Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyti aiškūs pagrindai juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti. Netinkama juridinio asmens veikla gali būti netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla: 1) nuostolinga juridinio asmens veikla; 2) valdymo organo nario veikla aiškiai nukreipta prieš juridinį asmenį; 3) valdymo organo nario konkuruojančios veiklos vykdymas. Pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą yra pagrįsta abejonė juridinio asmens veiklos netinkamumu. Ieškovas neįrodė juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų buvimo.Ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymus, kad yra didelė tikimybė, jog atsakovas ar jo narys netinkamai vykdo savo veiklą. Pareiškime dėl juridinio asmens veiklos tyrimo kalbama apie vienasmenio valdymo organo – direktoriaus neva neteisėtą veiklą, tačiau nenurodoma jokia juridinio asmens galimai vykdoma netinkama veikla.Darbo inspekcijos atsakymas, kuriame nustatytas terminas pažeidimų pašalinimui, nėra susijęs su bylos dalyku. Darbo ginčai nėra pagrindas juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti.Atsakovas vykdo jūrininkų įdarbinimo veiklą, bendradarbiauja su bene 50 bendrovių laivų savininkų. Jūrininkų įdarbinimo bendrovės privalomai atestuojamos tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektų: 1) Lietuvos saugios laivybos administracija atsakovui išdavė įmonės atestavimo pažymėjimą užsiimti tarpininkavimu įdarbinant jūrininkus laivuose, pažymėjimas galioja iki 2014 m. birželio 7 d.; 2) Rusijos jūrų laivybos registras 2013 m. sausio 19 d. atliko jūrininkų samdymo ir įdarbinimo bendrovės (atsakovo) auditą savanorišku pagrindu ir nustatė, jog ji atitinka keliamus reikalavimus bei išdavė atitikties sertifikatą, galiojantį iki 2016 m. sausio 28 d.; 3) 2013 m. sausio 21 d. atsakovui Rusijos jūrų laivybos registras išdavė vadybos sistemos atitikties sertifikatą; 4) Europos tikrinimo ir sertifikavimo kompanija S.A. 2013 m. sausio 18 d. išdavė atsakovui kokybės vadybos sistemos sertifikatą; 5) tarptautinė bendrovė Marlow Navigation Co. Ltd 2013 m. birželio 12 d. atliko atsakovo auditą ir nustatė, kad atsakovo sistema atitinka keliamus reikalavimus.Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dėl bendrovės revizoriaus skyrimo 2013 m. liepos 4 d. protokolas yra pateiktas byloje. Apeliantas teiginiu, kad toks protokolas neegzistuoja, klaidina teismą. Pati ieškovo atstovė advokatė S. B., kuri rašė ir pasirašė atskirąjį skundą, yra savo antspaudu patvirtinusi 2013 m. liepos 4 d. susirinkimo protokolo kopiją. Revizoriumi vadovaujantis bendrovės įstatais 4 metų laikotarpiui paskirtas fizinis asmuo A. K., o ne juridinis asmuo. Revizoriaus paskyrimo teisėtumas nėra šios bylos dalykas, kadangi įmonės akcininkai revizorių paskiria savo sprendimu, kurį ieškovas turi teisę ginčyti. Visi protokolai laikantis reikalavimų buvo paštu siunčiami ieškovui, taip pat ieškovo atstovui.Nors ieškovas teigia, kad jam nebuvo pateiktas galutinis 2012 m. metinis balasas ir kita finansinė atskaitomybė, tačiau ieškovas akcininkų susirinkime balsavo už atsakovo 2012 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimą.Atsakovas UAB „Gretimybė“ priklauso trims akcininkams: 1) S. B. – 35 proc.; 2) L. J. – 36 proc.; 3) V. R. – 29 proc. Visi akcininkai yra atsakovo darbuotojai. V. R. ir L. J. turi po vadovaujamą vadybininkų grupę, o ieškovas savo vadybininkų grupės neturėjo. UAB „Intiks“, pradėjusi vesti įmonės buhalteriją, tobulindama bei prisidėdama prie bendrovės vystymo, įdiegė naują sistemą, kuri leidžia sekti, koks bendrovės darbuotojas kokią naudą bendrovei sukuria. Paaiškėjo, kad