Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. Kaimyniniame žemės sklype atsakovas jau kurį laiką vykdo individualaus gyvenamojo namo statybos bei Kaimyninio žemės sklypo teritorijos tvarkymo darbus. Vykdydamas šiuos darbus atsakovas ant bendros ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribos įrengė atraminę sienutę, baigia įrengti užtvarą (tvorą), įsiterpdamas į ieškovų Žemės sklypą įrengė įvažiavimą į Kaimyninį žemės sklypą. Šie objektai yra įrengiami nesuderinus su ieškovais ir negavus ieškovų sutikimo tokiems darbams. Be to, statomas užtvaras (tvora) ir kelio pakilimo atramos dalis yra ženkliai įsiterpę į Servitutui nustatytą Kaimyninio žemės sklypo dalį, o kelio pakilimo atramos dalis netgi į Ieškovų Žemės sklypą.

4. Siekdami nustatyti ir fiksuoti susidariusią situaciją ieškovai kreipėsi į geodezininką M. P. bei antstolį D. B., kurie 2016-08-17 nuvyko į ieškovams priklausantį Žemės sklypą ir užfiksavo esamos situacijos įvertinimui reikšmingus Žemės sklypo ribos posūkio taškus, Žemės sklypui nustatyto servituto posūkio taškus ir 2016-08-23 antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-16-23. Bendri taškai su Kaimyniniam žemės sklypui nustatytu Servitutu „S13" yra šie: 5(X=6067220,58; Y=586969,94) ir 6 (X=6067216,38; Y=586966,65); atitinkamai faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti nuotraukose Nr. 6 ir 8. Kaimyninio žemės sklypo plane taškai 5 ir 6 yra pažymėti kaip taškai 13 (X=6067220,58; Y=586969,94) ir 12 (X=6067216,38; Y=586966,65). Geodezininkas taip pat užfiksavo įvažiavimo į Kaimyninį sklypą kelio pakilimo atramos kampų koordinates: „A" (X=6067221,78; Y=586963,19), „B" (X=6067221,89; Y=586963,36) ir 5 (X=6067220,58; Y=586969,94). 2016-10-17 ieškovai nuvyko į Žemės sklypą ir padarė Žemės sklypo ir Kaimyninio žemės sklypo nuotraukas. Iš jų akivaizdžiai matyti, kad Kaimyniniame žemės sklype atraminė sienutė, užtvaras (tvora), įvažiavimas į Kaimyninį sklypą ir kelio pakilimo atrama iš esmės yra bebaigiami įrengti, likę tam tikri apdailos, elektros instaliacijos darbai. Dėl atsakovo atraminės sienutės, užtvaro (tvoros) dalies ir įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą kelio pakilimo atramos, esančių Servitutui nustatytoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje, taip pat atramos dalies įsiterpimo į ieškovų Žemės sklypą, įvažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą susiaurėjo iki 2 m 14 cm. Tokio pločio įvažiavimas užkerta kelią ieškovams tiek įvažiuoti į Žemės sklypą (kaip numato nustatytas Servitutas), tiek tiesti požemines ir antžemines komunikacijas į savo sklypą. Ieškovai pažymi, kad jie yra suplanavę individualaus gyvenamojo namo statybas Žemės sklype, tačiau dėl atsakovo vykdomo nuolatinio Ieškovų teisių pažeidimo, Ieškovai negali ir ateityje negalės savo sklype vykdyti nei statybų, nei tiesti komunikacijų, nei apskritai patekti į savo Žemės sklypą.

7. Norėdami išspręsti susidariusią situaciją ieškovai 2016-08-30 pateikė atsakovui pretenziją, reikalaudami pašalinti į Servitutui nustatytą Kaimyninio žemės sklypo dalį ir į ieškovams priklausantį Žemės sklypą patenkančią užtvarą (tvorą), taip pat 2016-09-12, 2016-09-16, 2016-10-04 pakartotinai siuntė raginimus atsakovui imtis priemonių, kad būtų užtikrintos visos Ieškovų galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Nepaisant ieškovų pastangų ginčą spręsti taikiai, iki pat šio ieškinio pateikimo dienos atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad susidariusi situacija būtų išspręsta taikiai ir būtų užkirstas kelias ieškovų teisių pažeidimui.

