Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1358-640/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-12
Bylos Nr.: e2A-1358-640/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-42916-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“, E. S., A. U., I. M., R. I.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos

Civilinė byla Nr. e2A-1358-640/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42916-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“, E. S., A. U., I. M. ir R. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“, E. S., A. U., I. M. ir R. I., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - R. J., G. Š., J. G., K. A., V. B., V. S., R. S., D. G., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Fin Alfa Consulting“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių ir namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus solidarios atsakomybės už žalą, padarytą dėl lango stiklo iškritimo iš prausyklos patalpos, priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems savininkams, taikymo ir jos dydžio.

2. Byloje nustatyta, kad 2014-03-17 (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas UAB „Fin Alfa Consulting“ priklausantis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo apgadintas nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš lango rėmo iškritus stiklui, kuris buvo bendrabučio prausykloje – bendrojo naudojimo patalpoje. Pagal su UAB „Fin Alfa Consulting“ sudarytą transporto priemonių savanoriško draudimo sutartį (KASKO) ieškovė išmokėjo draudėjui 4 896,81 Eur draudimo išmoką.

Šalies argumentai

3. Ieškovė patikslinusi ieškinį prašė priteisti solidariai iš atsakovės UAB „Nemuno būstas“ ir E. S. 1 224,20 Eur, solidariai iš atsakovės UAB „Nemuno būstas“ ir A. U. 1 224,20 Eur, solidariai iš atsakovės UAB „Nemuno būstas“ ir I. M. 1 224,20 Eur, solidariai iš atsakovės UAB „Nemuno būstas“ ir R. I. 1 224,20 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žala susidarė 2014-03-17 (duomenys neskelbtini) apgadinus automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas nuo pastato (duomenys neskelbtini), nukritus ant automobilio lango stiklui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ ir E. S. 1 224,20 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 224,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2016-11-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai; priteisė solidariai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ ir A. U. 1 224,20 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 224,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2016-11-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai; priteisė solidariai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ ir I. M. 1 224,20 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 224,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2016-11-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai; priteisė solidariai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ ir R. I. 1 224,20 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 224,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2016-11-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai; priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ 55 Eur bylinėjimosi išlaidų ir lygiomis dalimis iš atsakovų E. S., A. U., I. M. ir R. I. 55 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 13,75 Eur iš kiekvieno atsakovo) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“, E. S., A. U., I. M. ir R. I. 58,23 Eur išlaidų (po 11,64 Eur iš kiekvieno atsakovo), susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp atsakovės UAB „Nemuno būstas“ - namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės, ir gyventojų - butų ir kitų patalpų savininkų susiklostė tokie faktiniai santykiai, kad atsakovė UAB „Nemuno būstas“ vykdė ir bendrų objektų, kurie įregistruoti kaip butų savininkų bendroji nuosavybė, priežiūrą. Todėl, vertindamas aplinkybių visumą teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovė UAB „Nemuno būstas“ nepakankamai vykdė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl UAB „Nemuno būstas“ solidariai yra atsakinga už padarytą žalą.

6. Sprendime pažymėta, kad CK 4.83 str. 3 d. numatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti ir tam butų ir kitų patalpų savininkai turi įsteigti: a) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, b) arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, c) arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, kurio nepasirinkus jį skiria savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 str. 1 ir 2 d.). Toks reglamentavimas leidžia teigti, kad yra galima ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybė už netinkamą objektų priežiūrą.

7. Bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiama, ar už padarytą žalą neturėtų būti atsakingi visi prausyklos patalpos, pažymėtos indeksu 4-60, bendraturčiai. Ieškovė nesutiko trečiųjų asmenų įtraukti atsakovais, paaiškindama, kad minėta patalpa naudojasi tik atsakovai E. S., A. U., I. M. ir R. I.. Apie tai, kad nesinaudoja prausykla Nr. 4-60, atsiliepimuose nurodė tretieji asmenys R. J., G. Š. ir J. G.. Jos paaiškino, kad jų butai yra su visais patogumais ir joms nėra jokio būtinumo naudotis bendra prausykla. Atsakovai šios aplinkybės neginčijo. Todėl teismas pripažino, kad prausyklos Nr. 4-60 būklė geriausiai buvo žinoma atsakovams, neneigiantiems aplinkybės, kad tik jie naudojosi ta patalpa žalos atsiradimo metu. Todėl E. S., A. U., I. M. ir R. I. laikytini tinkamais atsakovais, kurie atsakingi už padarytą žalą solidariai su namo administratoriumi.

8. Teismas sprendime dėl solidarios fizinių asmenų ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės UAB „Nemuno būstas“ atsakomybės pasisakė, kad nėra galimybės konkretizuoti kiekvieno iš jų atsakomybės laipsnį. Teismas nurodė, jog tikėtina, jog bent vienas prausyklos Nr. 4-60 savininkų pranešė administratoriui apie, matyt kritinę lango būklę, tačiau nei patalpos savininkai, nei namo administratorius nesiėmė būtinų ir neatidėliotinų veiksmų langui suremontuoti, dėl ko galėjo būti išvengta žalos padarymo. Pažymėtina, kad UAB „Nemuno būstas“, šioje situacijoje faktiškai vykdęs ir patalpų Nr. 4-59 bei Nr. 4-60 priežiūrą, jei manė, kad patalpų langų tinkama būkle turi rūpintis patalpos savininkai, turėjo skatinti gyventojus sutvarkyti langus (jų rėmus) taip, kad nebūtų grėsmės žalai atsirasti. Esant tokiai situacijai žala solidariai priteistina iš namo administratoriaus ir iš prausyklos patalpos Nr. 4-60, iš kurios 2014-03-17 iškrito langas, bendraturčių, kurie realiai naudojasi ta patalpa (CK 6.6 str. 3 ir 4 d.).

9. Teismas nurodė, jog ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimą tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, nes atsakovės UAB „Nemuno būstas“ sudaryta su ADB „Gjensidige“ draudimo sutartis nelaikytina privalomojo draudimo sutartimi. Nėra duomenų apie tai, kad UAB „Nemuno būstas“ būtų pranešęs ieškovei apie savo civilinės atsakomybės draudiką po to, kad gavo AB „Lietuvos draudimas“ 2014-07-28 pretenziją atlyginti žalą. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovei UAB „Nemuno būstas“ nebuvo pranešta apie 2014-03-17 įvykį, tačiau tą paneigia net ir įrašas namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale apie šį įvykį bei tai, kad 2014-03-19 buvo įstiklinti langai bendro naudojimo prausyklos ir tualeto patalpose. Labai tikėtina, kad atsakovė UAB „Nemuno būstas“ apie 2014-03-17 įvykį nepranešė savo civilinės atsakomybės draudikui ADB „Gjensidige“. Kaip teisingai nurodė ieškovė, nėra duomenų apie tai, ar 2014-03-17 įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju pagal UAB „Nemuno būstas“ ir ADB „Gjensidige“ civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Draudimo įstatymo (2014-01-01 – 2014-10-27 redakcija) 94 str. 1 d. jeigu draudėjas nesumoka draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga pagal gyvybės draudimo sutartį bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, o ne gyvybės draudimo sutartis pasibaigs (išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje susitarta dėl draudimo apsaugos sustabdymo). Šiuo atveju nėra duomenų apie tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ būtų pranešęs draudėjui UAB „Fin Alfa Consulting“ apie draudimo sutarties sustabdymą iki bei 2014-03-17 įvykio metu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad draudimo sutartis 2014-03-17 buvo sustabdyta ir ieškovei neatsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką.

