Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-05-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-11514-465/2017

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-26Vilniaus apygardos teismas
  2. e2YT-11514-465/2017Sprendimas · 2017-05-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-05-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
e2YT-11514-465/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19737-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Pareiškėjas
K. S.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Civilinė byla Nr. e2YT-11514-465/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19737-2016-5
Procesinio dokumento kategorija 3.2.6.1.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinį faktą, kad K. S. prarado S. S. turėtą ir K. S. perduotą Lietuvos karinį valstybės apdovanojimą - Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžių, tačiau jis yra prarastas pametus, tikslu pateikti prašymą ir dokumentus Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos ordinų kancleriui gauti Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiaus dublikatą. Nurodė, kad nuo 2010 m. vyko jo santuokos su J. S. nutraukimo procesas. Su buvusia sutuoktine nustojus vesti bendrą ūkį, buvo priverstas išsikraustyti iš namų, Amatų g. 6-1, Vilnius. Išsiveždamas jam priklausančius daiktus, pasiėmė ir savo tėčiui priklausantį valstybinį apdovanojimą, kurį jis buvo užsitarnavęs ir kurį patikėjo pareiškėjui saugoti po jo mirties. 2016 m. kovo mėnesio pradžioje, perrinkinėdamas susikaupusius dokumentus, tvarkydamas ir apžiūrinėdamas savo tėčio S. S. asmeninius daiktus bei apdovanojimus, pasigedo tėvui įteikto antro pagal reikšmę aukščiausio Lietuvos karinio valstybės apdovanojimo — Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiaus. Tai, kad tėvas pareiškėjui apdovanojimą paliko patvirtina jo surašytas ir patvirtintas testamentas. Nurodo, kad anksčiau tėvo daiktų tvarkyti ir peržiūrėti negalėjo, kadangi buvo nuolatinėje įtampoje ir strese dėl jam pradėtų santuokos nutraukimo ir kitų bylų. Nesugebėdamas rasti tėčio apdovanojimo, kreipėsi į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą bei pranešė apie apdovanojimo dingimą. Kadangi nusikalstamos veikos požymių dėl apdovanojimo dingimo nenustatyta, prašo nustatyti teismo, kad apdovanojimą prarado jį pamesdamas. Nurodo, kad dėl apdovanojimo dublikato išdavimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, tačiau gavo rašytinį atsakymą, kad dublikatas gali būti išduodamas tik įteikus prašymą ordinų kancleriui, nurodant ordino praradimo aplinkybes, patvirtintas teismo išduotu juridinį faktą nustatančiu dokumentu. Teigia, jog jis, kaip S. S. įpėdinis, ir jo teisių perėmėjas turi teisę ir reiškia norą įgyti tėčio turėto Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiaus dublikatą. Taip pat paaiškino, kad jo tėvas šį apdovanojimo ženklą dažnai nešiojo įvairiuose paraduose, priėmimuose, todėl jis jau buvo be vienos tvirtinamosios adatėlės, o ir likusioji jau klibėjo, todėl galėjo lengvai pasimesti. Pareiškėjas buvo karininkas ir turi daug garbingų charakteristikų apie save ir savo veiklą, todėl gerbia ir brangina tiek sau, tiek savo tėvui teiktus valstybinius apdovanojimus. Jie pareiškėjui turi didelę moralinę vertę, kadangi primena apie tėvo šviesią asmenybę, garbingą, atsakingą tarnybą tėvynei, kurioje yra gimęs, kovojęs (rezistentu). Tėvui priklausiusio ir pareiškėjui palikto apdovanojimo praradimas jam yra didelė netektis, todėl norėtų įgyti bent jau jo dublikatą.