8. Atsakovas užtvarą (tvorą) įrenginėja ant atraminės sienutės, kuri įrengta ant sklypo ribos. Nepaisant fakto, jog ant ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribos atsakovas šio ieškinio pateikimo metu jau yra įrengęs atraminę sienutę ir iš esmės baigia įrengti užtvarą (tvorą), atsakovas tokių darbų su ieškovais nederino ir negavo ieškovų sutikimo nei dėl užtvaro (tvoros), nei dėl atraminės sienutės, ant kurios yra statoma tvora, nei dėl paviršinio vandens nutekėjimo sistemos įrengimo. Nesant Žemės sklypo savininkų rašytinio sutikimo, tokia atraminės sienutės ir užtvaro (tvoros) (nuo taško 5 (X=6067220,58; Y=586969,94), per tašką 6 (X=6067216,38; Y=586966,65) iki sklypo ribos pabaigos, Priede Nr. 3 esančiame plane žymimos tašku 11 (X=6067196,96, Y=586979,18)) statyba nebuvo galima, atraminė sienutė pastatyta, o užtvaras (tvora) statomi pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl laikytini savavališka statyba.

9. Atsakovas dalį savavališkų atraminės sienutės, užtvaro (tvoros) statybos ir įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą įrengimo darbų vykdo Servitutui priskirtoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje. Tokiu būdu atsakovas ne tik trukdo ieškovams naudotis Servitutu pilna apimtimi, tačiau apskritai riboja ieškovų galimybes patekti į jiems priklausantį Žemės sklypą kitokiu būdu, nei pėsčiomis. Patekti į ieškovams nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą ieškovai gali vieninteliu būdu - per dalį jiems priklausančio Žemės sklypo ir Kaimyninio žemės sklypo, t. y. naudojantis Žemės sklypui ir Kaimyniniam žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-23 įsakymu Nr. 49Vl-(14.49.2)-3878 ir 2011-11-17 įsakymu Nr. 49Vį-(14.49.2)-5741 nustatytais ir įregistruotais kelio servitutais. Žemės sklypo savininkas ar valdytojas (t.y. šiuo metu - ieškovai, ateityje - bet kuris savininkas ar valdytojas) galėtų tinkamai naudotis Žemės sklypu, Kaimyniniam žemės sklypui buvo 2011-09-23 ir 2011-11-17 nustatytas konkretaus dydžio - 91 kv. m - ir konkrečios apimties Servitutas, kurio turinys atsakovui buvo aiškus ir žinomas jau Kaimyninio žemės sklypo 2012-08-24 įsigijimo metu. Dėl atsakovo įvykdytų atraminės sienutės ir toliau vykdomų savavališkų užtvaro (tvoros) įrengimo darbų Servituto teritorijoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje, įvažiavimas į ieškovų sklypą susiaurėjo iki 2 m 14 cm. Laikantis bent minimalių teisės aktais nustatytų reikalavimų įvažiavimas negali būti siauresnis, nei 3 m 50 cm. Tuo atveju, kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Taigi vertinant Žemės sklype susidariusią faktinę situaciją yra akivaizdu, kad pasistatęs tokią atraminę sienelę ir užtvarą (tvorą) (nuo taško 5 (X=6067220,58; Y=586969,94), per tašką 6 (X=6067216,38; Y=586966,65) iki sklypo ribos pabaigos (plane žymimos tašku 11 (X=6067196,96, Y=586979,18)), bei užbaigęs įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą įrengimą (tarp taškų „B" (X=6067221,89; Y=586963,36) ir 5 (X=6067220,58; Y=586969,94), atsakovas riboja galimybę ieškovams naudotis Servitutu teisės aktų jiems suteikiama apimtimi, tuo pažeisdamas ieškovų, kaip Servituto turėtojų, teises.

10. 2016-08-17 matininkui ir antstoliui fiksuojant esamą situaciją Žemės sklype ir Kaimyniniame sklype, bei nustatant reikšmingus Žemės sklypo ribų posūkio taškus, Žemės sklypui nustatyto servituto posūkio taškus bei kelio pakilimo atramos kampų koordinates, tapo akivaizdu, kad atsakovo įrenginėjama įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą pakilimo atramos dalis patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo teritoriją. Taip pat iš 2016-08-17 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu padarytų nuotraukų ir 2016-10-17 ieškovų darytų nuotraukų, matyti, jog atsakovas Žemės sklype pasistatė laikinų statinių (tualetas, statybininkų vagonėlis), be to, Žemės sklype kaupia statybines atliekas ir kitas šiukšles. Ieškovai nei žodžiu, nei tuo labiau raštu nėra ir niekada nebuvo išreiškę savo sutikimo ar bet kokio pritarimo, kad atsakovas galėtų naudotis Žemės sklypu su atsakovu susijusiems daiktams (tualetas, statybininkų vagonėlis, statybinės atliekos, šiukšlės) laikyti. Tuo labiau nedavė jokio sutikimo, neišreiškė pritarimo, kad įvažiavimo į atsakovui priklausantį Kaimyninį žemės sklypą dalis galėtų būti įrengiama ieškovų Žemės sklype.

