumokėtų įmokų dydis jokios reikšmės sprendžiant dėl dalintino turto teisinio statuso neturi. Galimai gali turėti reikšmės, jei tarp šalių kiltų ginčas dėl nepagrįstai vienos ar kitos šalies patirtų išlaidų ar žalos atlyginimo. Todėl šalių ir banko pateikti banko sąskaitų išrašai (1 t., b.l. 142-146, 154-161; 2 t., b.l. 112-162; 4 t., b.l. 12-109; 5 t., b.l. 5-90), siekiant nustatyti, kiek kuris iš solidarių bendraskolių įmokėjo įmokų kreditui padengti, detaliai netiriami.

Atsakovė nesutikimui, kad ieškovas turi dalį jos nuosavybės teise registruotame turte, 2016-04-13, t.y. praėjus pusantrų metų nuo bylos iškėlimo, pateikė 2014-12-16 prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitą, kuriame nurodyta, kad atsakovės mama V. B. apmokėjo 11500 Lt už betonavimo darbus (4 t., b.l. 124). Iš kvito neaišku už kokius konkrečiai ir kur atliktus darbus apmokėta. Neaišku ir atskovė bei jos atstovas paaiškinti negalėjo, kodėl šis kvitas išrašytas praėjus 5 dienoms po atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2014-12-11, neabejotinai žinant apie pareikštus reikalavimus, nebuvo į bylą pateiktas iš karto. Iš pateiktos kvito kopijos pagal rašyseną ir spalvų skirtumą, galima suabejoti, ar paslaugos gavėjas įrašytas tuo pačiu metu kaip suteiktos paslaugos. Kvite paslaugos gavėjo asmens kodas netikslus. Iki kvito pateikimo liudytoja apklausta V. B., nurodydama už ką ir kiek yra apmokėjusi savo lėšomis, betonavimo darbų ir kvite nurodytos sumos neminėjo. Namo baigtumas šalių bendro gyvenimo pabaigoje ir paskutinių kadastrinių matavimų atliktų 2015 m. pabaigoje nepakito. Aplinkybės susijusios su šio kvito pateikimu bei jį pateikusios pusės negebėjimas paaiškinti svarbių apinkybių, taip pat visuma byloje nustatytų aplinkybių, sudaro pagrindą abejoti šio įrodymo patikimumu. Net ir tai, kad atsakovės mama V. B. galimai apmokėjo už galimai ginčo name atliktus betonavimo darbus, nepaneigia ieškovo indėlio į atsakovės asmeninės nuosavybės teise registruoto turto esminį pagerinimą.

Visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad gyvenamasis namas (vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė) santuokos metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, todėl pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Tačiau visos prezumpcijos gali būti paneigiamos. Be to, teismas atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR 3.123 str. 1 d.).

Aptarti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas gyvenamasis namas bendromis lėšomis buvo toliau statomas ir įrenginėjimas nuo 40 procentų baigtumo ir esminis pagerinimas buvo atliekamas ne nuo nulinės vertės. Būtų neteisinga ir nesąžininga ignoruoti ir nevertinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio indėlio į bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe pripažįstamą turtą. Objektyvūs duomenys apie kiekvieno sutuoktinių indėlį į bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamą turtą, paneigia sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į kiekvieno jų indėlį. Atsižvelgiant į atsakovei padovanoto namo baigtumą (40 procentų) ir rinkos vertę (230000 Lt / 66613 Eur) bei šalių bendromis lėšomis pagerinus jį baigtumą (80 procentų) bei rinkos vertę (400000 Lt / 115848 Eur), duomenis apie ieškovo dalyvavimo aktyvumą bendro turto kūrimo procese, tai, kad šalių paaiškinimais jie realiai bendrai pradėjo tvarkytis namą 2004 m., t.y. iki jo padovanojimo atsakovei, ką patvirtina ir rašytiniai įrodymai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatytina, kad ieškovo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro ¼ (25 procentus), atsakovės – ¾ (75 procentus). Šalių paaiškinimais namas yra statytas dviem šeimoms, yra dviejų galų, todėl realiai yra dalus. Ieškovo į bylą pateikta projektinė dokumentacija bei 2015-11-17 atliktų kadastrinių matavimų duomenys nepaneigia to, kad namas pagal plotą ir patalpų išplanavimą gali būti padalintas natūra (3 t., b.l. 8-54, 132-143). Namas yra priverstinai realizuojamas – pardavinėjamas iš varžytinių, kad padengti šalių solidarius įsipareigojimus bankui. Realiai šalys dalijasi piniginių lėšų likutį (jei toks bus), privestinai pardavus turtą ir atsiskaičius su kreditoriumi. Realus turto priteisimas vienai iš šalių, priteisiant kitai kompensaciją, nežinant už kokią sumą bus realizuotas turtas, tą šalį, kuriai būtų priteistas turtas, pastatytų į ženkliai prastesnę padėtį, nei tą šalį, kuri teismo sprendimo pagrindu įgytų teisę į kompensaciją visiškai nepriklausančią nuo turto realizavimo kainos. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turtas po santuokos nutraukimo šalims padalintinas, priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovui ¼ dalį ir atsakovei ¾ dalis gyvenamojo namo, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