ieškovo išlaikymas įmonei yra nuostolingas, kadangi jis per 2012 m. laikotarpį suteikė paslaugų už 26 377, 77 Lt, o už jį sumokėti mokesčiai valstybei 2012 m. sudarė 63 544, 00 Lt. Todėl atsakovo vadovas sumažino atlyginimą darbuotojui, kurio išlaikymas yra nuostolingas.Ieškovas, neatnešdamas įmonei naudos, siekia gauti nepagrįstą atlyginimą. Ieškovas siekia gauti didesnę dalį dividendų, negu jo turimos akcijos leidžia reikalauti. Ieškovas bandė reikalauti 1 200 000, Lt dividendų išmokėjimo, kuomet įmonė turėjo daugiau nei 500 000, 00 Lt nepaskirstyto pelno. Ieškovas siekia nušalinti nuo pareigų akcininką, patyrusį vadovą, kurio vadovaujama bendrovė kiekvienais metais didina savo pelningumą ir į jo vietą paskirti jokios kompetencijos jūrininkų įdarbinimo srityje neturintį administratorių.Ieškovo formaliai įvardintas 2013 m. gegužės 3 d. advokatės kreipimasis nėra laikytinas reikalavimu nutraukti netinkamą veiklą CK 2.126 str. 2 d. prasme, kadangi kreipimesi nėra konkrečiai įvardinta netinkama veikla, nėra nurodyta nei viena veikla, kuri teismų praktikoje pripažįstama pagrindu pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės arba nėra netinkama veikla, prieštaraujanti CK 2.86-2.87 str. normoms. Į ieškovo 2013 m. gegužės 3 d. kreipimąsi 2013 m. gegužės 15 d. buvo duotas išsamus atsakovo atsakymas. Ieškovas siekia ne įmonės veiklos pelningumo, o sužlugdyti įmonę „ištraukdamas“ kuo daugiau lėšų. Ieškovo siūlomas bendrovės administratorius neturi sertifikatų, reikalaujamų norint užsiimti jūrininkų įdarbinimo veikla. Nekvalifikuoto ir nesertifikuoto administratoriaus paskyrimas lemtų bendrovės paralyžiavimą ir atneštų juntamas socialines pasekmes Klaipėdos jūrininkams.Dėl buvusios buhalterės E. C. ir R. O. atkreiptinas dėmesys, kad R. O. UAB „Gretimybė‘ įsidarbino per ieškovą, kadangi ieškovas ir R. O. tėvas bei sesuo buvo kaimynai. Todėl šio asmens parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad atsakovo vadovas, sužinojęs apie galimą vagystę iš bendrovės, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu E. C. ir R. O..

Įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, CK antrosios knygos X skyriuje reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. CK 2.124 straipsnyje numatyta, kad CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Šiuo įstatymu juridinio asmens dalyviams suteikiamos teisinės priemonės, užtikrinančios, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas. Teisės normoje yra išvardyti trys galimi ekspertų tyrimo objektai: juridinio asmens veikla, juridinio asmens valdymo organų veikla, juridinio asmens valdymo organų narių veikla. Pagal minėtą straipsnį netinkama veikla apima tik juridinio asmens valdymą ir tik juridinio asmens organų sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu. Pareiškėjas neprivalo nurodyti, ar toks netinkamas valdymas konkrečiai susijęs su juridinio asmens dalyviu, valdymo organu ar jo narių veikla, tačiau turi konkrečiai nurodyti, kuo tokia netinkama veikla pasireiškia. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas. CK 2.86 straipsnis įtvirtina juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumą, o CK 2.87 straipsnis – juridinio asmens valdymo organų narių pareigas. Juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi veikti pagal steigimo dokumentus, kitus juridinio asmens organų sprendimus, taip pat juridinio asmens valdymo organai turi rūpintis juridinio asmens gerove ir siekti įgyvendinti jo tikslus. Netinkama veikla reiškia CK 2.86-2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organo nariui, tiek valdymo organui in corpore, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005).