11. Atsakovas V. D. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė (1 t., b.l. 78, 79).

12. Trečiasis asmuo byloje be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje J. Ž. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

13. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė raštą „Dėl išvados teikimo civilinėje byloje Nr. e2-44660-871/2016“, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 49 str. 3 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant vykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Kadangi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl asmeninės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, nustatytų servitutų, bei dėl atliekamų statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindo teikti išvadą byloje, nesant viešojo intereso, nėra. Nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 4 p. numato, kad atraminės sienutės, kurių aukštis nuo 0,2 m iki 1 m, priskirtinos I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, o atraminės sienutės, kurių aukštis nuo 1 m iki 2 m priskirtinos II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Statybos įstatymo 23 str. numato, kokie dokumentai laikytini statybą leidžiančiais dokumentais. Statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai”, patvirtinti aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 6 priedas numato atvejus, kada reikalingas rašytinis pritarimas statinio projektui statant nesudėtingus statinius. To paties reglamento 33 p. nustatyta, kad nesudėtingų statinių statybos atveju (kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip kad yra šiuo atveju), ir kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (kaip kad yra šiuo atveju), kaip statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas. Šio reglamento 11 priedo 2 p. be kita ko numato, kad statant atraminę sienutę ant sklypo ribos, reikalingas besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinis sutikimas. Patikrinus IS „Infostatyba“ matyti, kad 2013-05-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui V. D. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-130524-00435. Inspekcija neturi duomenų apie savavališką statybą adresu (duomenys neskelbtini).

16. Trečiajam asmeniui J. Ž. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 247 str. 2 d.).

17. Išvadą teikiančiai institucijai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, išvadoje prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Todėl atstovo neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės.

21. Ieškovai nurodė, kad vykdydamas šiuos darbus atsakovas ant bendros ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribos, kartu įsiterpdamas ir į ieškovų Žemės sklypą, įrengė atraminę sienutę, baigia įrengti užtvarą (tvorą) ir įvažiavimą į Kaimyninį žemės sklypą. Šie objektai yra įrengiami nesuderinus su ieškovais ir negavus ieškovų sutikimo tokiems darbams. Be to, statomas užtvaras (tvora) ir kelio pakilimo atramos dalis yra ženkliai įsiterpę į Servitutui nustatytą Kaimyninio žemės sklypo dalį, o kelio pakilimo atramos dalis netgi į Ieškovų Žemės sklypą. Dėl atsakovo atraminės sienutės, užtvaro (tvoros) dalies ir įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą kelio pakilimo atramos, esančių Servitutui nustatytoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje, taip pat atramos dalies įsiterpimo į ieškovų Žemės sklypą, įvažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą susiaurėjo iki 2 m 14 cm.

22. Byloje nustatyta, kad siekdami nustatyti ir fiksuoti susidariusią situaciją ieškovai kreipėsi į geodezininką M. P. bei antstolį D. B., kurie 2016-08-17 nuvyko į ieškovams priklausantį Žemės sklypą ir užfiksavo esamos situacijos įvertinimui reikšmingus Žemės sklypo ribos posūkio taškus, Žemės sklypui nustatyto servituto posūkio taškus bei įvažiavimo į Kaimynį sklypą kelio pakilimo atramos kampų koordinates (geodezininko M. P. situacijos brėžinys (1 t., b.l. 21) ir 2016-08-23 antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-16-23 (1 t., b.l. 22-28).

23. Esamos situacijos brėžinyje atvaizduotas ieškovams priklausantis Žemės sklypas, kurio dalis, reikšminga šiai bylai, yra apibrėžta posūkio taškais: 11, 2, 3, 4, „B“, 5, 6 (1 t., b.l. 21). Atitinkamai antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti nuotraukose Nr. 5, 11, 9-10, 12, 6, 8 (1 t., b.l. 24, 25). Bendri taškai su Kaimyniniam žemės sklypui nustatytu Servitutu yra šie: 5 (X=6067220,58; Y=586969,94) ir 6 (X=6067216,38; Y=586966,65); atitinkamai faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti nuotraukose Nr. 6 ir 8 (1 t., b.l. 24). Kaimyninio žemės sklypo plane taškai 5 ir 6 yra pažymėti kaip taškai 13 (X=6067220,58; Y=586969,94) ir 12 (X=6067216,38; Y=586966,65) (1 t., b.l. 19-20).

24. Geodezininkas taip pat užfiksavo įvažiavimo į Kaimyninį sklypą kelio pakilimo atramos kampų koordinates: „A" (X=6067221,78; Y=586963,19), „B" (X=6067221,89; Y=586963,36) ir 5 (X=6067220,58; Y=586969,94). Kelio pakilimo atramos dalis yra užfiksuota antstolio nuotraukose Nr. 12, 14, 15 (1 t., b.l. 25, 26).