Ieškovui priteisiama gyvenamojo namo, kuris pastatytas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, dalis. Santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręsti visi su turto padalijimu susiję klausimai. Taigi padalijant gyvenamąjį namą natūra, turi būti nustatyta ir ieškovo daiktinė teisė į žemės sklypą, nors šalys atitinkamų reikalavimų nereiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Šiuo atveju padalijus turtą privalo būti išspręsta ir dėl teisės į žemę, ant kurios yra priteisiamas turtas, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis priteisiamu turtu (šiuo atveju, jei šalys surastų lėšų atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi ir turtas nebūtų priverstinai realizuotas). Šalys šiuo klausimu nepasisakė, tačiau atsižvelgiant į itin ilgai užsitęsusį santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą bei tai, kad daiktinės teisės klausimą šiuo atveju išspręsti būtina, įrodymų tyrimą atnaujinti netikslinga. Ieškovui priteisiama ¼ dalis namo, kurio užstatymo plotas 203 kv.m, taip pat reikalinga patekti į namą. Atsižvelgiant į proporcingai ieškovui tenkančios namo dalies ir namo užstatymo plotą bei objektyviai reikalingą plotą, kad į jį patekti, peržengiant ieškinio ribas, ieškovui nustatytina panaudos teisė į 0,01 ha (t.y. 1 arą arba 100 kv.m) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,08 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Šalių solidarius kreditorinius įsipareigojimus sudaro pagal su AB DNB banku pagal 2005-03-15 kreditavimo sutartį Nr. 173 su vėlesniais 2006-03-15 Nr. 1 ir 2007-04-20 Nr. 0200-2007-39 pakeitimais ir papildymais negrąžintas 65422,46 Eur kreditas, nesumokėtos palūkanos ir netesybos. Nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo modifikuoti šalių kreditavimo startimi prisiimtų prievolių, nustatytina kad šalių prievolės AB DNB bankui po santuokos nutraukimo yra solidarios.

Dėl patikslinto priešieškinio

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, materialinį išlaikymą teikdami proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.165 str., 3.192 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., nustatantis tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, nenustato jokių išlaikymo ribų. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia amžius, sveikatos būklė, gabumai, polinkiai ir kita. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Prievolė teikti išlaikymą yra asmeninė. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo pareigos teikti išlaikymą (ar ją vykdo nepilnai), tam iš tėvų, kuris vykdė savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu (ar teikusiu/teikiančiu nepakankamą) vienu iš tėvų. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tą pačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (LR CK 6.50 str. 3 d., 6.249 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-39/2010, Nr. 3K-3-455/2014).

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 5658,70 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-04-24 iki 2016-01-03. Nurodo, kad šiuo laikotarpiu dukros išlaikymui išleisdavo ne mažiau kaip po 400 Eur per mėnesį, o atsakovas teikė tik po 72,41 Eur, todėl iš jo už šį laikotarpį priteistina nurodyta suma, skaičiuojant po 127,59 Eur už kiekvieną mėnesį.

Patikslintas priešieškinis reiškiamas vadovaujantis LR CK 6.50 str. Šiuo atveju ieškiniu prašoma priteisti ne išlaikymo įsiskolinimą, bet dėl už kitą tėvą įvykdytos nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalį. Atsakovė, reikšdama reikalavimus CK 6.50 str. pagrindu, iš esmės reiškia reikalavimus dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, t.y. dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo. Civilinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei. Ieškovei tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 178 str.).

