Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.1; 2.6.39.2.6.5; 3.2.3.1; 3.2.4.11;

2023 m. lapkričio 6 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui J. C., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Akmenės būstas“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. C. (toliau – ir atsakovo) 1480,50 Eur sumą, 47,03 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų: 35 Eur žyminio mokesčio ir 447,70 Eur už advokato paslaugas, atlyginimą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) ir draudėjas A. P. (toliau – draudėjas), sudarė gyventojų turto draudimo liudijimą. Gyventojų turto draudimo liudijime (Priedas Nr. 1) pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2022-03-16 iki 2023-03-15 buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022-06-01 buvo aplietas, apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini)). 2021-06-01 įvykusio užliejimo aplinkybes patvirtina pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas (Priedas Nr. 2). Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl būsto užliejimų atsiradusios žalos išmokėjo 1480,50 Eur dydžio draudimo išmoką. Tai patvirtina turto žalos įvertinimo skaičiuoklė (Priedas Nr. 3). CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra atsakingas atsakovas, kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, t. y. aptartas butas atsakovui priklauso nuosavybės teise (Priedas Nr.4). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo detalizuota, kad savininkas, t. y. nuosavybės teisę disponuojantis asmuo turi pareigą nuosavybės teisę įgyvendinti taip, kad nepažeistų trečiųjų (bet kurių kitų) asmenų teisių, t. y. turi tinkamai eksploatuoti savo būstą (šiuo atveju – butą), kad dėl būsto eksploatavimo (šiuo atveju – buto) nebūtų daroma žala ar kitoks neigiamas poveikis kitiems asmenims (šiuo atveju – kaimyniniams butams), taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų būti daroma žala, tinkamai rūpintis savo privačia nuosavybe. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad civilinių teisių ir pareigų prasme netinkamas nuosavybės teisės įgyvendinimas gali būti sąlyga savininko civilinei atsakomybei kilti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas). CK 6.1015 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, patvirtinančias atsakovo civilinę atsakomybę, vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., ieškovė išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Dėl šios priežasties, ieškovė prašo teismo jos naudai iš atsakovo priteisti 1480,50 Eur sumą. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovą. Tai patvirtina pretenzija (Priedas Nr. 5). Visgi, atsakovas žalos neatlygino. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis CK 6.261 straipsniu bei Kasacinio teismo praktika prašoma iš atsakovo priteisti ieškovei 47,03 Eur kompensacinių palūkanų. Tai pagrindžia pateikiamas palūkanų skaičiavimas: dėl užliejimo atsiradusios ir atsakovui atlyginti privalomos žalos dydis sudaro 1 480,50 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 47,03 Eur (1480,50 Eur [žala] * 0,05 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] * 232 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2022-08-11 (+18 dienų nuo pranešimo (2022-08-29) atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2023-04-18).