25. Ieškovų pateiktos nuotraukos patvirtina, kad Kaimyniniame sklype atraminė sienutė, užtvaras (tvora), įvažiavimas į Kaimyninį sklypą ir kelio pakilimo atrama iš esmės baigti įrengti (1 t., b.l. 29, 30, 107-108).

26. Norėdami išspręsti susidariusią situaciją ieškovai 2016-08-30 pateikė atsakovui pretenziją, reikalaudami pašalinti į Servitutui nustatytą Kaimyninio žemės sklypo dalį ir į ieškovams priklausantį Žemės sklypą patenkančią užtvarą (tvorą), taip pat 2016-09-12, 2016-09-16, 2016-10-04 pakartotinai siuntė raginimus atsakovui imtis priemonių, kad būtų užtikrintos visos Ieškovų galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Nepaisant ieškovų pastangų ginčą spręsti taikiai, iki pat šio ieškinio pateikimo dienos atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad susidariusi situacija būtų išspręsta taikiai.

27. Ieškovai pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą V. D. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti šiuos nesudėtingus statinius: atraminę sienutę ir ant jos įrengtą užtvarą (tvorą), esančius ant ieškovams A. B. ir I. B. bei atsakovui V. D. priklausančių žemės sklypų bendros ribos. Savo reikalavimą grindžia dviem pagrindais: 1) tuo, kad šie objektai įrengiami nesuderinus su ieškovais ir negavus ieškovų sutikimo tokiems darbams (CK 4.103 straipsnis); 2) užtvaras(tvora) įsiterpę į Servitutui nustatytą Kaimyninio žemės sklypo dalį, dėl ko ieškovai ne tik negali naudotis Servitutu pilna apimtimi, tačiau dėl susiaurėjusio įvažiavimo ieškovai nei gali įvažiuoti į Žemės sklypą (kaip numato nustatytas Servitutas), nei gali tiesti požemines ir antžemines komunikacijas į savo sklypą.

28. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 str. 71 p. numato, kad savavališka statyba- statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento ar turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numato, kad tais atvejais, kai naujo statinio statybos atveju kitoks statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, tačiau pagal teisės aktų nuostatas būtinas gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas, toks sutikimas yra laikomas statybą leidžiančiu dokumentu.

29. Statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33 p. nustatyta, kad nesudėtingų statinių statybos atveju (kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip kad yra šiuo atveju), ir kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (kaip kad yra šiuo atveju), kaip statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas. Prie šių nesudėtingų statinių, vadovaujantis Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" priedo sąrašu, priskiriamos tvoros. Statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priede „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai" 1 p. nurodyta, kad kai yra įrengiamas užtvaras, kuris yra statomas arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos, toks sutikimas turi būti privalomai gaunamas. Taipogi rašytinis gretimo žemės sklypo sutikimas reikalingas statant atraminę sienutę statant ant sklypo ribos. Šias aplinkybes nurodė ir išvadą teikianti institucija pateiktame rašte dėl išvados pateikimo.

30. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas užtvarą (tvorą) įrenginėjo ant atraminės sienutės, kuri įrengta ant sklypo ribos (situacijos brėžinys, parengtas geodezininko M. P., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-08-23 antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-16-23, nuotraukos (1 t., b.l. 29, 30, 107,108)). Be to, minėti įrodymai patvirtina ir tai, kad atsakovas dalį atraminės sienutės, užtvaro (tvoros) įrengė Servitutui priskirtoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje (nuo taško 5 (X=6067220,58; Y=586969,94), per tašką 6 (X=6067216,38; Y=586966,65). Jokių įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo pateiktus įrodymus, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).

31. Ieškovai nurodė, kad nepaisant to, jog ant ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribos atsakovas šio ieškinio pateikimo metu jau yra įrengęs atraminę sienutę ir iš esmės baigia įrengti užtvarą (tvorą), atsakovas tokių darbų su ieškovais nederino ir negavo ieškovų sutikimo nei dėl užtvaro (tvoros), nei dėl atraminės sienutės, ant kurios yra statoma tvora. Ieškovai nurodė, kad nesant Žemės sklypo savininkų rašytinio sutikimo, tokia atraminės sienutės ir užtvaro (tvoros) (nuo taško 5 (X=6067220,58; Y=586969,94), per tašką 6 (X=6067216,38; Y=586966,65) iki sklypo ribos pabaigos, Kaimyninio žemės sklyo plane žymimos tašku 11 (X=6067196,96, Y=586979,18)) statyba nebuvo galima, atraminė sienutė pastatyta, o užtvaras (tvora) statomi pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl laikytini savavališka statyba. Atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi nurodydamas, kad atraminė sienutė iki taško kur prasideda servitutas buvo suderinta, atsakovas gavo ieškovo sutikimą, tai patvirtina el. susirašinėjimas 2015 m., o el. susirašinėjimas prilyginamas rašytiniam sutikimui.