11. Teismas pasisakė, kad byloje tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Nemuno būstas“ susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai, kuriems taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 8 d.). Atsakovė 2014 m. rugpjūčio mėn. atsakyme į ieškovės 2014-07-28 nurodė, jog nėra atsakinga už 2014-03-17 įvykio metu padarytą žalą. Ieškinio senatį skaičiuojant nuo atsakovės rašytinio atsisakymo atlyginti žalą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovė, ieškinį pareiškusi 2016-11-24, nėra praleidusi 3 metų ieškininės senaties termino ir tuo pagrindu ieškinys negali būti atmestas.

12. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės UAB „Nemuno būstas“ argumentus dėl žalos dydžio, kad apgadinto automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra buvo atlikta 2014-05-26. Teismas nurodė, jog atsakovės argumentus paneigia policijos tyrėjos 2014-04-15 nutarime nurodytos aplinkybės, kad dėl iškritusio iš namo (duomenys neskelbtini), lango stiklo buvo apgadintas automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtis, kairės ir dešinės pusės priekiniai sparnai, įskeltas priekinis stiklas bei apgadintas kairės pusės veidrodėlis. Taip pat ieškovės pateiktas transporto priemonės techninės apžiūros 2014-05-26 aktas ir fotonuotraukos, teismo teigimu, leidžia manyti, kad automobilis Mercedes Benz, buvo apgadintas dėl ant jo nukritusio ir sudužusio lango stiklo. Ieškovė nurodė, jog automobiliu pagal išperkamosios nuomos sutartį besinaudojantis A. J. po 2014-03-17 įvykio paliko apgadintą automobilį remonto įmonėje UAB „Autofortas“, tačiau kodėl automobilis buvo apžiūrėtas 2014 m. gegužės mėn., paaiškinti negalėjo. Tačiau nėra abejonių, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė UAB „Nemuno būstas“ teigė, jog plėvelei, kuria iš naujo buvo padengtas automobilis Mercedes Benz po remonto turėjo būti pritaikytas nusidėvėjimas, tačiau pastebėtina, kad nėra duomenų apie tai, kada automobilis Mercedes Benz buvo padengtas plėvele iki 2014-03-17 įvykio. Susisiekimo ministro ir Finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 35 p. numatyta, kad tos dalys, kurioms gali būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, yra suprantamos tik kaip originalios detalės. Teismo nuomone, automobilio plėvelė nelaikytina automobilio įrangos detale, todėl jai, kaip ir dažams neturi būti taikomas nusidėvėjimo procentas. Todėl ieškovės nurodytas žalos dydis 4 896,81 Eur (16 907,69 Lt), kuris buvo apskaičiuotas Audatex kompiuterine sistema, teismo pripažintas pagrįstu ir žala solidariai priteista iš atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės UAB „Nemuno būstas“ atžvilgiu atmesti, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Nurodo, jog neįrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos bei neatsižvelgta į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką bylose dėl daugiabučio namo administratorių atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kiek tai yra susiję su CK 6.266 straipsnio taikymu, yra plati, išsami ir suformuota. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Taigi, tik esant reikšmingam trūkumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą, yra teisinis pagrindas priteisti iš statinio savininko ar valdytojo patirtą žalą. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo netinkamai taikomos materialiosios teisės taikymas sudarė pagrindą, neteisingo sprendimo priėmimui, nes nebuvo nagrinėtos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala.

Atsiliepimas

13.2. Atsakovė nurodo, jog daugiabučio namo ar kitos gyvenamosios paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše, kuris yra patvirtintas, galiojantis ir nenuginčytas, nurodyta kokios patalpos, inžineriniai įrenginiai yra laikomi bendrojo naudojimo, o kurie priklauso atskiriems patalpų savininkas, nuosavybės teise. Apraše nurodyta, kad koridoriai nuosavybės teise priklauso atskiriems patalpų savininkams, taip pat, koridorių, virtuvių, prausyklų ir tualetų patalpos esančios aukštuose yra priskirtos nuosavybės teise atskiriems to aukšto butų ir kitų patalpų savininkams. Akivaizdu, jog bendrojo naudojimo objektų apraše, ginčo patalpa (prausykla) nėra priskirta prie bendrojo naudojimo patalpų. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.2. p. numato, kad per 3 mėnesius nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos administratorius sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, jame turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės. Aprašą administratorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam atstovui, o aprašo kopiją – patalpų savininkams ir kitiems administratoriui žinomiems su administruojamu turtu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti jį pakeisti, apmokėdamas su tuo susijusias išlaidas. Taigi, ieškovė neteikė įrodymų, kad atsakovės sudarytas aprašas ir jame nurodyta patalpų (prausyklų) neįtraukimas į bendrojo naudojimo objektų sąrašą neatitiko realios padėties, kad buvo būtina tokias patalpas įtraukti į bendrojo naudojimo patalpas ir kad tokių patalpų priežiūrą turi vykdyti namo administratorius.

13.3. Nagrinėjamoje byloje aktualu pasiremti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (civilinė byla Nr. 3K-3-489/2013) išaiškinimu, kurioje buvo nurodyta, kad „nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog kelių kambarių savininkai bendrai naudojasi tam tikromis patalpomis – virtuve, prausykla, skalbykla, tualetais ir pan. Šias patalpas (atitinkamas jų dalis) savininkai yra įsigiję pagal gyvenamųjų ar kitos paskirties patalpų pirkimo–pardavimo sutartis. Sutiktina su kasatore, kad tokio pobūdžio patalpos nepriskirtinos prie bendrojo naudojimo patalpų CK 4.82 straipsnio prasme. Jomis naudojasi tik dalis namo gyventojų, kurie ir yra šių patalpų bendraturčiai, jiems priklausančios nuosavybės dalys yra nustatytos nuosavybės įsigijimo dokumentuose, todėl netaikytina CK 4.82 straipsnio 5 dalyje išdėstyta taisyklė. Atitinkamai ir pareiga rūpintis šių patalpų būkle bei jų išlaikymo išlaidos tenka ne visiems namo gyventojams, o tik tiems, kurie įgiję patalpas nuosavybėn. Vienu atveju (kai keli savininkai yra įgiję nuosavybėn bendro naudojimo patalpų) tinkama turto būkle turi rūpintis patys bendraturčiai tiesiogiai (jeigu nesusitaria kitaip), kitu – šioms funkcijoms vykdyti steigiama bendrija ar sudaroma jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis) arba, šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnis).“

13.4. Atsakovė skunde nurodo, jog negalima sutikti su ginčijamame sprendime nurodytomis aplinkybės, jog „vertindamas aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovė UAB „Nemuno būstas“ nepakankamai vykdė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl UAB „Nemuno būstas“ solidariai yra atsakinga už padarytą žalą“. Aukščiau paminėtos aplinkybės pagrindžia, jog UAB „Nemuno būstas“ neturėjo jokios pareigos prižiūrėti prausyklos, nes ji priklauso ir yra įregistruota privačių asmenų, todėl jokių savo pareigų UAB „Nemuno būstas“ negalėjo pažeisti, nes avarija įvyko ne bendrojo naudojimo patalpose, bet privačiose patalpose už kurias išimtinai atsakomybę turi prisiimti patalpos savininkai. Taigi atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija.