Atsakovas J. C. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas bute, vonios kambaryje buvo prabėgęs vanduo, tačiau faktinės aplinkybės yra nurodytos neteisingos. J. C. bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo prabėgęs vanduo per tualeto vamzdžius, bėgo keletą minučių, kol atsakovas pastebėjo nedidelę pelkę ir iškart viską sutvarkė, t. y. užsuko vandenį, kad nebebėgtų, ir viską išvalė. Pas atsakovą dėl įvyko nebuvo atėjusi nei gyventoja iš neva aplieto buto, adresu (duomenys neskelbtini), nei A. P. ar kiti asmenys. Byloje nėra pateiktų butų apžiūros aktų, nėra nuotraukų, patvirtinančių, jog butui, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso būtų padaryta kokia nors žala. Pagal prašomą priteisti sumą atrodytų, jog buvo aplietas visas kambarys, tačiau faktinės aplinkybės, kad gyventoja net neatėjo į viršutinį butą pas atsakovą (siekiant išvengti didesnės žalos), rodo, jog apliejimas negalėjo būti didelis arba jo išvis nebuvo. J. C., sužinojęs apie susiklosčiusią situaciją, kalbėjo su kaimyne, tačiau jo neįleido apžiūrėti buto, kad įvertintų, kokią galimai žalą padarė. Moteris nurodė, kad nieko baisaus nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, jog ieškovas neįrodė žalos fakto ir priežastinio ryšio, kad šią žalą savo veiksmais sukėlė J. C., todėl ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, pateiktu prašymu prašė nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nematė nuotraukų, nežino, kiek buvo aplieta. Sutinka, kad 2022 m., datos tiksliai nepamena, jo bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vanduo išbėgęs, todėl galėjo per tarpiuką vanduo nubėgti. Po jo buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną pas jį buvo svečių, draugų kompanija, gėrė alkoholį, alų, bet aplinkybes gerai atsimena. Tualeto patalpoje reikėjo užsukinėti kraniuką, jis draugams buvo pasakęs, kad jį, pasinaudojus, reikia užsukti, bet jo svečias to krano neužsuko, todėl vanduo išbėgo ant grindų. Kaimynė A. atėjo ir pranešė, kad pas jį vanduo bėga. Pripažįsta, kad žala kilo dėl jo kaltės, kad iš jo buto buvo aplieta. Bet nesutinka su nuostolio dydžiu, norėtų pamatyti įrodymus, fotonuotraukas, kur apipilta, kaip apipilta.

Atsakovo atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu, nes šiuo atveju įrodymų yra nepakankamai, neaišku, kokio buto nuotraukos darytos, kada darytos, nepateiktas buto planas, ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl nebuvo, ko paklausti, ieškinys nepagrįstas, todėl prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Akmenės būstas“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta šiam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ADB „Gjensidige“ ir draudėjo A. P. (toliau – draudėjas) buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo liudijimas GJELT Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2022-03-16 iki 2023-03-15 buvo apdraustas objektas – draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, draudėjo A. P. turtas 2022-06-01 buvo aplietas iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini)). 2022-06-01 įvykusio užliejimo aplinkybes patvirtina pranešimas apie įvykį, VšĮ „Akmenės būstas“ raštas, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad 2022-06-01 buvo gautas pranešimas, kad aplietos buto lubos Nr. (duomenys neskelbtini); nuvykus į įvykio vietą pastebėta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra trūkusi vonios maišytuvo prijungimo veržlė; namo bendro naudojimo sistemų vamzdynuose gedimų nebuvo; butui Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala. Ieškovė ADB „Gjensidige“ įvykį pripažino draudiminiu, nukentėjusiam asmeniui 2022-06-13 išmokėjo draudimo išmoką 1 480,50 Eur, remdamasi turto žalos įvertinimo skaičiuokle. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui J. C. Atsakovui, kaip atsakingam už žalą asmeniui, ieškovė išsiuntė pretenziją reikalaujamai apmokėti sumai – 1 480,50 Eur, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo, geranoriškai žalos neatlygino.