32. Remiantis aukščiau nurodytais aktais sutiktina su ieškovais, kad šiuo atveju buvo privalomas gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas įrengti užtvarą (tvorą) ant atraminės sienutės, kuri įrengta ant sklypo ribos.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, yra konstatavusi, kad STR normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Tai reiškia, kad ne gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos turėjimo poreikis, bet normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio. Tai, kad statymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo nėra gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos, nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma. Gretimo žemės sklypo savininko duodamas rašytinis sutikimas laikomas vienašaliu sandoriu. Pagal CK 1.72 straipsnį žodžiu gali būti sudaromi sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Šioje nutartyje nurodytas teisės aktas – STR neturi įstatymo galios, jis yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas. Kita vertus, ir įstatymo lygmeniu įtvirtinti apribojimai sandorio formos nesilaikymo atvejais turi atitinkamų išimčių, taikant įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.93 straipsnis 1, 2, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2011).

34. Iš tikrųjų, nagrinėjamo ginčo atveju ieškovai nėra įforminę atsakovui rašytinio sutikimo dėl užtvaro ir atraminės sienutės statybos ant žemės sklypo ribos, kaip atskiro rašytinio dokumento, tokio sutikimo fakto įforminimas rašytine forma apskritai eliminuotų teisminio ginčo tikimybę.

35. Tačiau tai, kad statymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo (atsakovas) nėra gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos, nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes, kaip minėta, pagal teismų praktiką jis gali būti išreikštas net ir žodine forma.

36. Iš šalių pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2015-04-01 el. laišku atsakovas nurodė ieškovui, kad su kaimynais Mariumi ir Česlovu yra susiderinę statyti vienodas tvoras tarp sklypų, kad bendras vaizdas estetiškai būtų patrauklesnis. Jeigu tiktų ieškovui, būtų siūlymas, kad taip pat prie šios iniciatyvos prisijungtų, artimiausiu metu persiųs tvoros vizualizaciją ir techninius parametrus; jeigu tinka – susiderintų sklypus ribojančios tvoros kraštus ir atsakovas įrengtų tvorą, o vėliau atsiskaitytų (1 t.,. b.l. 170-173). Į kurį ieškovas 2015-04-01 atsakė, kad „žiūrėjome tvoros brėžinius. Man tinka. Darom vienodą taip bus gražiau, <...> tvoros kraštinės įrengimą dengtumėm kartu“ (1 t., b.l. 169). Byloje taip pat pateiktas vėlesnis šalių elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti (2015-10-14 el. laiškas), kad atsakovas nurodė ieškovui, 3 punktu, jog planuoja pradėti įrenginėti tvorą, kažkada anksčiau buvo siųstas tvoros sprendinys, kuris su Mariumi suderintas, jį pakartoja; atitinkamai pagal šį sprendinį būtų įrenginėjama ir tvoros kraštinė, kuri ribojasi su ieškovo sklypu (1 t., b.l. 126-127). 4 punktu atsakovas nurodė, kad šiai dienai tarp atsakovo ir ieškovo sklypo yra jau įrengti tvoros pamatai. Dėl jų stabilumo įrenginėjant tvorą yra reikalinga pakelti ieškovo žemės sklypo aukštį iki ieškovo planuojamo aukščio; todėl norėtų pasiūlyti, kad atsakovas į ieškovo sklypą atvežtų žemių ir jas pagal ieškovo sklypo planuojamą aukštį išlygintų palei tvoros pamatus ieškovo sklype; ir paklausė, ar tiktų toks pasiūlymas. Į šį laišką ieškovas 2015-10-14 atsakė, 3. „ką būtent norėtumėt suderinti dėl tvoros? Kas liečia sprendinių, atrodo lyg gerai“ (1 t., 128). 4. toks pasiūlymas tinka, jei darbus atliksite savo sąskaita (1 t., b.l. 128). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai klausimą ir dėl rašytinio sutikimo tvoros pastatymui ėmė kelti 2016-08-30, t.y. tik tada, kai ieškovai ėmė reikalauti atsakovo imtis veiksmų, užkertančių kelią servituto turėtojo teisių pažeidimui (1 t., b.l. 31-33), nors tvoros pamatai tarp ieškovo ir atsakovo sklypų kaip matyti iš bylos medžiagos buvo įrengti dar iki 2015-10-14 (1 t., b.l. 126-127).

37. Kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą (šalių žodinius paaiškinimus, elektroninį susirašinėjimą), vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), byloje galima daryti pakankamo tikėtinumo išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutikimas statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos buvo duotas - ieškovas elektroninio susirašinėjimo metu sutiko, jog pagal atsakovo sprendinį būtų įrenginėjama ir tvoros kraštinė, kuri ribojasi su ieškovo sklypu. Tačiau byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad sutikimas buvo duotas tik iki taško, kur prasideda Servitutas.

38. Ieškovai ieškininio reikalavimą įpareigoti atsakovą V. D. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti šiuos nesudėtingus statinius: atraminę sienutę ir ant jos įrengtą užtvarą (tvorą), esančius ant ieškovams A. B. ir I. B. bei atsakovui V. D. priklausančių žemės sklypų bendros ribos, grindžia ir tuo pagrindu, kad užtvaras(tvora) įsiterpę į Servitutui nustatytą Kaimyninio žemės sklypo dalį, dėl ko ieškovai ne tik negali naudotis Servitutu pilna apimtimi, tačiau dėl susiaurėjusio įvažiavimo ieškovai nei gali įvažiuoti į Žemės sklypą (kaip numato nustatytas Servitutas), nei gali tiesti požemines ir antžemines komunikacijas į savo sklypą.

39. Kaimyninio žemės sklypo plane gretimybės su ieškovų Žemės sklypu pažymėtos taškais 11-12-13-1 (1 t., b.l. 19-20). Servitutas Kaimyniniame žemės sklype nustatytas 91 kv. m ploto dalyje, pažymėtoje Kaimyninio žemės sklypo plane M1:500 linijomis ir skaičiais 1-4, 14, 12, 13, 1 (tarnaujantis daiktas) Žemės sklypo naudai (viešpataujantis daiktas) (1 t., b.l. 15-17, 18, 19-20). Geodezininko M. P. 2016-08-23 parengtame situacijos brėžinyje Kaimyninio žemės sklypo taškai 13 (X=6067220,58; Y=586969,94) ir 12 (X=6067216,38; Y=586966,65) (1 t., b.l. 19-20) atitinkamai pažymėti taškais 5 ir 6 (1 t., b.l. 21). Kaip minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad atsakovas dalį atraminės sienutės, užtvaro (tvoros) įrengė Servitutui priskirtoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje (nuo taško 5 (X=6067220,58; Y=586969,94), iki taško 6 (X=6067216,38; Y=586966,65)). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atraminės sienutės, užtvaro įrengimas Servitutui priskirtoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje buvo suderintas su ieškovais ir gautas jų sutikimas statyti užtvarą ant sklypų ribos ir Servitutui priskirtoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo suderinta atraminė sienutė iki taško kur prasideda servitutas. Taigi neginčijo, jog atraminės sienutės, užtvaro (tvoros) įrengimas Servitutui priskirtoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje (geodezininko M. P. 2016-08-23 situacijos brėžinys nuo taško 5 (X=6067220,58; Y=586969,94), per tašką 6 (X=6067216,38; Y=586966,65) nebuvo suderintas su ieškovais ir gautas jų sutikimas. Dar daugiau, byloje esančių įrodymų visetas patvirtina ieškovų nurodomas aplinkybes, kad tokiu būdu atsakovas ne tik trukdo ieškovams naudotis Servitutu pilna apimtimi, tačiau apskritai riboja ieškovų galimybes patekti į jiems priklausantį Žemės sklypą kitokiu būdu, nei pėsčiomis, nes dėl susiaurėjusio įvažiavimo ieškovai negali nei įvažiuoti į Žemės sklypą (kaip numato nustatytas Servitutas), nei tiesti požemines ir antžemines komunikacijas į savo sklypą. Todėl šioje dalyje yra pagrindas ieškinį tenkinti, konstatuojant, jog nesant Žemės sklypo savininkų sutikimo, tokia atraminės sienutės ir užtvaro (tvoros) (nuo taško 5 (X=6067220,58; Y=586969,94) iki taško 6 (X=6067216,38; Y=586966,65) statyba nebuvo galima, o atraminė sienutė, užtvaras (tvora) pastatyti nuo taško 5 (X=6067220,58; Y=586969,94) iki taško 6 (X=6067216,38; Y=586966,65) pažeidžiant ir Servitutą bei Servituto turėtojų (ieškovų) teises. Likusioje dalyje pripažinti atraminės sienutės ir užtvaro statybas nuo taško 6 iki sklypo ribos pabaigos, Kaimyninio žemės sklypo plane žymimos tašku 11 (X=6067196,96, Y=586979,18) (1 t., b.l. 19-20), kaip prašė ieškovai, savavališkomis nėra pagrindo, nes kaip aukščiau nustatyta spręstina, jog ieškovas el. susirašinėjimo metu iš esmės buvo išreiškęs sutikimą, jog pagal atsakovo sprendinį būtų įrenginėjama ir tvoros kraštinė, kuri ribojasi su ieškovo sklypu; be to, ieškovai neįrodė kaip šioje dalyje sienutė ir užtvaras nuo taško 6 iki sklypo ribos pabaigos, Kaimyninio žemės sklypo plane žymimos tašku 11 (X=6067196,96, Y=586979,18) pažeidžia jų teises.