13.5. Atsakovė nurodo, jog taikyti atsakomybę nebuvo teisinio pagrindo, kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes pareigos vykdyti privačių prausyklų priežiūrą, atsakovei nebuvo pavesta. Be to, nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės ir kilusios žalos. Byloje turėjo būti nustatyta, kad automobilis buvo apgadintas dėl atsakovės kaltų veiksmų ar kad buvo pažeistos kitos atsakovei nustatytos pareigos. Pažymėtina, kad vien namo administravimo faktas nepatvirtina, jog administratorius yra atsakingas už visas nelaimes įvykusias name ar tai, kad administravimo faktas neginčijamai patvirtina buvus neteisėtus veiksmus ir subjekto kaltę.

13.6. Byloje esantis 2014 m. gegužės 27 d. AB „Lietuvos draudimas“ raštas, kuriame nurodyta, kad „draudžiamoji apsauga sustabdyta 2014.01.23 – 2014.04.09 laikotarpiu“, tik patvirtina, jog ieškovė neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, nes draudimo išmoka išmokėta negaliojant draudimo apsaugai. Ieškovės argumentai, jog draudimo apsauga nebuvo sustabdyta, nes nebuvo išsiųstas pranešimas draudėjui, visiškai yra nesuprantamos ir nepagrįstos. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog draudėjui nebuvo išsiųstas pranešimas apie draudimo apsaugos sustabdymą, kad šių aplinkybių draudėjas nežinojo ir pan. Bylos dokumentai akivaizdžiai patvirtina, jog pati ieškovė sustabdė draudimo apsaugos galiojimą ir ją atnaujino jau po įvykio, kas lemia nesąžiningus ieškovės veiksmus, savo valia atnaujinus draudimo apsaugą ir išmokėjus draudimo išmoką reikalauti jos iš atsakovės.

13.7. Svarbi ir ta aplinkybė, jog automobilio apžiūra ir žalos vertinimas atliktas tik 2014-05-26, kai įvykio data yra 2014-03-17. Taigi abejotina, jog visi automobilio sužalojimai atsirado įvykio metu dėl kontakto su stiklu, o ne buvo iki įvykio ar atsirado vėliau dėl automobilio eksploatavimo. Dar daugiau, ieškovė neįrodo, kuo pagrįsta 3925,00 Lt mokėtina suma UAB „Autoapklijavimas“, t.y. kokie įrodymai patvirtina ar iki įvykio buvo užklijuota plėvelė, kokio tipo plėvelė buvo užklijuota, koks jos naudojimo terminas ir techninės sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nenurodo, kokio dydžio nusidėvėjimas buvo pritaikytas apskaičiuojant plėvelės nusidėvėjimą, juk plėvelė negalėjo būti apklijuota iš naujo su sena plėvele, akivaizdu, jog buvo naudota nauja plėvelė (automobilio įregistravimo data 2006 m., kas reiškia, jog jis buvo natūraliai nusidėvėjęs iki įvykio).

13.8. Pažymėtina, jog solidari atsakomybė šioje byloje nėra galima. Pagal bendrą LR CK įtvirtintą prezumpciją prievolė yra dalinė išskyrus atvejus, kai solidari atsakomybė nustatyta įstatymuose ar sutartyje. Šiuo atveju, akivaizdu, kad nurodoma aplinkybė, jog nėra galimybės konkretizuoti atsakomybės laipsnio, nėra ir negali būti pakankamu pagrindu civilinės atsakomybės solidarumui pritaikyti.

Šalies argumentai

14. Atsakovai E. S., A. U., I. M. ir R. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį jų atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmėm neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

14.1. Teismo sprendime konstatuota, jog UAB „Nemuno būstas“ yra daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius ir vykdė bendrojo naudojimo patalpų, tarp jų prausyklų faktinę priežiūrą. Šis faktas yra išviešintas VĮ Registrų centras. Nurodo, jog UAB „Nemuno būstas“ bendrojo naudojimo objektus administravo CK 4.240 str. pagrindu. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Nemuno būstas“ turėjo tik suorganizuoti namo gyventojus suremontuoti bendrojo naudojimo prausyklos ir tualeto langus, kurie yra prieinami administratoriui. Pagal savo kompetenciją administratorius turi teisę pats priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros. Atsakovas UAB „Nemuno būstas“ žinodamas bendrojo naudojimo prausyklos patalpose buvus avarinės būklės langą nesiėmė veiksmų ir sąmoningai iki avarijos lango neremontavo, nepaisant to, jog gyventojai iki avarijos buvo informavę apie lango būklę ir reikalavo sutvarkyti langą. Be to, gyventojai kiekvieną mėnesį mokėjo kaupiamąsias įmokas pastato bendrojo naudojimo patalpų remontui, atnaujinimui. Atsakovas UAB „Nemuno būstas“ būdamas daugiabučio gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės bendrojo naudojimo patalpų administratoriumi, pripažįstamas pastato valdytoju ir jam kyla deliktinė atsakomybė be kaltės CK 6.266 str. 1 d. pagrindu. Teismas neįvertino, jog namo bendraturčiai bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą buvo perdavę UAB „Nemuno būstas“ ir neįvertino, jog būtent jis turėjo teisę valdyti pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas ir daryti joms poveikį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog gyventojų pastangos dėl įrangos defekto pašalinimo nebuvo pakankamos. Nurodo, jog UAB „Nemuno būstas“ atsakomybė kyla ir bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais: jis netinkamai atliko savo funkcijas, neorganizavo remonto ir elgėsi nerūpestingai, o atsiradusi žala yra tiesioginis UAB „Nemuno būstas“ pareigų nevykdymo rezultatas.

14.2. Apeliantai nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo prausyklos patalpas turėjo pareigą prižiūrėti tik keturi savininkai iš dvylikos, ir jų atsakomybė kyla be kaltės. Nors teismas nurodė, jog prausyklos patalpomis naudojasi tik keturi bendraturčiai, tačiau teismo posėdžio metu buvo aiškiai nurodyta, jog atsakovė R. I. name negyvena. Taip pat ir atsakovė E. S. negyvena daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), o A. U. yra išvykęs gyventi į užsienį. Be to, atsakovė I. M., gyvenanti name, (duomenys neskelbtini), yra įsivedusi visus patogumus savo bute ir nesinaudoja bendrojo naudojimo prausyklos patalpomis. Teismas į šiuos duomenis visiškai neatsižvelgė. Nurodo, jog nustačius, kad CK 6.266 str. 1 d. pagrindu atsakomybė kyla gyvenamo namo bendraturčiams, o ne teisėtam jo valdytojui UAB „Nemuno būstas“, padaryta žala turėjo būti paskirstyta visiems 12 bendraturčių, proporcingai kiekvieno daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne tik keturiems atsakovams kaip bendraturčiams.

14.3. Teismas nepagrįstai nustatė, jog daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai yra atsakingi be kaltės ir nėra jokio pagrindo solidariai atsakomybei taikyti.