Atsakovė, reikšdama priešpriešinį reikalavimą priteisti už kitą tėvą įvykdytos nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalį, pirmiausia turi įrodyti, kad ji už ieškovą vykdė dukters išlaikymo pareigą. Ieškovė tai įrodinėja savo pačios paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos išlaidų dukros poreikiams patenkinti skaičiuostės nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė, šalinant pradinio priešieškinio trūkumus, 2015-05-12 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad įrodymų apie nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį išleidžiamas sumas nerinko, nes tarp šalių buvo neoficialus susitarimas, kad ji mokės paskolą bankui, o ieškovas nereikalaus kompensacijos už namą (2 t., b.l. 12-13, 16). Ieškovas neigia atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes apie šalių susitarimą dėl paskolos bankui dengimo, dukros išlaikymo dydžio ir turtinių teisių į namą. Tokio susitarimo egzistavimo, kaip jau minėta, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai. Atsakovė po metų 2016-04-28 teikdama patikslintą priešieškinį taip pat jokių įrodymų apie laikotarpiu nuo rašytinių paaiškinimų pateikimo iki dukros pilnametystės nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį išleistas sumas nepateikė, nors jau neabejotinai žinojo, kad ieškovas neigia jos nurodytą susitarimą. Be to, tokio susitarimo egzistavimas ar neegzitavimas neturti jokios reikšmės sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Atsakovė didžiąją dalį laikotarpio, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, buvo motinystės atostogose - augino (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, jai buvo mokamos motinystės ir ligos pašalpos, ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-10-28 vidutiniškai sudarė apie 953 Lt (276 Eur) per mėnesį (2 t., b.l. 17-18, 19-21). Vėliau atsakovei dirbant (duomenys neskelbtini), pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 405 Eur atskaičius mokesčius. Duomenų, kad atsakovė būtų skolinusis lėšų dukrai N. P. išlaikyti ar kiti asmenys, išskyrus ieškovą, jai būtų teikę išaikymą, byloje nėra. Remiantis pačios atsakovės pateiktais duomenimis apie pajamas nurodytu laikotarpiu, įvertinus tai, kad atsakovė neabejotinai turėjo savų tenkintinų poreikių, iki (duomenys neskelbtini) (kol sūnus H. P. sulaukė pilnametystės), be dukros N. P., turėjo dar du nepilnamečius išlaikymo reikalingus vaikus, sūnui sulaukus pilnametystės - dar vieną išlaikomą vaiką, akivaizdu, kad ji dukros N. P. išlaikymui objektyviai negalėjo skirti ir neskyrė po 327 Eur (400 Eur nurodoma išlaidų suma – 73 Eur atsakovės nurodytas ieškovo teiktas išlaikymas) per mėnesį.

Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ieškovas 2008-2015 m. reguliariai teikė išlaikymą abiems vaikams, taip pat ir pilnametystės sulaukusiam bei Kinijoje studijuojančiam sūnui, periodinėmis išmokomis po 250 Lt (73 Eur) ir didesnėmis, pinigines lėšas pervesdamas į atsakovės sąskaitą, nurodydamas paskirtį – vaikams, vaikų išlaikymui, bei pačių vaikų sąskaitas, ir papildomai (be nurodytų periodinių išmokų) apmokėdamas gydymo išlaidas (pvz. N. P. odontologinio), nupirkdamas vaikų poreikiams tenkinti būtinus daiktus (pvz. kompiuterį, vadovėlius), apmokėdamas kelionių išlaidas, sumokėdamas vaikų gyvybės draudimų įmokas ir apmokėdamas kitas išlaidas patiriamas laisvalaikiu ir pramogaujant (nors ir nebūtinas būtiniausiems poreikiams tenkinti) (1 t., b.l. 88-121, 122-124, 125-126, 127-134, 135-139, 147-153, 163; 3 t., b.l. 166-171, 172-177, 178-180). Ieškovo paaiškinimais išlaikymas buvo teikiamas ir grynais pinigais. Kad išlaikymas buvo teikiamas nuolat periodiškai ir teikiamo išlaikymo pakako, patvirtino ir šalių vaikai teismo posėdyje bei raštu (2 t., b.l. 44-45). Ieškovo dukrai teiktas išlaikymas periodiniais pavedimais nebuvo mažesnis nei 250 Lt (73 Eur), o įvertinus kitų būtinų ir nebūtinų išlaidų padengimą, dažnai ženkliai didesnis - siekė 500 Lt (145 Eur) ir daugiau per mėnesį.

Byloje nėra duomenų apie specialius, didesnį išlaikymo lėšų poreikį sąlygojančius, šalių dukros poreikius. Atsižvelgiant į ginčo laikotarpiu buvusius minimalius darbo užmokesčio dydžius (iki 2012-08-01 – 800 Lt, nuo 2012-08-01 – 850 Lt, nuo 2013-01-01 – 1000 Lt, nuo 2014-10-01 - 1035Lt/300 Eur, nuo 2015-07-01 – 325 Eur, nuo 2016-01-01 – 350 Eur), teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimais, protingus paauglės poreikius, laikytina, kad ginčo laikotarpiu būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti 800-900 Lt (232-261 Eur) suma buvo pakankama. Ieškovas teikė išlaikymą artimą 50 procentų arba didesnį nei 50 procentų šios sumos. Tai, kad ieškovo pajamos buvo didesnės nei atsakovės, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė už ieškovą vykdė išlaikymo pareigą. Be to, asmens gaunamos pajamos nėra vienintelis kriterijus apsprendžiantis jo turtinę padėtį. Ieškovė turėjo ir turi asmeninės nuosavybės teise registruoto turto. Tuo tarpu duomenų, kad ieškovas ginčo laikotarpiu būtų turėjęs nuosavybės teise priklausančio turto, nėra.