40. Byloje pateikti ieškovo įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas ne tik dalį atraminės sienutės, užtvaro (tvoros) įrengė Servitutui priskirtoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje (nuo taško 5 (X=6067220,58; Y=586969,94), iki taško 6 (X=6067216,38; Y=586966,65), bet ir dalį įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą įrengė Servitutui priskirtoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje (geodezininko M. P. situacijos brėžinys (1 t., b.l. 21), antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t., b.l. 22-28), liudytojo M. S. parodymai, ieškovų pateiktos nuotraukos (1 t., b.l. 29, 30, 107, 108). Jokių įrodymų, paneigiančių ieškovų pateiktus aukščiau nurodytus įrodymus, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Byloje esančių įrodymų visetas patvirtina ieškovų nurodomas aplinkybes, kad tokiu būdu atsakovas ne tik trukdo ieškovams naudotis Servitutu pilna apimtimi, tačiau apskritai riboja ieškovų galimybes patekti į jiems priklausantį Žemės sklypą kitokiu būdu, nei pėsčiomis.

41. Byloje šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad patekti į ieškovams nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą ieškovai gali vieninteliu būdu – per dalį jiems priklausančio Žemės sklypo ir dalį Kaimyninio žemės sklypo, naudojantis Žemės sklypui ir Kaimyniniam žemės sklypui nustatytais ir įregistruotais kelio servitutais (Kaimyninio žemės sklypo dalyje yra nustatytas 91 kv. m Servitutas, pažymėtas Kaimyninio žemės sklypo plane M1:500 linijomis ir skaičiais 1-4, 14, 12, 13, 1 (tarnaujantis daiktas) Žemės sklypo naudai (viešpataujantis daiktas) (1 t., b.l. 15-17, 18, 19-20). Nustatyto konkretaus dydžio – 91 kv. m. ir konkrečios apimties Servituto turinys atsakovui buvo aiškus ir žinomas jau Kaimyninio žemės sklypo įsigijimo metu, o sudarydamas 2012-08-24 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas perėmė įsipareigojimus, susijusius su nustatytu Servitutu, ir užtikrino Servituto turėtojui galimybę juo naudotis nustatyta apimtimi – naudotis keliu bei tiesti, aptarnauti komunikacijas. Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 str.). Tuo tarpu įvertinus byloje esančių įrodymų visetą apie ieškovų Žemės sklype susidariusią faktinę situaciją, konstatuotina, kad atsakovas pastatęs tokią tvorą ir įsirengęs įvažiavimą į Kaimyninį sklypą tokiu būdu kaip užfiksuota ieškovų pateiktais įrodymais, riboja galimybę ieškovams naudotis Servitutu teisės aktų jiems suteikiama apimtimi ir taip pažeidžia ieškovų teises. Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo įvykdytų atraminės sienutės ir užtvaro (tvoros) įrengimo darbų Servituto teritorijoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje įvažiavimas į ieškovų sklypą susiaurėjo iki 2 m 14 cm. Atsakovas patikimais įrodymais nepaneigė ieškovų pateiktų įrodymų ir nenuginčijo, kad dėl atsakovo atraminės sienutės, užtvaro (tvoros) dalies ir įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą kelio pakilimo atramos, esančių Servitutui nustatytoje Kaimyninio žemės sklypo dalyje, taip pat atramos dalies įsiterpimo į ieškovų Žemės sklypą, įvažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą susiaurėjo iki 2 m 14 cm. Toks siauras įvažiavimas itin gerai matomas ieškovų darytose nuotraukose (1 t., b.l. 29, 30, 107, 108). Akivaizdu, kad tokio pločio įvažiavimas užkerta kelią ieškovams tiek įvažiuoti į Žemės sklypą (kaip numato nustatytas Servitutas), tiek tiesti požemines ir antžemines komunikacijas į savo sklypą. Pažymėtina, kad laikantis bent minimalių teisės aktais nustatytų reikalavimų įvažiavimas negali būti siauresnis nei 3 m 50 cm (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 p.). Taigi kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismas vertina, kad ieškovai įrodė, jog atsakovas pasistatęs tokią atraminę sienelę ir užtvarą (tvorą) (nuo taško 5 (X=6067220,58; Y=586969,94) iki taško 6 (X=6067216,38; Y=586966,65) bei įvažiavimą į Kaimyninį žemės sklypą (tarp taškų „B“ (X=6067221,89; Y=586963,36) ir 5 (X=6067220,58; Y=586969,94), riboja galimybę ieškovams naudotis Servitutu teisės aktų jiems suteikiama apimtimi, tuo pažeisdamas ieškovų, kaip Servituto turėtojų, teises. Dėl šių motyvų yra pagrindas tenkinti ieškovų ieškinį iš dalies, įpareigojant atsakovą atlaisvinti Servitutą, t.y. nugriauti šiuos nesudėtingus statinius: atraminę sienutę ir ant jos įrengtą užtvarą (tvorą), esančius servitutui priskirtoje atsakovo V. D. žemės sklypo, unikalus numeris 4400-2270-4032, esančio adresu Lauksargio g. 85B, Vilnius, dalyje, pažymėtoje 2016-08-23 geodezininko M. P. situacijos brėžinyje nuo taško 5 (X=6067220,58; Y=586969,94) iki taško 6 (X=6067216,38; Y=586966,65) bei įvažiavimą į atsakovo V. D. žemės sklypą, įrengtą servitutui priskirtoje atsakovo V. D. žemės sklypo dalyje ir sutvarkyti statybvietę.