14.4. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismo posėdžio metu buvo analizuojama, kas po 2014-03-14 įvykusio įvykio apmokėjo patirtas prausyklos lango remonto lėšas. Atsakovas UAB „Nemuno būstas“ nurodė, jog UAB „Mano būstas“ sąskaitos už patirtas avarijos likvidavimo ir naujo lango įstatymo išlaidas nepateikė, o atsakovai patvirtino, jog su avarijos likvidavimo ir naujo lango įstatymo susijusios išlaidos apeliantams nebuvo paskirstytos. Todėl teismo išvada, jog namo administratorius bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidas vėliau paskirstė butų savininkams prieštarauja nurodytoms atsakovų aplinkybėms. Bendrojo naudojimo prausyklos patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12 bendraturčių, o lėšos kaupiamos nuo 2012 metų, todėl tikėtina, jog remonto išlaidas UAB „Nemuno būstas“ padengė būtent iš sukauptų gyventojų lėšų.

Atsiliepimas

15. Ieškovė atsiliepime į UAB „Nemuno būstas“ apeliacinį skundą, prašo jį atmesti. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad prausyklos patalpa priklauso ne visiems namo bendrasavininkams, o 12-os butų savininkams. UAB „Nemuno būstas“ teigia, kad namo administratorius šios patalpos neprivalo prižiūrėti, nes ši patalpa priklauso ne viso namo gyventojams, o keliolikos butų savininkams. Butų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, bendro naudojimo įranga, namo pagrindinės konstrukcijos, kurias prižiūri administratorius. (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje yra dviejų tipų bendro naudojimo patalpos: koridoriai, iš kurių patenkama į atskirus butus, dušinės yra padalintos atskirų aukštų gyventojams, bei nustatytos kiekvieno bendrasavininko valdomo turto dalys; laiptinės, kuriose nėra nustatytos turto dalys. Įstatymai leidžia bendrojo naudojimo patalpose nustatyti kiekvienam bendrasavininkui priklausančios nuosavybės dalį. Nuosavybės dalys būna nustatomos namo palėpėje, bendrabučio tipo namų bendrose patalpose. Kai nėra nustatoma, kas kokia patalpos dalimi naudojasi, patalpą naudoja visi jos savininkai ta pačia tvarka, kaip ji buvo naudojama ir prieš jos dalių nustatymą. Namo bendros patalpos administravimas nesibaigia vien tuo pagrindu, kad bendrojoje nuosavybėje nustatomos atskiriems namo gyventojams priklausančios dalys. CK 4.84 str. numatyti šie namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo / priežiūros būdai: daugiabučio namo gyventojai gali įsteigti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, o, nesant bendrijos ar jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė skiria namo administratorių. Administratorius organizuoja ir vykdo keliems asmenims priklausančios patalpos ar namo bendros konstrukcijos priežiūros/remonto darbus. Prausyklos patalpos priklauso ne visiems namo bendrasavininkams, bet patalpos bendrasavininkai neturi teisės tvarkyti patalpą išimtinai savo nuožiūra, neatsižvelgiant į kitų asmenų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-489/2013 išaiškino, kad patalpos bendrasavininkai turėjo atlyginti administratoriui šios patalpos privalomųjų remonto darbų išlaidas, bei administratorius teisėtai atliko šios patalpos priežiūros, remonto darbus.

15.1 . Ieškovė nurodo, jog UAB „Nemuno būstas“ remiasi byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartimi, bet atsakovo cituojamos bylos ir šios bylos aplinkybės skiriasi. Byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 nebuvo nustatyta, kad namo inžinierinę įrangą buvo būtina pakeisti, dėl to nebuvo įrodyta administratoriaus kaltė. Šioje byloje įrodyta, kad stiklą buvo būtina keisti ir tai buvo akivaizdu dar iki žalos padarymo. Policijos 2014-04-15 nutarime nurodyta, kad stiklas iškrito pats; stiklas netvirtai laikėsi ir buvo priklijuotas izoliacija. Stiklui pakeisti nebuvo būtina organizuoti namo gyventojų susirinkimo. Po žalos padarymo namo administratorius pakeitė stiklą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tarp patalpos Nr. 4-60 bendrasavininkų ir UAB „Nemuno būstas“ buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad patalpos Nr. 4-60 konstrukcijas prižiūrėjo administratorius.

15.2 . Ieškovė teigia, jog teismų praktika bylose dėl administratoriaus atsakomybės skiriasi ir dėl to, kad namai prižiūrimi skirtingu teisiniu pagrindu. Jei name yra įsteigta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis, su administratoriumi sudaromos priežiūros darbų sutartys. (duomenys neskelbtini)namo administratorių paskyrė Kauno miesto savivaldybė, ir šio namo administratoriaus veiklą reglamentuoja ne sutartis, o savivaldybės patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai. Atsakovas UAB „Nemuno būstas“ administravo pastatą Civilinio kodekso 4.84 str. numatytu pagrindu. Namo remonto, priežiūros darbai skirstomi į privalomuosius, ir atnaujinimo darbus. Privalomuosius darbus administratorius turi atlikti net ir neturėdamas namo gyventojų sutikimo.

15.3 . Ieškovė nurodo, jog byloje kilo ginčas dėl automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo apsaugos galiojimo ir draudimo pasaugos stabdymo. Draudikas turi teisę sustabdyti draudimo apsaugos galiojimą, arba nutraukti draudimo sutartį, jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumoka draudimo įmokos. Prieš sustabdant draudimo apsaugos galiojimą ar nutraukiant sutartį draudikas privalo draudėjui raštu pranešti, kad per 30 dienų nesumokėjus įmokos draudimo sutartis pasibaigs, arba bus sustabdyta (Draudimo įstatymo 96 straipsnis). Šia teise AB „Lietuvos draudimas“ nepasinaudojo, ir kadangi draudėjui nebuvo išsiųstas pranešimas, draudikas negalėjo vienašališkai stabdyti draudimo apsaugą ar ją nutraukti. Atsakovų prievolė atlyginti žalą nesibaigs ir tuo atveju, jei draudikas būtų sustabdęs draudimo apsaugos galiojimą, ir neprivalėtų mokėti išmokos. Pirminis kreditorius reikalavimo teisės į kaltininką neturi, nes jam žala atlyginta. Reikalavimo teisę į skolininką turi išmoką išmokėjęs draudikas neatsižvelgiant į tai, ar išmoką jis privalėjo mokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e2-3488-466/2017 2017 m. gruodžio 20 d. priimtoje nutartyje nurodė, kad nukentėjusiojo ir draudiko draudimo teisiniai santykiai neturi įtakos kaltininko deliktinei atsakomybei.

15.4 . Ieškovė nurodo, jog mokėdama draudimo išmoką, automobilio plėvelei netaikė nusidėvėjimo. Automobilio kėbulo dažams, kitoms apsauginėms kėbulo priemonėms (pvz. antikorozinėms priemonėms) nusidėvėjimas netaikomas, o plėvelės paskirtis yra panaši kaip ir dažų – kosmetinė ir apsauginė, t. y. suteikti automobilio kėbului tam tikrą spalvą ir apsaugoti automobilio kėbulą.