Nagrinėjamoje byloje ieškovą S. B., turintį 35 proc. atsakovo UAB „Gretimybė“ akcijų atstovaujanti advokatė 2013 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą su reikalavimu pradėti atsakovo UAB „Gretimybė“ juridinio asmens tyrimą. Prieš tai pareiškėjo atstovė kreipėsi į UAB „Gretimybė“ direktorių V. R. 2013 m. gegužės 3 d. raštu reikalaudama nutraukti netinkamus veiksmus, kurie sukelia žalingas pasekmes UAB „Gretimybė“ ir akcininkui S. B.. Reikalavime pareiškėjo atstovė nurodė terminus, per kuriuos bendrovės vadovas turi nutraukti, pareiškėjo nuomone, netinkamą veiklą. Iš šio kreipimosi turinio matyti, kad juridinio asmens veiklos tyrimo objektais abstrakčiai įvardijama iš esmės dviejų rūšių neteisėta veikla: pirma – ieškovo, kaip akcininko teisės gauti informaciją pažeidimai, antra – netinkamas atsakovo buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymas. Pareiškime reikalauti neteisėtos veiklos pašalinimo rezultatai įgyvendinant teisę gauti informaciją turėjo būti: iki 2013 m. gegužės 13 d. ieškovui pateikti visų visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų nuorašai nuo bendrovės įsteigimo, per tris darbo dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos pateikti bendrovės banko ir kasos likučiai 2013 m. gegužės 1 dienai, trijų dienų laikotarpyje nuo šio reikalavimo gavimo dienos ieškovo atstovei pateiktas E. C. vekselio nuorašas. Netinkamos atsakovo buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymo pašalinimo rezultatas turėjo būti sutarties su buhalterines paslaugas teikiančia įmone UAB „Intiks“ nutraukimas iki 2013 m. gegužės 15 d., bendrovės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. revizijos atlikimas nenurodant termino ir bendrovės vadovo atsistatydinimas iki 2013 m. gegužės 15 d. Be to, pareiškime nurodytas abstraktaus pobūdžio teiginys apie ieškovo persekiojimą ir reikalavimas šį persekiojimą nutraukti.

Minėta, kad netinkama veikla inicijuojant juridinio asmens veiklos tyrimą turi pasireikšti CK 2.86–2.87 straipsniuose nurodytų juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumo pažeidimu ar juridinio asmens organų narių pareigų nesilaikymu. Ikiteismine tvarka paduodant pareiškimą atsakovui, jame turi būti konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nurodyti motyvai, kodėl veikla yra netinkama (CK 2.126 str. 2 d.), taip pat kokios neigiamos pasekmės kilo bendrovei ar jos akcininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Ieškovo reikalavime ir ieškinyje nėra nurodyta, kurių CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimu netinkama veikla pasireiškė ir kokios neigiamos pasekmės atsirado. Ieškovo atstovės pateiktame reikalavime nutraukti neteisėtą veiklą yra tik abstrakčiai nurodyta neteisėta veikla ir siekiamas konkretus rezultatas, tačiau nėra įstatymo reikalaujamų motyvų ir argumentų, kodėl ir kokia konkrečiai juridinio asmens veikla yra netinkama. Prie teismui paduoto pareiškimo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą pridėti dokumentai (minėto reikalavimo ir kitų paties pareiškėjo ar jo atstovės rengtų atsakovui adresuotų dokumentų kopijos, visuotinio akcininkų susirinkimo 2013 m. balandžio 19 ir 2013 m. gegužės 21 d. protokolų nuorašai ir kt.), tačiau pareiškime nenurodyta, kokias ir kokios neteisėtos veiklos aplinkybes jie pagrindžia. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų net apie byloje neginčijamą aplinkybę, jog atsakovas atsisakė tenkinti 2013 m. gegužės 3 d. reikalavimą nutraukti neteisėtą veiklą – UAB „Gretimybė“ 2013 m. gegužės 15 d. raštas, kuriuo atsakyta į 2013 m. gegužės 3 d. reikalavimą byloje pateiktas kartu su atsakovo atsiliepimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavime dėl neteisėtos veiklos nutraukimo išdėstyti teiginiai negali būti laikomi konkrečiai įvardyta netinkama juridinio asmens ar jo valdymo organo veikla ar nesąžiningu pareigų vykdymu su nurodytais motyvais, kodėl veikla yra netinkama, kaip to reikalauja CK 2.126 straipsnio 2 dalis.