43. Ieškovų pateikti įrodymai, gauti 2016-08-17 matininkui ir antstoliui fiksuojant esamą situaciją Žemės sklype ir Kaimyniniame sklype, bei nustatant reikšmingus Žemės sklypo ribų posūkio taškus, Žemės sklypui nustatyto servituto posūkio taškus bei įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą kelio pakilimo atramos kampų koordinates, patvirtina, kad atsakovo įrenginėjama įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą pakilimo atramos dalis patenka ir į ieškovams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo teritoriją (1 t., b.l. 21, 22-28). Tai patvirtina pateiktas situacijos brėžinys (1 t., b.l. 21) ir jame atžymėti išsikišančios į Žemės sklypą kelio pakilimo atramos dalies posūkio taškai: „A“ (6067221,78; 586963,19), „B“ (6067221,89; 586969,36) ir „5“ (X=6067220,58; Y=586969,94), bei antstolio protokole esančios nuotraukos Nr. 6. 9, 12, 14, 15, taip pat ieškovų darytos Žemės sklypo ir Kaimyninio žemės sklypo nuotraukos (1 t., b.l. 29, 30). Šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).

44. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad ieškovai kaip Žemės sklypo savininkai atsisakė savo išimtinių teisių į nuosavybės objektą – dalį Žemės sklypo ir suteikė teisę gretimo sklypo savininkui (atsakovui) statyti įvažiavimą į Kaimyninį žemės sklypą (CPK 178 str., 185 str.).

45. Iš šalių el. susirašinėjimo matyti, kad vykstant komunikacijai dėl įvažiavimo įrengimo tarp ieškovų ir atsakovo, ieškovas sutiko su būsimu atsakovo įvažiavimu į Kaimyninį žemės sklypą tik su sąlyga, kad bus įvykdyti jo Žemės sklypo dalies mainai su gretimai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo savininke. Tik įvykus nurodytiems mainams būtų užtikrinta galimybė ieškovams tinkamai įsirengti įvažiavimą į Žemės sklypą, jei būtų įgyvendintas atsakovo pasiūlytas įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą projektas (1 t., b.l. 128). Nors ieškovai aktyviai bendradarbiavo su atsakovu ir gretimo žemės sklypo savininke dėl Žemės sklypo dalies mainų, kurie turėjo užtikrinti ieškovams galimybę tinkamai patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą pagal atsakovo pasiūlytą įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą projektą, šis projektas nebuvo įgyvendintas. Todėl teigti, kad atsakovas gavo ieškovų sutikimą ar kitokį pritarimą, kad įvažiavimo į atsakovui priklausantį Kaimyninį žemės sklypą dalis galėtų būti įrengiama ieškovams nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, pagrindo nėra. Nesulaukęs mainų sandorio įgyvendinimo ir pradėjęs statybos darbus, atsakovas pats prisiėmė sau riziką, todėl neigiamų padarinių atsiradimo rizika tenka pačiam atsakovui. Kadangi atsakovo įrengta įvažiavimo į Kaimyninį žemės sklypą pakilimo atramos dalis patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo teritoriją, ieškovai negali naudotis jiems priklausančia nuosavybe ir taip pažeidžiamos jų, kaip savininkų, teisės (CK 4.98 str.). Konstatavus ieškovų, kaip daikto savininkų, teisių tęstinį pažeidimą, jos gintinos CK 4.98 straipsnio pagrindu. Todėl ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas.