Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui A. V. dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovas R. Š. ir atsakovas A. V. 2018 m. lapkričio 9 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas nupirko, o atsakovas pardavė transporto priemonę Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 8000,00 Lt (e.b.l. 5). Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 18). patvirtina, jog iki minėtos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 2018 m. lapkričio 8 d. buvo įvertinti automobilio techniniai reikalavimai ir nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Ieškovas pripažįsta, kad minėtas patikrinimas atliktas jo iniciatyva ir apie patikrinimo rezultatus bei nustatytus trūkumus jam buvo žinoma.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015, yra išaiškinta, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtais savo teisių gynimo būdais pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 2dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

2018 m. lapkričio 9 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant automobilio ridą, valstybinį ir identifikavimo numerį. Sutartyje šalys neaptarė, ar transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykyje, taip pat ar žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Sutartyje nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privaloma techninė apžiūra; pardavėjas taip pat patvirtino, jog parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota; transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registracijos dokumente nurodytus duomenis (e.b.l. 5). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo parduodamas automobilis nebuvo naujas, parduodamas be garantijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 str. 3 d. numato pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, jeigu šis neįrodo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tik tuo atveju, kai pardavėjui garantuoja daiktų kokybę. Nagrinėjamu atveju atsakovas negarantavo parduodamo daikto kokybės, o priešingai – nurodė, jog automobilis buvo nenaujas. Nors transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo aptarti parduodamo daikto trūkumai, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apie automobilio trūkumus, trukdančius jį naudoti pagal paskirtį, o taip pat ir apie eismo įvykius, kurių metu buvo apgadintas automobilis, automobilio sužalojimų mastą bei pobūdį ieškovui buvo žinoma iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovo iniciatyva ir dalyvaujant ieškovui automobilis buvo patikrintas techninių priežiūrų centre „Tuvlita“, Avižienių filiale, nors techninė apžiūra buvo galiojanti iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (e.b.l. 86-87). Apžiūros metu nustatytas pernelyg didelis priekinio šarnyro lankstinės jungties elementų sudilimas ir dešinio priekinio žibinto defektas. Apie minėtus automobilių defektus buvo pažymėta techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 003-0233863, kurioje taip pat buvo konstatuota, kad automobilis netinkamas eksploatacijai (e.b.l. 18). Ieškovas, žinodamas apie minėtus defektus priėmė sprendimą pirkti automobilį, neišsiaiškinęs minėtų trūkumų šalinimo kaštų.

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas vykdo veiklą, susijusią su prekyba automobiliais. Nors automobilio pardavimas ieškovui nebuvo vienkartinis atsakovo veiksmas, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tai atsakovo nuolatinė komercinė veikla. Atsakovas minėtą automobilį taip pat įsigijo ne naują, o naudotą, po eismo įvykio aukcione JAV, apie ką buvo informuotas ieškovas. Ieškovui buvo pateiktos nuotraukos iš aukciono, kuriose užfiksuoti automobilio defektai po eismo įvykio (e.b.l. 86). Pažymėtina, jog atsakovas neatliko automobilio remonto, o pirko automobilį suremontuotą iš R. B. už tokią pačią kainą, už kurią automobilis parduotas ieškovui. Tai patvirtina pirkimo – pardavimo sutartis (e.b.l. 32). Taigi, atsakovas nėra atsakingas už automobilio remonto kokybę. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis atsakovo buvo įgytas, turint tikslą jį perparduoti. Atsakovo ir pardavėjo R. B. susirašinėjimas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas automobilį įsigijo savo reikmėms (e.b.l. 118-126). Iš minėto susirašinėjimo matyti, jog atsakovas nedalyvavo, remontuojant automobilį. Automobilio pardavimo skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra iš JAV, suremontuotas ir paruoštas eksploatacijai (e.b.l. 15-16). Tokios aplinkybės atitiko tikrovę. Atsakovas minėtą automobilį eksploatavo, praėjo techninę apžiūrą, kurios metu buvo konstatuota, jog automobilis yra techniškai tvarkingas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui eksploatuojant automobilį jis būtų dalyvavęs eismo įvykyje ar apgadintas kitomis aplinkybėmis. Išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškinyje nurodytus automobilio trūkumus. Pažymėtina, jog pats ieškovas pripažįsta, jog ieškinyje nurodyti automobilio defektai paaiškėjo tik išmontavus atitinkamas automobilio detales, siekiant pašalinti šalių aptartus automobilio trūkumus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo– pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, 1 punktu, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: 1) motorinės transporto priemonės gamybinė markė; 2) motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; 3) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; 4) motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); 5) ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; 6) eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. To paties teisės akto 2 punktas nustato, jog sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 3) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 4) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 5) dujų išmetimo sistemos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatytos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus.