Ieškovas ikiteismine tvarka pateiktame reikalavime įvardija netinkamą atsakovo veiklą – atsisakymą pateikti visuotinių susirinkimų protokolų nuo bendrovės įsteigimo dienos kopijas, atsisakymą informuoti apie įmonės finansinę situaciją, lėšų likučius banke ir kasoje, atsisakymą paaiškinti, kodėl E. C. įsiskolinimas neatvaizduotas buhalterinėje apskaitoje. Ši tariamai netinkama veikla kvalifikuotina ieškovo, kaip akcininko, neturtinės teisės gauti informaciją teisių pažeidimu. Kaip minėta, juridinių asmenų dalyviams įstatymai suteikia galimybę naudotis įvairiais teisių gynimo būdais. Nors asmenys turi teisę laisvai pasirinkti savo teisių gynimo būdą, tačiau teisės gauti informaciją pažeidimo gynimas teisme aiškiai numatytas įstatyme (ABĮ 18 str. 1 d.) ir paprastai pasireiškia ieškinio dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (suteikti akcininkui leistiną teikti informaciją apie bendrovės veiklą) padavimu. Už informacijos pateikimą akcininkams atsakingas įmonės vadovas, kuris tokiais atvejais veikia įmonės vardu (ABĮ 19 str. 6 d., 37 str. 10 d., 12 d. 9 p.). Dėl neteisėtų bendrovės vadovo sprendimų akcininkams teisę kreiptis į teismą numato CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėta, jog kreipiantis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi būti nurodoma, kodėl juridinio asmens ar jo valdymo organo veikla netinkama ir kokios atsirado neigiamos tokios veiklos pasekmės. Ieškovas nepagrindė, kokie neigiami padariniai kilo bendrovei ar jos dalyviams ir konkrečiai ieškovui dėl nurodytos informacijos nepateikimo bei kodėl ieškovas nesinaudoja kitu tariamai pažeistos teisės gauti informaciją gynimo būdu. Taigi, juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimas remiantis teisės gauti informaciją pažeidimu nėra tinkamai pasirinktas teisių gynimo būdas. Be to, šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų nepateikimą nepasitvirtino. Atskirajame skunde apeliantas nesutiko su tokia teismo išvada, tačiau tokį nesutikimą grindė nesusijusiais su reikalavimu teiginiais apie galimą protokolų klastojimą, apie protokolo dėl bendrovės revizoriaus skyrimo neegzistavimą, bei reikalavimo nepagrįstumą patvirtinančia aplinkybe, kad ieškovo atstovai gavo 2013 m. balandžio 29 d. ir 2013 m. gegužės 21 d. protokolus. Ieškovas taip pat nepagrindė, kodėl reikalauja pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus nuo pat bendrovės įsteigimo dienos, t. y. už 16 metų laikotarpį, kas savaime kelia abejonę tokio prašymo racionalumu ir atitiktimi ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimams.