16. Ieškovė atsiliepime į atsakovų R. I., E. S., I. M., A. U. (toliau-Bendraturčiai) apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog šios bylos aplinkybės skiriasi nuo kitų bylų, kuriose buvo sprendžiamas namo administratoriaus atsakomybės klausimas. Esminis skirtumas – patalpa, iš kurios iškrito lango stiklas, priklauso ne visiems namo bendraturčiams, o tik daliai namo bendrasavininkų. Namo administratorius mano, kad jis šių patalpų neadministruoja, o bendraturčiai mano, kad patalpos Nr. 4-60 langas yra gyvenamojo namo bendra konstrukcija, už kurios būklę atsakingas namo administratorius. Civilinis kodeksas aiškiai reglamentuoja visiems namo bendrasavininkams priklausančios bendros įrangos priežiūros organizavimo klausimus: namo bendrasavininkai turi įsteigti bendriją, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba savivaldybė skiria administratorių. Sprendimą dėl daliai savininkų priklausančių patalpų administravimo priima ne visi namo savininkai, o tik šių patalpų bendrasavininkai. Kadangi turto bendrasavininkai turi teisę balsų dauguma patys nuspręsti, ar jiems reikalingos namo administratoriaus paslaugos, ar bendrą įrangą prižiūrės patalpos bendrasavininkai, šioje byloje svarbios faktinės aplinkybės: kodėl nebuvo tinkamai organizuojama ir vykdoma šios patalpos konstrukcijų priežiūra. Jei patalpos bendrasavininkai neprižiūri šios patalpos konstrukcijos bei įrangos, ją privalo prižiūrėti namo administratorius. Bet, netgi nustačius, kad administratorius atlieka tam tikrus darbus, nes jų neatlieka bendros patalpos bendrasavininkai, tai nereiškia, kad patalpos bendrasavininkai už patalpos konstrukcijų priežiūrą neatsakingi.

16.1 . Ieškovė atsiliepime nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-489/2013 išaiškino, kad keliems asmenims priklausančios patalpos nepriskirtinos prie bendro naudojimo patalpų CK 4.82 str. prasme. Šios patalpos priklauso ne visiems namo bendrasavininkams, bet patalpos bendrasavininkai neturi teisės tvarkyti patalpą išimtinai savo nuožiūra, neatsižvelgiant į kitų asmenų interesus. Teismas nusprendė, kad patalpos bendrasavininkai turėjo atlyginti administratoriui šios patalpos privalomųjų remonto darbų išlaidas, bei administratorius teisėtai atliko šios patalpos priežiūros, remonto darbus. Tai reiškia, kad nesant aiškaus susitarimo dėl šios patalpos administravimo, už šios patalpos konstrukcijų būklę ir trūkumus atsakingas ir pastato administratorius ir patalpos (bet ne viso namo) bendrasavininkai. Patalpų bendrasavininkai turi valdyti patalpas taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų, bei kitų namo bendrasavininkų interesai, ir jei patalpos bendrasavininkai patys neorganizuoja remonto darbų, šiuos darbus turi atlikti administratorius, kuris kartu su bendrasavininkais atsakingas už patalpų būklę ir tretiesiems asmenims padarytą žalą.

16.2 . Ieškovė teigia, jog bylą išnagrinėjęs teismas pripažino, kad patalpos Nr. 4-60 langas yra bendra konstrukcija, kurią turėjo prižiūrėti UAB „Nemuno būstas“. Ieškovė taip pat mano, kad šią pastato ir patalpos Nr. 4-60 konstrukciją (langą) turėjo prižiūrėti namo administratorius UAB „Nemuno būstas“, nes patalpos Nr. 4-60 savininkai jos neprižiūrėjo, ir patalpos konstrukcijos būklė buvo avarinė. Civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tarp patalpos Nr. 4-60 bendrasavininkų ir UAB „Nemuno būstas“ buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad patalpos Nr. 4-60 konstrukcijas prižiūrėjo administratorius. Administratorius turėjo ir tvarkė šios patalpos valdytojų asmens duomenis, bei atsiliepime į ieškinį administratorius nurodė, kad šią patalpą valdo ir už jos būklę atsakingi R. I., E. S., I. M., A. U..

16.3 . Ieškovė nesutinka su bendraturčių motyvu, kad UAB „Nemuno būstas“ laikytina namo bendro naudojimo valdytoju CK 6.266 str. prasme. Teismų praktikoje yra laikoma, jog pastato administratorius (bendrija) nėra pastato bendrųjų inžinierinių tinklų valdytojas daiktinės teisės prasme. Todėl šiuo atveju CK 6.266 str. (atsakomybė be kaltės) administratoriaus (bendrijos) atžvilgiu nėra taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 3K-3-345/2007), būtina įrodinėti visas jo civilinės atsakomybės sąlygas. Teismai konstatavo (pvz., 2012 10 09 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2A-2120-611/2012), jog pats administratoriaus prižiūrimo turto trūkumas neįrodo jo neteisėto neveikimo, būtina pateikti teismui įrodymus, jog jis nevykdė teisės aktuose numatytų pareigų. Todėl būtina įrodyti, jog žala atsirado dėl pastato administratoriaus (bendrijos) kaltų veiksmų, t.y. žinodamas, jog namas yra netinkamos būklės neorganizavo jo remonto/renovacijos darbų. Tai reiškia, kad namo administratorius ir turto savininkas atsakingi skirtingais teisiniais pagrindais, bei namo administratorius atsakingas už padarytą žalą tuo atveju, jei įrodoma jo kaltė, neteisėti veiksmai, o turto savininkas atsakingas už žalą, padarytą dėl daiktų trūkumų, be kaltės.

16.4 . Ieškovė nurodo, jog teisminėse bylose įprastai teigiama, kad jei už priežiūrą atsakingas administratorius, tuo atveju nukentėjusiam asmeniui žala atlyginama tik tuo atveju, jei nukentėjęs įrodo administratoriaus kaltę, o jei atsakingas namo bendrasavininkas, tuo atveju jo kaltės įrodinėti nebūtina, nes jis atsako be kaltės. Šiuo atveju, kai namo konstrukcijos trūkumai buvo akivaizdūs net neprofesionalui, kai tie trūkumai buvo nustatyti gerokai anksčiau nei įvyko žalą sukėlęs įvykis, bei patalpos bendrasavininkai ir administratorius tarpusavyje nesusikalbėjo, nukentėjęs asmuo turi teisę išreikalauti žalos atlyginimą iš visų faktinių šios patalpos valdytojų. Lango stiklas, priešingai nei namo vamzdynai, laikančios konstrukcijos, susidėvi ne palaipsniui, bei jo būklė gali pasikeisti akimirksniu, lango stiklas yra matoma konstrukcija. Dėl to svarbu, kad prausyklos patalpos, kurioje buvo langas, valdytojai bendradarbiautų vienas su kitu ir namo administratoriumi, tai yra pastebėję šios konstrukcijos akivaizdų trūkumą jie turi elgtis rūpestingai, tai yra dėti visas pastangas, kad šis trūkumas laiku būtų suremontuotas. Bendraturčiai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jiems buvo žinoma apie lango blogą būklę dar iki 2014-03-17 įvykio. Dėl to šie bendraturčiai, kurie žinojo apie blogą patalpos būklę, turėjo įrodyti, ką jie darė, kad trūkumas būtų suremontuotas. Prievolė bendradarbiauti nėra dalinė ir ji nėra siejama su ta aplinkybe, kas kokią turto dalį valdo, šis prievolės dalykas nedalus. Tai yra solidari visų patalpos bendraturčių nemateriali prievolė bendradarbiauti ir domėtis, kodėl langas nepakeičiamas, bei reikalauti, kad trūkumas būtų sutvarkytas. Jei langas laiku nepakeistas dėl to, kad šalys nebendradarbiavo ir nesusitarė dėl lango pakeitimo, už pasekmes joms turi kilti solidari atsakomybė. Policijos 2014-04-15 nutarime nurodyta, kad stiklas iškrito pats; stiklas netvirtai laikėsi ir buvo priklijuotas izoliacija. Dėl paminėtų priežasčių atsakomybė už daikto trūkumus pagal CK 6.266 ir CK 6.263 str. kyla bendraturčiams, kurie žinojo apie blogą ir pavojingą patalpos konstrukciją, bet nebuvo pakankamai rūpestingi ir aktyvūs, kad trūkumas būtų laiku pašalintas, ir namo administratorius, kurio darbuotojai net nežino, ar jie turi remontuoti šios patalpos konstrukcijas ar ne, bei elgiasi pasyviai.