Tokiu būdu byloje sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto savininko pareigos atlyginti žalą dėl turto sugadinimo būtinųjų sąlygų, bei pagrindų sumažinti atlygintinos žalos dydį buvimo.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Nagrinėjamu atveju spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui (CK 6.263 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo subrogacijos tvarka priteisti iš atsakovo J. C. ieškovės ADB ,,Gjensidige“ draudėjui išmokėtą draudimo išmoką, reikalavimą grindžia deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad draudikės ADB „Gjensidige“ apdraustas A. P. turtas buvo aplietas iš viršuje esančio atsakovui J. C. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovės apdrausto turto užpylimo šaltinis buvo atsakovo bute trūkusi vonios maišytuvo prijungimo veržlė. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnis, CK 6.246 straipsnis).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo dydžio. Ieškovė įrodinėja, jog dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų patyrė 1 480,50 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su atlygintinos žalos dydžiu, tvirtindamas, kad didelė žala nebuvo padaryta, prašydamas išreikalauti iš ieškovo žalos, padarytos bute, nuotraukas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama žalą patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ sudarė turto žalos įvertinimo skaičiuoklę žalos byloje Nr. CLT2696365, kurioje nurodyta, jog draudimo išmokos suma – 1 480,50 Eur, atskaičius 60 Eur dydžio išskaitą. Be to, 2022-06-13 pranešime dėl žalos atlyginimo ieškovė nurodė, kad nuostolio suma, atskaičius 60 Eur išskaitą, yra 1 480,50 Eur, tokio dydžio draudimo išmoką ieškovė draudėjui išmokėjo 2022-06-13. Iš turto žalos įvertinimo skaičiuoklės žalos byloje Nr. CLT2696365 matyti, kad į apskaičiuotą sumą įtrauktos išlaidos už remonto darbus: įtempiamų lubų keitimas (remonto darbai su medžiagomis) – 553 Eur, sienų dažymas (remonto darbai su medžiagomis) – 847,50 Eur, patalpų išklojimas apsaugine plėvele/ patalpų valymas – 90 Eur. Draudėjo butui padarytą žalą ir šių darbų, kurie priežastiniu ryšiu susiję su apdrausto turto užliejimu ir jo padarinių šalinimu, būtinumą taip pat pagrindžia byloje ieškovės pateikta draudėjo fotonuotraukų lentelė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė draudėjui išmokėjo 1 480,50 Eur draudimo išmoką 2022-06-13. Išdėstytos aplinkybės bei ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo abejoti padarytos žalos draudėjui faktu ir dydžiu.

Atmestini kaip nepagrįsti ir bylos medžiagos neatitinkantys atsakovo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas prašomos priteisti žalos faktas bei dydis. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai, atsakovo paaiškinimai teisme leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodytas tiek žalos faktas, tiek jos dydis, o atsakovas nurodytų duomenų nepaneigė, keldamas iš esmės hipotetines abejones, tačiau nepateikdamas realių duomenų apie žalos nustatymo nepagrįstumą, galimą sumažinimą ar kt. (CPK 178, 185 straipsniai).

Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas J. C. rūpestingai ir atidžiai neužtikrino, kad jo buto įranga funkcionuotų be gedimų, nesiėmė veiksmų, jog būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, dėl jo bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkusios vonios maišytuvo prijungimo veržlės buvo apgadintas draudėjui priklausantis turtas. Atsakovas pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) ir dėl to buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus ir kaltę, turtinę žalą, priežastinį ryšį) (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis). Nustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuotina, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, įgijo teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Teismas savo iniciatyva ne kartą siūlė atsakovui, kaip turinčiam pareigą, pagrįsti savo atsikirtimus, tačiau ieškovas šia teise nesinaudojo, savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų neteikė, liudytojų kviesti neprašė, neprašė teismo sudaryti galimybę užduoti klausimus ieškovės atstovui, nedalyvavusiam teismo posėdžiuose, sutiko su bylos nagrinėjimu nedalyvaujant ieškovės atstovui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl 1 480,50 Eur priteisimo tenkintinas kaip pagrįstas.

Pagal CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė už laikotarpį nuo 2022-08-11 (+18 dienų nuo pranešimo (2022-08-29) atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2023-04-18), paskaičiavo 47,03 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (1480,50 Eur [žala] * 0,05 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] * 232 [pradelstų dienų skaičius]). Ieškovės reikalavimas priteisti 47,03 Eur kompensacinių palūkanų yra pagristas ir tenkintinas (CPK 6.1015 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 527,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis CPK 79–80 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinas 35 Eur žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas paduodant ieškinį, ir 447,70 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą teisme (už ieškinio parengimą), kadangi prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus, taip pat pagrįstas rašytiniais įrodymais (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. C., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, naudai 1 480,50 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 50 ct) žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 47,03 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 3 ct) kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 527,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 482,70 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.