Ieškovas nurodo, kad šalinant šalių aptartus automobilio trūkumus, paaiškėjo nauji automobilio trūkumai, kuriems pašalinti reikalinga keisti atitinkamas detales naujomis. Trūkumų šalinimo išlaidas ieškovas grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Sostena“ išankstine pardavimo sąskaita faktūra (e.b.l. 19), tačiau minėta sąskaita faktūra patvirtina tik atitinkamų automobilio detalių pirkimą ieškovo sąskaita, bet nepatvirtina nei ieškinyje nurodytų trūkumų, jų masto, nei aplinkybės, jog tiek šalių aptartų, tiek neaptartų automobilio trūkumų pašalinimui būtina keisti pagal minėtą sąskaitą ieškovo įsigyjamas automobilio detales. Taigi, ieškovas neįrodė prašomų priteisti nuostolių, t. y. jog po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo šalių neaptarti automobilio trūkumai, trukdantys naudoti automobilį pagal paskirtį, taip pat minėtų trūkumų šalinimui reikalingų išlaidų dydžio. Iš pardavimo skelbimo matyti, jog atsakovo paskelbta automobilio pardavimo kaina – 9900,00 EUR (e.b.l. 15). Automobilis ieškovui buvo parduotas už 8000,00 EUR. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio rinkos kaina, įvertinus ieškovo nurodytus trūkumus, yra mažesnė už pardavimo kainą. Tai, kad ieškovas, neišsiaiškinęs automobilio trūkumų šalinimo būdo ir išlaidų dydžio, priėmė sprendimą sudaryti sutartį, tenka ieškovo rizikai. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaip pardavėjo pareigą garantuoti prekės kokybę, o iš bylos aplinkybių matyti, jog atsakovui taip pat nebuvo ir negalėjo būti žinomi visi automobilio trūkumai bei tikslios jų šalinimo išlaidos. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog automobilio trūkumai, trukdantys jį naudoti pagal paskirtį, ieškovui buvo žinomi iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo; automobilio kaina buvo šalių suderinta, įvertinus automobilio trūkumus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 str. 1 d. numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o minėto straipsnio 2 d. numato, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 d. reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Perkant naudotą automobilį, jo pirkėjas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turi pareigą įsitikinti perkamo automobilio kokybe, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog pardavėjas nuslėpė nuo pirkėjo parduodamo daikto trūkumus. Nagrinėjamu atveju atsakovas deklaravo, jog parduodamas automobilis yra ne naujas, apgadintas eismo įvykio metu, taip pat sudarė sąlygas ieškovui patikrinti perkamą automobilį ieškovo pasirinktu būdu. Ieškovas suprato, kad perka ne naują automobilį, kuris buvo sugadintas eismo įvykio metu ir remontuotas iki atsakovui jį įgyjant nuosavybės teise, su tuo sutiko, pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį bei neaptardamas perkamo daikto trūkumų. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog atsakovas sudarė ieškovui galimybes patikrinti perkamo automobilio kokybę ieškovo pasirinktu būdu, kad ieškovas šia teise pasinaudojo, patikrindamas automobilį ieškovo pasirinktame auto servise; kad patikrinimo metu buvo nustatyti trūkumai, trukdantys daiktą naudoti pagal paskirtį. Ieškovas, žinodamas apie minėtus trūkumus, sudarė pirkimo pardavimo sutartį už šalių sutartą net 1900,00 EUR mažesnę kainą, nei nurodyta pardavimo skelbime. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 str. numato pardavėjo pareigą informuoti pirkėją apie parduodamo daikto esamus trūkumus, tačiau nenumato prievolės pateikti informaciją apie daikto trūkumų šalinimui reikalingus remonto darbus, jų kainą ir pan. Žinant apie perkamo daikto trūkumus, pirkėjas pats privalo įvertinti sudaromo sandorio ekonominę naudą ir priimti atitinkamą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad ieškovo įsigytas automobilis neatitiko pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, daikto trūkumai šalių buvo aptarti iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir atitinkamai sumažinta prekės kaina. Todėl atsakovui nekyla Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 str. numatyta civilinė atsakomybė dėl parduodamo daikto neatitikimo kokybės reikalavimams.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovui; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Š. atsakovui A. V. 800,00 EUR (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. Š. valstybei 3,32 EUR (tris eurus, trisdešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.