Atsakovė dėl išlaikymo priteisimo, kol nebuvo pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo, nesikreipė. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo teikiamas išlaikymas buvo pakankamas.

Įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių darbinę veiklą, gautas pajamas ir turtą, lėšų poreikį protingiems ir būtiniems jų pačių poreikiams patenkinti bei išlaikomų asmenų skaičių, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo dukrai ginčo laikotarpiu teikto išlaikymo nepakako būtiniausiems dukros poreikiams patenkinti ir kad teikiamo išlaikymo dydis buvo akivaizdžiai neproporcingas šalių turtinei padėčiai. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kokia apimtimi galimai vykdė išlaikymo pareigą už atsakovą, t.y. kokio konkretaus dydžio nuostolius kokiu konkrečiu laikotarpiu patyrė.

Atsakovė neįrodė ieškovo neteisėto neveikimo – prievolės išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir kad ji iš dalies vykdė dukters išlaikymo pareigą už ieškovą bei žalos fakto ir dydžio. Neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, priežastinis ryšys nenustatinėtinas. Šios aplinkybės paneigia ir ieškovo kaltės prezumpciją. Nenustačius iš esmės nei vienos civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovui (atsakovui pagal priešpriešinius reikalavimus) civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Remiantis tuo, kas išdėstyta, patikslintas priešieškinis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas sumokėjo 3745 Lt (1085 Eur) žyminį mokestį, t.sk. 145 Lt (42 Eur) už neturtinius ir 3600 Lt (1043 Eur) už turtinius reikalavimus (1 t., b.l. 8, 64). Ieškovas duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas nepateikė. Laikytina, kad ieškinys yra patenkintas 50 procentų. Propocingai patenknitiems reikalavimams ieškovui iš atskovės priteistina 50 procentų jo patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 542,50 Eur.

Atsakovė nuo žyminio mokesčio už pradinį ieškinį dėl išlaikymo prteisimo atleista. Už patikslintą priešieškinį dėl žalos atlyginimo mokėtinas 170 Eur žyminis mokestis. Atsakovė už patikslintą ieškinį žyminio mokesčio nesumokėjo. Atsižvelgiant į nuo 2014 m. užsitęsusį bylos nagrinėjimą, tai, kad šis trūkumas netrukdė tęsti bylos nagrinėjimo ir žyminio mokesčio klausimai gali būti išsprendžiami galutiniu procesiniu sprendimu, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, nebuvo nustatytas terminas patikslinto priešieškinio trūkumams pšalinti. Atmetus patikslintą priešieškinį už jį mokėtinas žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės.

Atsakovė patyrė 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Laikytina, kad po 50 procentų šių išlaidų tenka gintis nuo ieškinio ir priešieškiniui. Priešieškiniui tenkanti teisinės pagalbos išlaidų dalis 750 Eur, atmetus priešieškinį neatlygintina. Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams iš ieškovo atsakovei priteistina 50 procentų šiai daliai tenkančių teisinės pagalbos išlaidų, t.y. 375 Eur.

Vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, šalių viena kitai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir ieškovui iš atskovės priteistina 167,50 Eur bylinėjimos išlaidų.

Pašto išlaidos sudaro 22 Eur. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems šalių reikalavimams, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo ¼ dalis, iš atsakovės ¾ dalis.

Iš ieškovo valstybei priteisina 5,5 Eur, iš atsakovės 186,5 Eur (170 Eur žyminis mokestis + 16,5 Eur pašto išlaidos) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nutraukti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. P. (ikisantuokinė pavardė B.), a.k. (duomenys neskelbtini) 1994-08-06 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 585, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – P., P..

Pripažinti bendrąja jungtine ieškovo V. P. ir atsakovės I. P. nuosavybe gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui V. P. asmeninės nuosavybės teise ¼ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei I. P. asmeninės nuosavybės teise ¾ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepriteisiant ieškovui kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

Nustatyti ieškovui V. P. panaudos teisę į 0,01 ha (t.y. 1 arą arba 100 kv.m) atsakovei I. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,08 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad ieškovo V. P. ir atsakovės I. P. prievolės AB DNB bankui pagal 2005-03-15 kreditavimo sutartį su vėlesniais 2006-03-15 Nr. 1 ir 2007-04-20 Nr. 0200-2007-39 pakeitimais ir papildymais yra solidarios.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. P. 167,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. P..

Priteisti iš ieškovo V. P. 5,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės I. P. 186,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.