16.5 . Ieškovė nurodo, jog bendraturčiai apeliaciniame skunde remiasi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo paminėtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. jie nurodo, kad atsakovais patraukti bendraturčiai, išskyrus vieną, taip pat negyvena (duomenys neskelbtini)name. Atsakovais patraukti bendraturčiai teigia žinoję apie blogą lango būklę, nors ta patalpa nesinaudoja. Stebėti patalpos būklę lengviau tiems bendrasavininkams, kurie ja naudojasi, nei tiems, kurie faktiškai patalpomis nesinaudoja, ir kuri jiems nereikalinga. Atsakovai – prausyklos bendrasavininkai teigia, kad apie blogą langą dar prieš 2014-03-17 įvykį jie informavo namo administratorių, bet nėra duomenų, kad apie blogą patalpų būklę buvo informuoti kiti patalpos bendrasavininkai, kurie šia patalpa nesinaudoja. Tai suponuoja išvadą, kad patalpos bendrasavininkai patys neorganizavo šios patalpos remonto, bei manė, kad langą turi suremontuoti namo administratorius. Dėl to patalpa nesinaudojantiems bendrasavininkams nebuvo būtinybės nuolat vaikščioti į šią patalpą ir tikrinti jos būklę. Kadangi bendro naudojimo patalpos konstrukcijų, įrangos būklę prižiūri namo administratorius, bei šiomis patalpomis nuolat naudojasi kelių butų savininkai, šie asmenys turėjo geresnę galimybę nustatyti patalpos/namo konstrukcijos – lango blogą būklę ir laiku jį pakeisti. Byloje nėra įrodymų, kad apie įskilusį patalpos lango stiklą žinojo likę 8 patalpos bendrasavininkai.

17. Atsakovai E. S., A. U., R. I., I. M. atsiliepimu į atsakovės UAB „Nemuno būstas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o jų skundą tekinti.

17.1. Nurodo, jog atsakovė UAB „Nemuno būstas“ skunde remiasi į bylą pateikti 2013-07-19 daugiabučio gyvenamo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašu, teigdama, jog aprašas patvirtintas ir galiojantis. Tačiau aprašo grafa, kurioje turi būti pažymėta aprašo pateikimo daugiabučio namo butų savininkams data yra tuščia, todėl pagrįstai teigtina, kad nuo 2003-11-28 aprašas buvo keičiamas ir savininkams nebuvo teikiamas.

17.2. Nurodo, jog bendrojo naudojimo prausyklos patalpos, plane pažymėtos indeksu IV-60, priklauso 12 bendraturčių, kuriems yra pareiga apmokėti su jų išlaikymu, priežiūra ir remontu susijusias išlaidas. Administratorius administruodamas tokias patalpas turi pareigą išskirti tas bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, remonto ir kitas išlaidas bei jas paskirstyti tik tiems bendraturčiams, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise šios patalpos priklauso, o ne apskritai eliminuoti jas iš administravimo. Todėl pagrįsta teismo išvada, jog UAB „Nemuno būstas“ vykdė bendrojo naudojimo patalpų, kurių nuosavybės dalys yra nustatytos savininkų nuosavybės teisės dokumentuose, administravimą.

17.3. Nurodo, jog UAB „Nemuno būstas“ netinkamai aiškina kasacinio teismo praktiką, nurodydamas civilinėje byloje Nr.3K-3-489/2013 priimtą nutartį.

17.4. Apeliantė UAB „Nemuno būstas“ aplaidžiai vykdė savo pareigas ir neregistravo gyventojų prašymų, susijusių su jo administruojamu pastatu, negalėjo teismui pateikti užregistruotų gyventojų kreipimųsi, kas leidžia daryti išvadą apie aplaidų, nerūpestingą apelianto įsipareigojimų vykdymą.

17.5. Nurodo, jog apeliantė remiasi suformuota teismų praktika bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrijos atsakomybės už žalą padarytą bendrijos nariui, todėl apelianto nurodyta praktika šioje byloje remtis negalima.

Atsiliepimas

17.6. Nurodo, jog apeliantė UAB „Nemuno būstas“ pažeidė Administravimo nuostatų 5, 6.1., 6.2. punktus, Reglamento ir jo priedo nuostatas bei CK 4.242. str. nuostatas, nes neprižiūrėjusi daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose esančio lango ir iki avarijos neorganizavusi jo remonto, neužtikrinusi jo funkcionalumo, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Žala yra tiesioginis UAB „Nemuno būstas“ pareigų nevykdymo rezultatas. Kadangi už žalą dėl savo neteisėtų veiksmų atsakinga tik UAB „Nemuno būstas“, tai kitiems atsakovams negali kilti solidari atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2014-03-17 (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas UAB „Fin Alfa Consulting“ priklausantis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo apgadintas nuo pastato (duomenys neskelbtini), iš lango rėmo iškritus stiklui, kuris buvo bendrabučio prausykloje – bendrojo naudojimo patalpoje. Pagal su UAB „Fin Alfa Consulting“ sudarytą transporto priemonių savanoriško draudimo sutartį (KASKO) ieškovė išmokėjo draudėjui 4 896,81 Eur draudimo išmoką. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB „Nemuno būstas“ yra namo, (duomenys neskelbtini), administratorius. Nustatyta, kad prausyklos ir tualeto patalpos, pažymėtos indeksais Nr. 4-59 ir Nr. 4-60, nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atsakovų E. S., A. U., I. M., R. I. ir trečiųjų asmenų R. J., G. Š., J. G., K. A., V. B., V. S., R. S. ir D. G. bendrojo naudojimo nurodant, kad kiekvienam bendraturčiui priklauso po 0,90 km patalpos Nr. 4-59 ir Nr. 4-60 (išskyrus A. U. (0,45 kv m patalpos Nr. 4-60 ) ir D. G. po 1,80 kv m.

Dėl atsakovės UAB „Nemuno būstas“ apeliacinio skundo

20. Atsakovė UAB „Nemuno būstas“ nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, jog taikyti jai atsakomybę nebuvo teisinio pagrindo, kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes pareigos vykdyti privačių prausyklų priežiūrą, atsakovei nebuvo pavesta. Be to, nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės ir kilusios žalos. Byloje turėjo būti nustatyta, kad automobilis buvo apgadintas dėl atsakovės kaltų veiksmų ar kad buvo pažeistos kitos atsakovei nustatytos pareigos. Apeliantė nurodo kasacinio teismo praktiką, kuria remiantis už žalą nagrinėjimu atveju turi būti atsakingi bendrojo naudojimo patalpų savininkai.