Kaip vieną iš netinkamų veiklų ieškovas nurodė, jo nuomone, akcininkų bei bendrovės interesus pažeidžiantį sutarties su UAB „Intiks“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo sudarymą, ko pasėkoje finansinė atskaitomybė buvo tvarkoma aplaidžiai ir klaidingai. Ieškovas nurodė ir tai, jog 2013 m. balandžio 19 d. sušauktam visuotiniam akcininkų susirinkimui pateiktas klaidingas preliminarus balansas, o ieškovo atstovei atskleidus šią klastotę, susirinkimas atidėtas. Tačiau į bylą nėra pateikta skirtingų 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių teismas galėtų įsitikinti teiginių apie nekeliantį pasitikėjimo buhalterinės apskaitos tvarkymą pagrįstumu. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. balandžio 19 d. visuotiniame atsakovo UAB „Gretimybė“ akcininkų susirinkime vienbalsiai nutarta klausimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo bei visų kitų darbotvarkės klausimų svarstymą atidėti nustatant buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei terminą iki 2013 m. gegužės 3 d. pateikti galutinį įmonės 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinį (b. l. 12, t. 1). 2013 m. gegužės 3 d. ieškovo atstovė kreipėsi į atsakovą minėtu reikalavimu nutraukti netinkamą veiklą. 2013 m. gegužės 15 d. atsakovo UAB „Gretimybė“ direktorius V. R. atsakė į 2013 m. gegužės 3 d. reikalavimą. Pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2013 m. gegužės 21 d., metu buvo patvirtintas 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinys (b. l. 32, t. 1), ieškovui taip pat balsuojant už finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimą (b. l. 23, t. 1). Nepaisant to, ieškovas 2013 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tą pačią dieną, t. y. 2013 m. birželio 17 d. teismui pateiktas ir ieškovo S. B. ieškinys dėl UAB „Gretimybė“ 2013 m. gegužės 21 d. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-313-613/2014). Pažymėtina, kad šiuo ieškiniu nereiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu nutarimą dėl 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Kaip netinkamo UAB „Intiks“ buhalterės darbo įrodymą (atostoginių paskaičiavimą taikant Darbo kodekso reikalavimus) apeliantas pateikė ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (3)SD-11554 (b. l. 184, t. 2). Iš šio sprendimo matyti priešingos, nei apeliantų nurodytos aplinkybės, kurios paneigia UAB „Intiks“ buhalterės nekompetenciją: UAB „Gretimybė“ darbuotojams išduodamuose atsiskaitymo lapeliuose yra nurodytas per mėnesį dirbtų dienų bei valandų skaičius, nurodytos apskaičiuotos, išmokėtos bei išskaičiuotos sumos taip, kaip to reikalauja Darbo kodekso 202 straipsnio nuostatos. Patikrinimo metu nustatytas pažeidimas tik dėl to, kad įmonės vadovas negalėjo patvirtinti, ar ieškovui atsiskaitymo lapeliai buvo įteikti, ar ne. Dėl šio pažeidimo surašytas reikalavimas jį pašalinti. Sutarties su UAB „Intiks“ sudarymas yra bendrovės vadovo teisė ir pareiga (ABĮ 37 str. 10 d., 12 d. 2 p., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir atskirojo skundo argumentus, kuriais apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo veikla dėl buhalterinės apskaitos vedimo nelaikytina netinkama, kadangi ieškovas 2013 m. gegužės 3 d. reikalavime nenurodė konkretaus termino finansinės atskaitomybės revizijai atlikti, o atsakovas į bylą pateikė 2013 m. liepos 8 d. UAB „Gretimybė“ 2012 m. apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimo bei įvertinimo ataskaitą, kurią sudarė revizorius A. K.. Apeliantas remiasi bendrovės įstatų 10.1 punktu, nustatančiu, kad bendrovėje, pasibaigus finansiniams metams, iki visuotinio akcininkų susirinkimo privalo būti patikrinta buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė. Tikrinimą atlieka revizorius arba audito įmonė, su kuria bendrovė pasirašė audito paslaugų sutartį. Šiame punkte taip pat nustatyti reikalavimai revizoriui bei nurodyta, kad revizorių (audito įmonę) renka visuotinis akcininkų susirinkimas 4 metams. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl A. K., kaip revizoriaus, netinkamumo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi 2013 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. liepos 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai, kuriais ketveriems metams paskirtas šis revizorius, ieškovo yra ginčijami teisme atskiroje byloje. Pagal ABĮ 58 straipsnio 2 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas; jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Atsakovo UAB „Gretimybė“ įstatų 10.6 punktas nustato, kad auditas yra privalomas, kai bendrovė tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų: 1) pardavimų pajamos viršija 5000 000 Lt per atskaitinius finansinius metus; 2) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50; 3) balanse pateikta turto suma viršija 2 500 000 Lt. Iš atsakovo pateiktų byloje esančių 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovė 2012 m. turėjo turto iš viso už 981 254 Lt (b. l. 49, t. 2), o bendrovės pardavimo pajamos sudarė 1 563 255 Lt. Tai reiškia, jog UAB „Gretimybė“ auditas nėra privalomas, tačiau aptartos ABĮ ir bendrovės įstatų nuostatos leidžia spręsti, kad atsakovas, pateikdamas 2013 m. liepos 8 d. UAB „Gretimybė“ 2012 m. apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimo bei įvertinimo ataskaitą, kurią sudarė revizorius A. K., įvykdė ieškovo 2013 m. gegužės 3 d. reikalavimą dėl įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės revizijos atlikimo, tik ją pateikė ne ieškovui, o teismui. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi įstatų 3.10 punktu kiekvienam bendrovės akcininkui suteikta teise sudaryti sutartį su pasirinkta audito įmone dėl bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų patikrinimo, nustatymo, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių ir pan. Ieškovas nepasinaudojo šia kiekvienam akcininkui suteikta teise dėl auditoriaus parinkimo ir audito atlikimo, nors atsakovas 2013 m. kovo 4 d. raštu ieškovui siūlė tokį auditą atlikti savo sąskaita, šiame rašte be kita ko, pažymėdamas, kad nedarys jokių kliūčių nepriklausomam auditui atlikti (b. l. 186 str., t. 1). Atskirajame skunde nurodyta, kad tarp šalių esant konfliktinei situacijai, ieškovas nebesitikėjo, kad galima geruoju išspręsti šį klausimą, nes jo siūlyti auditoriai atsakovui netiko, todėl ieškovas apsisprendė kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie savo siūlytus auditorius, taip pat apie tai, kad jo pasiūlyti auditoriai atsakovui netiko, be to, atsakovo sutikimas dėl auditoriaus kandidatūros tokiu atveju nereikalingas.

Ikiteismine tvarka pateiktame reikalavime ieškovas nurodė, kad atsakovas atsisakė paaiškinti, kodėl pasikeitė įmonės finansinė situacija, kiek ją lėmė buvusios buhalterės E. C. įsiskolinimas įmonei pagal jos išeinant iš darbo paliktą vekselį 330 000 Lt sumai, kodėl šis įsiskolinimas neatvaizduotas buhalterinėje apskaitoje ir prašė tik pateikti E. C. vekselio nuorašą, bendrovės kasos bei banko likučius, informaciją apie bendrovės kreditorių ir debitorių įsiskolinimus. Kaip minėta, ieškovas 2013 m. gegužės 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime balsavo už 2012 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimą ir šio sprendimo neginčija teisme, o vekselio sumos dydis ieškovui yra žinomas. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog 330 000 Lt vekselio suma yra įtraukta į finansinę atskaitomybę kaip gautina suma. Priešingai, atskirajame skunde pripažįstama, jog vekselio klausimas iškilo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Taigi, ikiteisminėje stadijoje ieškovas nekėlė klausimo dėl E. C. įsiskolinimo susidarymo priežasčių ir bendrovės valdymo organų kaltės tyrimo dėl šio įsiskolinimo. Tokio reikalavimo S. B. nereiškė ir ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas UAB „Gretimybė“ yra pateikęs ieškinį atsakovams E. C. ir R. O. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tad ginčas tarp šių šalių bus išnagrinėtas atskiroje civilinėje byloje, o atskirojo skundo argumentai apie buvusios atsakovo buhalterės E. C. veiksmus ir liudytojo R. O. parodymus šioje nutartyje detaliau neaptariami. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti esant prielaidoms pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą dėl atsakovo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.