21. Kolegija nurodo, jog sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t.y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kuriomis turi būti taikoma ta pati taisyklė. Atsakovė UAB „Nemuno būstas“ savo skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-486/2013. Tačiau kolegija pažymi, jog minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl bendrojo naudojimo patalpų, esančių gyvenamajame name, remonto išlaidų atlyginimo. Kitoje atsakovės UAB „Nemuno būstas“ nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-409-684/2017, buvo nagrinėjimas ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už savo funkcijų atlikimą, įvykus avarijai, t. y. kai dėl trūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio išsiliejęs vanduo padarė žalą vienam iš butų savininkų. Tokiu būdu konstatuotina, jog faktinės bylų aplinkybės yra skirtingos. Todėl šioje byloje negalima taikyti kasacinio teismo išaiškinimų, priimtų minėtose Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylose.

22. Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603 (2004 m. sausio 5 d. nutarimu Nr.3 redakcija), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes (6.1 punktas).

23. Kaip matyti iš bylos, 2003-08-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A-1195 „Dėl Kauno miesto bendrabučio tipo gyvenamųjų namų administravimo“ paskyrė atsakovę UAB „Nemuno būstas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, (duomenys neskelbtini), administratoriumi. 2003-11-28 priėmimo perdavimo aktu administratorius priėmė pastatą administruoti, kartu prisiimdamas visas teises ir pareigas. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 20058-03-04 įsakymu Nr.A-788 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.2 p. apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis ir individualūs požymiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bendrojo naudojimo prausyklos patalpos, plane pažymėtos indeksais IV-60, priklauso 12 bendraturčių, kuriems kyla pareiga mokėti išlaidas, susijusias su jų išlaikymu, priežiūra ir remontu bei kitas išlaidas. Tokiu būdu administratoriui administruojant tokias patalpas yra pareiga paskirstyti jų išlaikymo išlaidas tiems bendraturčiams, kuriems jos priklauso, tačiau tuo nėra paneigiama administratoriaus pareiga minėtas patalpas administruoti.

24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir nurodė, jog atsakovė UAB „Nemuno būstas“ kaip daugiabučio gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), administratorė yra atsakinga už žalą, kilusią dėl iškritusio lango iš bendrojo naudojimo patalpų – prausyklos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės UAB „Nemuno būstas“ kaip daugiabučio namo administratoriaus pagrindinė pareiga bei tikslas yra tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus. Privalomuosius statinių reikalavimus ir jų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, kuris numato, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7, 7.1, 7.3, 7.4 p.). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovei UAB „Nemuno būstas“ kaip administratoriui buvo žinoma pastato ir jo bendrojo naudojimo patalpų būklė 2012-2014 metais, tame tarpe ir tai, kad bendro naudojimo patalpose yra seni langai, kurie yra nesandarūs. Kaip nustatyta byloje langas buvo pakeistas atsakovės UAB „Nemuno būstas“ tik po 2014-03-17 įvykio, nors akivaizdu, jog apie jo blogą būklę administratoriui buvo žinoma jau gerokai ankščiau. Teisėjų kolegija nurodo, jog byloje nėra nustatyta, jog atsakovė bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidas vėliau paskirstė butų savininkams apskaičiuojant mokėtinas sumas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl tikėtina, jog minėtos išlaidos buvo padengtos iš jau sukauptų lėšų, kurias mokėjo visi bendraturčiai. Byloje nėra duomenų, jog bendraturčiai būtų netinkami vykdę savo pareigas mokėti mokesčius turtui išlaikyti. Todėl pagrįsta teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovė UAB „Nemuno būstas“ nepakankamai vykdė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl UAB „Nemuno būstas“ yra atsakinga už padarytą žalą. Atsakovės UAB „Nemuno būstas“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji neorganizavo prausyklos lango remonto, netikrino jo funkcionalumo bei sandarumo ir tokiu būdu elgėsi nerūpestingai, nors apie blogos būklės langą jai buvo žinoma dar gerokai iki įvykio. Atsakovės „Nemuno būstas“ argumentai, jog gyventojai buvo informuojami ir jiems pranešama apie reikiamą remontą bet jie nesiėmė jokių veiksmų, nepagrįsti, nes byloje tokių įrodymų nėra. Taip pat atsakovės UAB „Nemuno būstas“ veiksmai po įvykio – lango pakeitimas patvirtina tai, jog būtent ji buvo atsakinga už minėtų patalpų priežiūrą ir turėjo laiku imtis galimų neigiamų pasekmių pašalinimo veiksmų, organizuoti remontą. Tokie neteisėti UAB „Nemuno būstas“ veiksmai (nerūpestingas neveikimas) sukėlė žalą, t.y. dėl netinkamos priežiūros langas iškrito ir apgadino ieškovės draustą automobilį. Tokiu būdu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas deliktinės atsakomybės sąlygas – tiek kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Nemuno būstas“ yra atsakingas už ieškovės draustam automobiliu padarytą žalą (CK 6.245-249 str.).

25. UAB „Nemuno būstas“ atsakomybė kyla ne tik bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais: ji netinkamai atliko savo funkcijas, neorganizavo remonto ir elgėsi nerūpestingai, o atsiradusi žala yra tiesioginis UAB „Nemuno būstas“ pareigų nevykdymo rezultatas, bet ir CK 6.266 str. 1 d. pagrindu. Byloje pagrįstai ir teisingai nustatyta, jog UAB „Nemuno būstas“ yra daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius ir vykdė bendrojo naudojimo patalpų, tarp jų prausyklų faktinę priežiūrą. Šis faktas yra išviešintas VĮ Registrų centras. Tokiu būdu UAB „Nemuno būstas“ bendrojo naudojimo objektus administruoja CK 4.240 str. pagrindu. Pagal savo kompetenciją administratorius turi teisę pats priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros. Kaip jau konstatuota aukščiau, atsakovė UAB „Nemuno būstas“ žinodama bendrojo naudojimo prausyklos patalpose buvus avarinės būklės langą nesiėmė veiksmų ir sąmoningai iki avarijos lango neremontavo. Atsakovė UAB „Nemuno būstas“ būdama daugiabučio gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės bendrojo naudojimo patalpų administratoriumi, pripažįstama pastato valdytoju ir jai kyla deliktinė atsakomybė be kaltės CK 6.266 str. 1 d. pagrindu. Namo bendraturčiai bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą buvo perdavę UAB „Nemuno būstas“ ir būtent ji turėjo teisę valdyti pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas ir daryti joms poveikį.

26. Atsakovė UAB „Nemuno būstas“ apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, nes draudimo išmoka išmokėta negaliojant draudimo apsaugai. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nesant byloje duomenų apie tai, jog AB „Lietuvos draudimas“ būtų pranešęs draudėjui UAB „Fin Alfa Consulting“ apie draudimo sutarties sustabdymą iki bei 2014-03-17 įvykio metu, nepagrįstas atsakovės argumentas dėl draudimo apsaugos negaliojimo. Be to, pažymėtina, jog nukentėjusio asmens ir draudiko draudimo teisiniai santykiai neturi įtakos kaltininko deliktinei atsakomybei.

27. Atsakovė UAB „Nemuno būstas“ taip pat ginčija teismo sprendimą dėl žalos dydžio, nurodydama, jog automobilis buvo apžiūrėtas ne iš karto po įvykio bei ieškovė nepagrįstai netaikė automobilio plėvelei nusidėvėjimo. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes žalos dydis, t.y. apgadinimų pobūdis buvo užfiksuotas policijos tyrėjos 2014-04-15 nutarime dėl įvykio. Byloje esančių įrodymų pagrindu (policijos tyrėjos nutarimo, ieškovės apžiūros aktu) galima konstatuoti, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Kolegija pritaria sprendime išdėstytiems argumentams, jog automobilio plėvelė nelaikytina automobilio įrangos detale, todėl jai, kaip ir dažams neturi būti taikomas nusidėvėjimo procentas.

Dėl atsakovų E. S., A. U., I. M. ir R. I. apeliacinio skundo

28. Atsakovai E. S., A. U., I. M. ir R. I. nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl žalos iš jų priteisimo ir nurodo, jog jų atsakomybė prieš ieškovę negali būti solidari su UAB „Nemuno būstas“. Apeliantai teigia, jog už žalą atsakinga tik UAB „Nemuno būstas“. Tuo tarpu jie tinkamai vykdė savo kaip bendraturčių pareigas, t.y. tinkamai informavo ir reikalavo, jog administratorius imtųsi bendrojo naudojimo patalų remonto, laiku mokėjo mokesčius ir išlaidas, skirtas bendrojo naudojimo patalpoms išlaikyti.

29. Kaip jau aukščiau konstatuota, už žalą, padarytą netinkamai vykdant administratoriaus funkcijas yra atsakinga UAB „Nemuno būstas“. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakomybė kyla ir keturiems atsakovams, kaip bendrojo naudojimo prausyklos patalpų savininkams. Kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo prausyklos patalpas turėjo pareigą prižiūrėti tik keturi savininkai iš dvylikos, ir jų atsakomybė kyla be kaltės. Byloje nustatyta, jog bendrojo naudojimo patalpos – prausykla, iš kurios iškrito langas, dalinės nuosavybės teise priklauso 12 bendraturčių. Ginčijamame sprendime nurodoma, jog už žalą solidariai su UAB „Nemuno būstas“ turi būti atsakingi keturi bendraturčiai, t.y. atsakovais nurodyti bendraturčiai. Tačiau tokia išvada nėra pagrįsta. Byloje nėra duomenų, jog minėta patalpa faktiškai naudojasi tik keturi iš dvylikos bendraturčių. Kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo, teismo posėdžio metu buvo aiškiai nurodyta, jog atsakovė R. I. ir atsakovė E. S. negyvena daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), o A. U. yra išvykęs gyventi į užsienį; o atsakovė I. M., gyvenanti name, (duomenys neskelbtini), yra įsivedusi visus patogumus savo bute ir nesinaudoja bendrojo naudojimo prausyklos patalpomis. Pirmosios instancijos teismas į šiuos duomenis visiškai neatsižvelgė ir nemotyvavo savo išvados, jog būtent atsakovai kaip bendraturčiai turi atsakyti už kilusią žalą. Tokiu būdu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkami vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovų kaip bendraturčių atsakomybės (CPK 185 str.).

30. Nagrinėjamu atveju už žalą yra atsakinga UAB „Nemuno būstas“ kaip administratorius ir jai kyla atsakomybė tiek kaip pastato valdytojui be kaltės, kuomet jai buvo perduotas pastato faktinis valdymas, tiek bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (24-25 punktai). Todėl atsakovams, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams, atsakomybė negali kilti, nes bendro naudojimo patalų (tame tarpe ir patalpos – prausykla, iš kurios iškrito langas) priežiūra buvo perduota atsakovei UAB „Nemuno būstas“ kaip administratorei. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovų atsakomybės nepagrįsta.

31. Kolegija nurodo, jog solidariai atsakomybei taikyti nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo. CK 6.6 str. numato, jog solidarioji prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Įstatymai nenumato, jog pastato administratorius atsako solidariai su pastato bendraturčiais, todėl sprendime nepagrįstai nustatyta, jog daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai yra atsakingi solidariai su namo administratoriumi.

32. Apeliantai kaip bendrosios dalinės patalpos savininkai tinkamai vykdė savo pareigas, t.y. mokėjo mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų išlaikymą ir remontą (CK 4.76 str., 4.82 str.). Tai, jog savo pareigas jie tinkamai vykdė, byloje UAB „Nemuno būstas“ nepaneigė. Be to, tas faktas, jog po įvykio administratorius pakeitė langą ir remonto išlaidų neįtraukė į mokėtinus mokesčius, sudaro pagrindą teigti, jog remonto išlaidos buvo apmokėtos iš jau sukauptų lėšų.

33. Kolegija įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog atsakovų E. S., A. U., I. M. ir R. I. apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria iš jų ieškovės naudai priteistas žalos atlyginimas solidariai su atsakove UAB „Nemuno būstas“, pakeičiant sprendimą – ieškinį atsakovų E. S., A. U., I. M. ir R. I. atžvilgiu atmesti, o 4896,81 Eur žalos priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Nemuno būstas“ (CK 6.1015 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 2 d. iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą ieškovei sumą.

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., tenkinant ieškinį, iš atsakovės UAB „Nemuno būstas“ ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 110 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovės UAB „Nemuno būstas“ priteistinos visos pašto išlaidos valstybės naudai 58,23 Eur (CPK 92, 96 str.).

35. Atsakovai E. S., A. U., I. M. ir R. I. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei kitų būtinų išlaidų (išlaidos kelionei) (2017-01-23, 2017-03-28, 2017-07-18, 2017-10-24 prašymai ir išlaidas patvirtinantys įrodymai): E. S. patyrė 300 Eur, I. M. – 375 Eur, A. U. - 375 Eur ir R. I. - 375 Eur išlaidų už teisines paslaugas, bei visi atsakovai kartu – 60,07 Eur kitų būtinų išlaidų, kurios priteistinos lygiomis dalimis kiekvienam iš atsakovų. Todėl iš ieškovės atsakovės E. S. naudai priteistina 315,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, I. M. naudai – 390,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, A. U. naudai - 390,02 Eur, R. I. naudai – 390,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93,98 straipsniai).

36. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovai E. S., A. U., I. M. ir R. I. buvo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, kartu atidedant dalies mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo, todėl jų apeliacinį skundą patenkinus, žyminio mokesčio suma - 110 Eur priteistina iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 str.).

37. Vadovaujantis 93, 98 straipsnio nuostatomis, atsakovams iš ieškovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme - atsakovės E. S. naudai priteistina 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, I. M. naudai –375 Eur bylinėjimosi išlaidų, A. U. naudai - 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, R. I. naudai – 375 Eur bylinėjimosi išlaidų (2018-07-16 prašymas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės UAB „Nemuno būstas“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovų E. S., I. M., A. U., R. I. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą dalyje atsakovų E. S., I. M., A. U., R. I. atžvilgiu - ieškinį jų atžvilgiu atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip :

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ 4896,81 Eur žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (4896,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2016-11-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 110 Eur žyminio mokesčio ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ 58,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Ieškinį atsakovų E. S., A. U., I. M. ir R. I. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovės E. S. naudai 315,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovės I. M. naudai – 390,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovo A. U. naudai 390,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovės R. I. naudai 390,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 110 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovės E. S. naudai 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovės I. M. naudai 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovo A. U. naudai 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovės R. I. naudai 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Andrius IgnotasJelena ŠiškinaRūta Veniulytė-Jankūnienė